Kaip sekasi rinkti Prienų rajono savivaldybės būsimo biudžeto pajamas, kokios investicijos pasieks Prienų miestą ir kaimiškąsias teritorijas naujuoju finansavimo laikotarpiu, kokie projektai bus pradėti dar šiemet? Į šiuos ir žurnalistams rūpimus klausimus sausio 10 d. surengtoje spaudos konferencijoje atsakė meras Alvydas Vaicekauskas ir jo komandos nariai, tęsdami tradiciją kartą per ketvirtį pasidalinti savivaldos veiklos naujienomis, aptarti problemines situacijas.
Išsakė Savivaldybės poziciją ginčytinais klausimais
Meras A. Vaicekauskas konferenciją pradėjo nuo aktualijų, sulaukusių visuomenės atgarsio bei atskirų bendruomenių nepasitenkinimo. Naujųjų metų išvakarėse Kauno apygardos teismas pripažino negaliojančiais 2022 metais priimtus Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimus dėl buvusio DOSAAF turto perdavimo Prienų aeroklubui. Mero teigimu, ši situacija nėra maloni, bet teismo nutartis bus skundžiama.
Viešai nuskambėjus buvusios Žiūronių mokyklos paminklo Mokytojui nukėlimo istorijai, pasak mero, su tuo pasipiktinusiais to krašto žmonėmis buvo diskutuota ir ieškota kompromisinio sprendimo dėl paminklo perkėlimo į kitą, vietiniams priimtinesnę vietą. Tačiau neseniai meras gavo žiūroniškių atsakymą, jog jie nesutinka su pasiūlymu patiems savo privačioje žemėje surasti sklypelį atnaujinto paminklo įkurdinimui. Jie primygtinai prašo paminklą palikti ten, kur jis ir buvo pastatytas, prie senosios mokyklos pastato. Klausimas dar neišspręstas, bet Savivaldybės vadovai laikosi nuomonės, kad paminklui bus saugiau stovėti prie Balbieriškio pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo skyriaus mūrinuko, juolab kad Žiūronyse bendruomenė neveikia, senosios Žiūronių mokyklos pastatas yra prastos būklės, netinkamas naudojimui, be to, paruoštas privatizavimui. Gali būti, kad suinteresuotas pirkėjas nenorės prisiimti įsipareigojimo rūpintis skulptūra.
Mero patarėja Agnė Dargužienė, atsakydama į Stadiono mikrorajono gyventojų ne vienerius metus keliamą klausimą dėl šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelės Prienuose įrengimo galimybių, pastebėjo, jog 2022 metais gyventojų pasiūlyta projektinė idėja balsavime dėl dalyvaujamojo biudžeto lėšų pagal surinktą balsų skaičių ir populiarumą buvo ketvirta (surinko 8 proc. balsų), todėl liko neįgyvendinta. Gyventojai pasiūlymą gali teikti dar kartą. Savivaldybei aikštelės įrengimas šiuo metu nėra tarp svarbiausių prioritetų.
Prie europinių ir regioninių projektų prisidės biudžeto lėšomis
Meras A.Vaicekauskas savo pasisakyme daugiausia dėmesio skyrė naujojo finansinio laikotarpio investicijoms, planuojamiems infrastruktūriniams projektams. Jo teigimu, tikimasi į rajoną pritraukti apie 22 mln. europinių fondų lėšų parengtiems projektams vykdyti. Nors, pasak jo, Savivaldybės komanda ne naujokė, turi projektų rengimo ir vykdymo patirties, laiku gauti finansavimą nebus lengva. Juolab regioninių projektų teikimo procedūros atsilieka nuo grafiko dėl ministerijose keičiamų aprašų, taisomų taisyklių ir kt. Žinoma, kad prie suplanuotų darbų pati Savivaldybė turės prisidėti beveik 7 mln. eurų. Šių metų biudžeto pajamos renkamos sėkmingai, preliminariais duomenimis, jis sieks per 50 mln. eurų, todėl dalis lėšų galės būti panaudota įvairių projektų įgyvendinimui.
Meras pažadėjo, kad šiemet bus duotas startas „Gintarėlio“ lopšelio-darželio atnaujinimo darbų pirkimui. Turima lėšų vidaus patalpų remontui, laukiama valstybės kvietimo teikti projektą pastato išorei renovuoti. Bendra projekto vertė – apie 2 mln. eurų.
A.Vaicekausko teigimu, būsimu laikotarpiu nemažai europinių investicijų bus skirta švietimo įstaigų ugdymo paslaugų prieinamumui, ugdymo kokybei ir aplinkai gerinti: Veiverių T. Žilinsko gimnazijos visos dienos mokyklos sukūrimui, Tūkstantmečio mokyklų programai ir STEAM mokomųjų laboratorijų steigimui bei kt. reikmėms.
Didžiausios europinės investicijos (beveik 9 mln. eurų) suplanuotos turizmo funkcinės zonos strategijos įgyvendinimui. Lėšos bus skirtos pėsčiųjų-dviračių tako panemune nuo Kęstučio paminklo iki paukščių stebėjimo vietos ties Bagrėno kalnu įrengimui, kitų turistinių objektų (pavyzdžiui, piliakalnių) pasiekiamumo priemonėms. Antroje vietoje pagal planuojamų investicijų dydį – vandentvarkos projektai, kurių vertė – 7 mln. eurų. Savivaldybė prie šių projektų prisidės 3,5 mln. eurų. Socialinės srities projektams planuojama pritraukti beveik 3 mln. eurų, komunalinio ūkio tvarkymui, atliekų sistemos tobulinimui – per 935 tūkst. eurų. Iš konkrečių projektų meras paminėjo būtinybę išplėsti Atvirą jaunimo erdvę; senyvo amžiaus žmonių, sergančių Alzhaimerio liga, poreikiams pritaikyti vieną iš Prienų globos namų pastatų.
Vicemerės Jūratės Zailskienės teigimu, šiemet bus pradėti „Žiburio“ gimnazijos buvusių dirbtuvių pastato modernizavimo darbai, Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro paslaugų perkėlimo į Vaikų poliklinikos pastatą Revuonos gatvėje ir Psichikos dienos centro įrengimo trečiajame aukšte darbai (bus naudojamos kitų šaltinių lėšos). Savivaldybės biudžeto lėšomis bus tvarkomi neapšiltinti seniūnijų pastatai, planuojama atnaujinti N.Ūtos biblioteką, laisvalaikio salei priklausančias patalpas. Investicijų reikia ir į „Pasakos“ lopšelio-darželio bei „Revuonos“ pagrindinės mokyklos pastatus. Būsimam Prienų kūno kultūros ir sporto centro viešbučiui nupirkti projektavimo darbai. Lietuvos automobilių kelių direkcija Veiveriuose numačiusi atnaujinti keturias pėsčiųjų perėjas.
Verslo investicijoms – žalia šviesa
Anot mero, Savivaldybės lėšomis bus koreguojami Prienų miesto ir rajono bendrieji planai, nes prireikė pakeitimų dėl kelio Prienai – Kaunas juostų 2+2 projektavimo darbų bei palankesnės verslo aplinkos sukūrimo. Korekcijos miesto bendrajame plane susijusios su prekybos centro „Lidl“ atėjimu, bendrovės „Scapa Baltic“ investicijomis į gamyklos statybą bei UAB „Windowsa“ planais šilumos katilinės sklype statyti daugiabučius namus.
Vicemerė Jūratė Zailskienė pasidalino turima informacija apie buvusio „Revuonos“ viešbučio ir DOSAAF pastato Vytauto gatvėje ateitį. Pastatus įsigiję verslininkai tvarkosi pagal galimybes. „Revuonos“ viešbučio pastato projektavimo darbai vyksta, tačiau jų tempas lėtas, situacija bus aptarta su savininku. Medinį pastatą prie Kęstučio paminklo įsigiję verslininkai parengė jo vizualizaciją ir rodo iniciatyvą imtis jo atnaujinimo darbų. J.Zailskienė turi vilčių, kad verslas pateiks idėjų, kaip geriau įveiklinti statinį Nemuno pakrantėje prie Greimų tilto.
Iki šių metų vasario 1 d. ketinama užbaigti Nacionalinės žemės tarnybos pertvarką, kurios metu maždaug 120 tūkst. ha ploto valstybinės žemės bus perduota valdyti šalies savivaldybėms. Anot J.Zailskienės, Prienų rajono savivaldybei perėjo 242 ha valstybinės žemės Prienuose, Veiveriuose, Balbieriškyje, Jiezne, Pakuonyje. Vicemerės teigimu, formuojant sklypus laukia didelis darbas, nes net 108 sklypams dar nesuteikti adresai. Savivaldybei perėmus žemėtvarkos funkciją, papildomai bus įsteigti du specialistų etatai, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.
Pokyčiai dėl Negalios reformos
Vicemerė Laimutė Jančiukienė atsakė, kokie pokyčiai nuo šių metų laukia, įgyvendinant Negalios reformą. Anot jos, negalia žmonėms bus nustatoma „vieno langelio“ principu. Darbingumo lygis keičiamas į dalyvumo lygį, tai reiškia, kad žmogaus galimybės bus vertinamos, atsižvelgiant ne tik į medicininius, bet ir socialinius kriterijus, individualius žmogaus poreikius. Bus nustatoma, kiek žmogus yra mobilus ir gali įsitraukti į profesinę, kultūrinę, visuomeninę veiklą, kokių techninės pagalbos priemonių, socialinių paslaugų, asmeninės pagalbos jam reikia. Tuo tikslu savivaldybėje bus įsteigtas pagalbos vadybininko – koordinatoriaus etatas. Kokiai įstaigai jis bus priskirtas, nedetalizuota.
Pasirengimas ekstremalioms situacijoms
Viršuliškių mikrorajone, daugiabutyje, įvykęs sprogimas kitų miestų savivaldybėms primena apie tai, kaip svarbu turėti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir juose numatyti civilinės saugos bei pagalbos gyventojams priemones. Savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė papasakojo, kokių veiksmų būtų imtasi, ištikus ekstremaliam atvejui Prienuose. Plačiau kalbėta apie laikiną žmonių apgyvendinimą. Įsigyta sulankstomų lovų, numatyti kolektyvinės saugos statiniai, kuriuose gyventojai galėtų prisiglausti laikinai. Yra susitarimai su privataus sektoriaus apgyvendinimo įstaigomis, kaimo turizmo sodybomis, kuriose likusieji be būsto virš galvos apsistotų. Mero A.Vaicekausko ir vicemerės J. Zailskienės teigimu, yra ir kitų variantų, neapleistos ir Savivaldybei priklausančios buvusių Šilavoto ir N.Ūtos mokyklų, Jiezno paramos šeimai centro patalpos, šiek tiek žmonių galėtų priimti ir Žemaitkiemio bendruomenė bei Prienų globos namai.
Savivaldybės vadovų pastebėjimu, bendromis pastangomis COVID-19 pandemija, ukrainiečių karo pabėgėlių krizė buvo sėkmingai suvaldytos, šia vertinga patirtimi būtų pasinaudota ir kitose kritinėse situacijose.
Sieks kultūros sostinių atrankos
Vicemerė užsiminė ir apie Savivaldybės dėmesį tradiciniams kultūros renginiams, ir apie ambicingus kultūros įstaigų planus susivienyti ir iki 2030 metų siekti, kad Prienai taptų Lietuvos kultūros sostine, o Veiveriai pelnytų Mažosios kultūros sostinės vardą.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotrauka