Mokytoja, kūrėja, poetė. Stefai Juršienei – 90

Gyvenimas toks įvairus, toks margas…
Vieniems vaivorykštėms apjuostas, kitiems neišbrendamas vargas (Stefa Juršienė, 2006).
Stefa Juršienė, poetė, mokytoja, visuomenininkė, gimė 1934 m. sausio 16 d. Alko kaime (Plungės rajone). Tėvų Barboros ir Antano Rimkų šeimoje augo mokoma darbštumo ir atkaklumo. Savo mokslus pradėjo gimtojoje kaimo pradinėje mokykloje ir vėliau tęsė Rietavo gimnazijoje. Mėgo humanitarinius mokslus. Ypač sekėsi kalbos, literatūra, geografija. Daug skaitė, dalyvavo literatų būrelio veikloje, rašė eilėraščius, dainavo mokinių chore. Baigusi vidurinę, 1954-1958 m. lietuvių kalbą ir literatūrą studijavo Vilniaus pedagoginiame institute.
Dirbdama Vilniaus r. Medininkų aštuonmetėje mokykloje vietinius lenkų vaikus mokė lietuvių kalbos, dėstė piešimą. Molėtų rajone, Balininkų vidurinėje mokykloje 11 metų dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, rusų kalbą. 1971 atvyko į Prienus. Penkerius metus mokė „Žiburio“ gimnazijoje, o nuo 1976 m. iki 2002 metų dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Prienų specialiojoje internatinėje mokykloje. Jos pedagoginė veikla pasižymėjo įsipareigojimu ir nuoširdumu ugdyti jaunąją kartą. Jos darbas mokykloje neapsiribojo vien tik informacijos perdavimu. St. Juršienė ne tik dėstė, bet ir stebėjo savo mokiniuose pasireiškiantį polinkį literatūrai. Ji įžvelgė kiekvieno mokinio unikalumą ir gebėjo skatinti jų kūrybinę išraišką. Perduodama mokytojo darbo estafetę jaunesniems pedagogams, Stefa išsaugojo savo aistrą būti mokytoja. Stefa Juršienė dalinosi savo patirtimi su jaunesniais ir jau patyrusiais literatais. Jauni ir patyrę kūrėjai kreipdavosi į mokytoją ir poetę, ieškodami jos patarimų, kuriuos ji dalindavo su didžiausiu malonumu.
Stefa Juršienė pradėjo savo kūrybinį kelią dar paauglystėje, tačiau tik sulaukusi vyresnio amžiaus nusprendė drąsiai dalintis savo talentu su visuomene. Pirmaisiais metais ji pasidalino savo eilėmis su artimaisiais ir pasiūlė jas publikuoti rajono laikraščiui. Po teigiamų atsiliepimų, padrąsinimų ir rėmėjų pagalbos St. Juršienė pradėjo leisti savo poezijos knygas. Jos pirmasis rinkinys „Vakaro erškėtis“ pasirodė 1996 metais.
Poetė St. Juršienė išleido 13 eilėraščių knygų, kuriose atsispindi jos gili emocinė ir kultūrinė patirtis. Ji taip pat buvo Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, prisidėjo prie literatūrinės bendruomenės ir dalindamasi savo kūrybiniu palikimu su kitais rašytojais. Šios sąjungos narystė jai ne tik suteikė galimybę išreikšti save literatūroje, bet ir prisidėjo prie jos pašaukimo puoselėjimo ir plėtojimo. Jos kūriniai spausdinami šios organizacijos leidiniuose, žemaitiškame almanache „Sava muotinu kalbo“ (1998 m.). Yra išleidusi eilėraščių rinkinius: „Akimirkos paukštis“ (1999), „Delčia virš liepos“ (2001), „Rytą vakarą“ (2004), „Vėjo žolės“ (2006), „Balandis pūgoje“ (2007), „Ir niekas kaip viskas“(2010), „Prakalbintoji upė“ (2012), „Pūgos gėlė“ (2012) ir kt.
Buvusi mokytoja visą gyvenimą puoselėjo šiltus santykius su savo auklėtiniais. Poetės auklėtiniai ne tik su malonumu priėmė jos kūrybinį darbą, bet ir aktyviai dalyvavo jos knygų leidybos procese.
St. Juršienės gyvenimo ir veiklos istoriją papildo dalyvavimas visuomeninėje kultūrinėje veikloje, jos dainavimas Prienų kultūros namų bei mokytojų choruose, taip pat dalyvavimas moterų ansamblyje ir Prienų krašto muziejaus etnografiniame ansamblyje „Marginys“. 2019 metais jai buvo įteikta Prienų rajono savivaldybės „Dėkingumo“ nominacija „Už gyvenimo pasiekimus“.
Visą gyvenimą vertinusi dvasios pastovumą ir negalėjusi pakęsti veidmainystės ir melo mokytoja išpažįsta galimybę mylėti – gyvenimą, gamtą, žmones ir poeziją. Šis suvokimas paskatino mylėti žmones, suvokti jų gyvenimus, patirtis ir unikalumą.
St. Juršienės netekome 2020 metų rugsėjį. Poetė palaidota Rietavo miesto kapinėse.
Rūta Levinskienė
Prienų krašto muziejaus kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė