Krašto ūkininkai protestavo prieš žemės ūkį žlugdančią politiką

Sausio 8 dieną visose Prienų rajono ir Birštono savivaldybių seniūnijose liepsnojo žemdirbių vilties ir solidarumo laužai. Spaudžiant šią žiemą dar neregėtam šalčiui, ūkininkai, jų šeimų nariai, ūkių darbuotojai pirmadienį susibūrė aplink laužus pasirinktuose laukuose prie pagrindinių kelių, atvarė techniką, iškėlė plakatus, protestuodami prieš Vilniaus kabinetuose vystomą ir ūkininkus smukdančią žemės ūkio politiką, netinkamą Žemės ūkio ministerijos komunikaciją. Protestuotojus automobilių signalais sveikino regioniniais ir magistraliniais keliais skubantys vairuotojai.

Degė vilties ir vienybės laužai
Visose seniūnijose, kuriose spėjome apsilankyti kartu su Prienų ūkininkų sąjungos pirmininku Martynu Butkevičiumi, akcijos dalyviai visi kaip vienas kartojo: nors ūkininkai badu nemiršta, jiems dar niekuomet nebuvo taip blogai. Anot jų, žemės ūkiui ateina galas, tačiau prisibelsti į valdžios duris, kad ji išklausytų, tapo įmanoma tik viešomis visuotinio protesto akcijomis.
Nuo 14 valandos iki saulėlydžio prie laužų būriavosi visos šalies ūkininkai, tuo metu Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT), kurios iniciatyva ir pradėta ši protesto akcija, delegacija dalyvavo susitikime su premjere Ingrida Šimonyte, žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir Aplinkos ministerijos atstovais. Palaikymą Lietuvos ūkininkams išreiškė ir Latvijos žemdirbiai. Akcijai žalią šviesą uždegė galingi protestai Vokietijoje, Lenkijoje.
Veiverių, N.Ūtos, Balbieriškio, Jiezno, Stakliškių, Pakuonio, Birštono seniūnijose ūkininkai, panašiai kaip senovės protėviai, kurstė ugnį, liejo apmaudą dėl žemės ūkyje susikaupusių problemų ir aptarinėjo žygį į sostinę. „Tikimės susivienyti, pasiskirstyti darbus ir tęsti protesto akcijas. Važiuosime su traktoriais į Vilnių ir kovosime už savo teises, kad suvaržymai netaptų mūsų ūkių veiklos pabaiga“, – ryžto netrūko nė vienoje seniūnijoje.
Anot ūkininkų, viskas susidėjo į vieną skaudulį: ir griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, plečiami saugomų teritorijų plotai, reikalavimai atkurti daugiametes pievas; ir painios pasėlių bei naudmenų taisyklės, sumenkusios išmokos už ekoschemų veiklas, ir išaugęs suskystintų naftos dujų akcizas, grūdų realizacijos sunkumai ir kt. Prienų rajono ūkininkai skundėsi ir pernai ženkliai padidėjusiu žemės mokesčiu.

„Būtina atlaisvinti veržiančius diržus…“
– Rūpi ir žemės mokestis, ir situacija dėl daugiamečių pievų. Galbūt mūsų krašte ji mažiau aktuali, bet Šilutėj, Šilalėj suartų pievų atkūrimas tapo dideliu galvos skausmu jauniems ūkininkams, perėmusiems tėvų ūkius. Tarkim, vaikai perėmė 50 ha žemės, iš jos reikia atkurti 40 ha pievų, o gyvuliai jau parduoti. Galbūt dar likę ir įsipareigojimų… Kas norės pirkti ar nuomotis daugiametes pievas? Man pasiūlytų, tikrai atsisakyčiau, nes ūkis specializuojasi augalininkystėje, – kalbėjo Šilavoto ūkininkas Žilvinas Galinis.
– Teturim kultivatorius, sėjamąsias, purkštuvą… Tektų įsigyti technikos nušienauti pievoms, žolę juk privalu mulčiuoti, išvežti…“ – kolegai pritarė Laimonas Laurinavičius.
Socialiniuose tinkluose prie informacijos apie protesto akcijas, be palaikymo žodžių ūkininkams, jų adresu buvo išsakyta ir nemažai įžeidžių komentarų, ūkininkai kaltinti ir neveiklumu. Ar tikrai ūkininkams trūksta iniciatyvos? Veiverių krašto ūkininkas Ovidijus Drūlia pastebi:
– Mes, lietuviai, tikrai esam kankinių tauta. Kenčiam ir kenčiam, bandom taikiai spręsti problemas, kantriai teikiam savo pasiūlymus, bet į juos nereaguojama. Galop kantrybė trūko, ir manau, kad protesto akcijos – traktorių žygis rajono keliais, laužų deginimas – nenueis perniek.
Esant minusinei temperatūrai, laukuose prie VIA Baltica susirinko Veiverių, Šilavoto, Klebiškio, Juodbūdžio, keletas Kauno rajono ūkininkų, apsilankė Veiverių bendruomenės nariai.
– Tai rodo, kad mums visiems tikrai skauda: vieniems dėl pieno ar pievų, kitiems dėl mėšlo tvarkymo ir kitų reikalavimų, susijusių su žaliuoju kursu. Ūkininkai visaip spaudžiami į kampą. Bet mes ir taip ūkininkaujam saikingai, tausodami savo žemę. Kiekvienas esame savo žemės šeimininkas, negalime jos nualinti, nes kitais metais negausime derliaus. Sutinku, kad ES gali reguliuoti klimato kaitos mažinimo priemones, tačiau pertekliniai reikalavimai mus žlugdo, todėl nebėra kur trauktis, – patikino vienas iš akcijos Veiveriuose organizatorių.

Protesto laužą užkūrė ir Birštono savivaldybės žemdirbiai

Neapsikentę valdžios vykdomos politikos, prie laužų pirmadienį protestavo ir keliolika Birštono savivaldybės ūkininkų. Prie kelio į Vilnių, laukuose, liepsnojęs laužas traukė pravažiuojančiųjų akis.
– Mes esam čia dėl to, kad padėtis žemės ūkyje labai bloga. Problemų gausu ne viename, o visuose žemės ūkio sektoriuose, – teigė Naudžiūnų kaimo ūkininkas Jonas Gradeckas.
Šeimos ūkio Žemaitkiemyje įkūrėjas Jurgis Rukas pratęsė mintį: „Jei nesivienysim, neprotestuosim, bus tik dar blogiau. Praeity Dievulis davė gerų dienų, dar nusipirkom technikos, o dabar nieko negalim įpirkti. Trąšos brangios, grūdai pigūs, ir niekas nenori jų pirkti. Pristatai tyrimus, grūdų buvo pirma ar antra klasė, tau sako – trečia… Paprasčiausiai neturi kur jų pilti, saugyklos užpildytos ukrainietiškais grūdais“.
Augalininkystės ūkiuose besitvarkantys ūkininkai nuogąstavo dėl reikalavimų atkurti daugiametes pievas. Gyvulininkystės ūkių savininkus itin skaudžiai paveikė pieno krizė. Teko įdėti nemažai pastangų, kad surastų būdų, kaip be nuostolio realizuoti produkciją.
„Mes nepatenkinti, kad valdžia jau kelerius metus neįsiklauso į mūsų skundus,“ – reiškė nuoskaudą ūkininkai.

„Ūkius neigiamai veikia įstatymų kaita“
Stakliškių seniūnijos ūkininkai gausiai būriavosi nuo pagrindinio kelio gerai matomoje vieno ūkininko sodyboje Pikelionių kaime.
– Susirinkome dėl to, kad savo pavyzdžiu pakviestume visus ūkininkus susivienyti ir drauge darytume įtaką neteisingiems valdžios sprendimams. Visų jų neišvardintume, priimta tikrai daug ir absurdiškų, neatsižvelgiant į ūkių situaciją, – drąsiai kalbėjo jaunimas, pasipiktinęs valdžios nurodinėjimais, kaip ūkininkams reikia dirbti. – Dėl ūkininkų vienybės laikysimės, kiek reikės. Vaidotas, Tadas, Mindaugas, Aistis, Martynas ir Povilas kalbėjo apie nuo ūkių realybės nutolusius reikalavimus, valdžios norą viską reglamentuoti. Tačiau, pasak jų, tas kišimasis baigiasi, kai prasideda kalba apie žemas pieno ir mėsos supirkimo kainas, tuščiai laikomas pievas.
Aktyvus Stakliškių krašto ūkininkas Gintautas Sodaitis, reikšdamas savo nuomonę, žodžių nevyniojo į vatą. Jis išsakė kritikos ne tik vietinės valdžios atžvilgiu, kuri gavo rinkėjų pasitikėjimą, tačiau jo nepateisino (tai, anot jo, rodo „pražiūrėtas“ ir nesprendžiamas žemės mokesčio klausimas). Jo teigimu, akis bado ir žemės ūkio ministro nekompetencija.
Kalbėdamas apie teisės aktais įteisintus įvairius ūkinės veiklos apribojimus, G.Sodaitis apgailestavo, jog ūkininkų padėtis nuolat bloginama. Pašnekovas aptarė, kaip ūkininkavimo perspektyvas paveiks prievolė atkurti daugiametes pievas, mėšlo tvarkymo reikalavimai, drastiškai didinamas suskystintų dujų akcizo mokestis, keičiama lengvatinio dyzelino naudojimo tvarka, sumažėjusios išmokos ir kt. Anot jo, galbūt vienas kitas stambus ūkis to dar nejaučia, tačiau smulkiuosius ir vidutinius ūkius ypač veikia įstatymų kaita, jiems sudėtinga įgyvendinti visus reikalavimus, juolab kad ir tikslių apibrėžimų nėra.
– Man patikros baigėsi tik gruodžio viduryje. Akivaizdu, kad ūkininkai netręšia savo laukų mėšlu žiemą…Vien tik pertekliniai reikalavimai, dėl kurių jau kyla teisinių ginčų. Nė vienas teisės aktas nėra priimtas su tikslu ūkininkams padėti, jiems paskatinti. O juk ūkininkai sukuria nemažą pridėtinę vertę, moka mokesčius. Kita vertus, daugelis dirba šeimos rangos metodu, negali nuo ūkių atsitraukti. Samdys darbuotojus, liks be uždirbto pelno. Kaip matot, šiandien mes dar turime ką valgyti, tačiau ūkininkams norisi ir pasaulio pamatyti, ir į teatrą nueiti, – savo nuomonę išsakė G.Sodaitis.

Gresia būti nuvarytiems nuo žemės
Pasisakymai apie tai, kad kostiumuoti „asfalto“ žmonės ūkininkų poreikių ir problemų nesupranta, skambėjo Jiezne ir Kašonyse, kur buvo susirinkę šio krašto ūkininkai, „Nemuno“ žemės ūkio bendrovės atstovai.
„Su savo reikalavimais ūkininkus varo nuo žemės, jaunimą spaudžia viską parduot ir išvažiuot į užsienį. Todėl nesunku stovėti šaltyje, liūdna tik dėl tokios valdžios,“ – šnekėjo ties Kašonių riba laužą kūrenę ūkių savininkai.
Pakuonio seniūnijos laukuose, šalia kelio Prienai – Kaunas, susirinko Margininkų, Bačkininkų, Strielčių, Antakalnio, Liepaloto, Strielčių ir kitų kaimų ūkininkai. Iš tolo pasitiko ant technikos iškelti plakatai su užrašais. Vakarėjant prie laužo besišildantys ūkininkai nebuvo šnekūs. Anot vienos ūkininkės, šis tylus protestas reiškia nepritarimą dabartinei žemės ūkio politikai. „Jeigu nieko nedarysim, mus nuvarys nuo žemės“, – sakė ji.
Kiek anksčiau kolegas ūkininkus aplankė, su jais kalbėjosi Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas. Merą pasitiko plakatas: „Prienų valdininkai, žemės mokesčio 1,4 proc. tarifas yra gėda ir mūsų ūkių dusinimas!“.

Ūkininkams reikia palaikymo ir iš šalies
Iš Prienų rajono tarybos narių bene vienintelis visą popietę pokalbiams su seniūnijų ūkininkais paskyrė opozicijos atstovas Arūnas Vaidogas su žmona, LR Seimo nario Andriaus Palionio patarėja Vilma Vaidogiene. Jam įspūdį daro tai, kad ūkininkai susitelkė kovai dėl savo teisių ir yra pasiryžę sustabdyti ūkių naikinimą. Visgi, jo manymu, lietuviams, skirtingai nei vokiečiams, dar trūksta vienybės, sulaiko asmeninės ambicijos.
Jam keista, kad prie laužų nesutiko nei Savivaldybės vadovų, nei valdančiosios koalicijos politikų. „Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje siūliau nuo kitų metų žemės mokesčio tarifą ūkininkams sumažinti 50 proc. visiems be išimties ūkininkams, nepaisant jų pelno ar nuostolių ataskaitų. Tačiau vietinės valdžios požiūris kitoks – lai ūkininkai dėl lengvatų ir paramos kreipiasi asmeniškai, varsto kabinetų duris, – svarstė A.Vaidogas, nusivylęs, kad, pasibaigus Savivaldybės tarybos posėdžiams, transliacija išjungiama, ir opozicijos atstovų pasisakymai neišeina į viešumą. A.Vaidogo įsitikinimu, ūkininkus reikia ne smaugti, o padėti jiems išlaikyti ūkius: „Jeigu ūkininkai gyvens geriau, tą pajus ir esantieji šalia, nes kaime darbdaviai ir darbuotojai „surišti“ viena virvele.“

„Tik kibirkštėlė prieš laukiančius protestus“
Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Butkevičiaus manymu, protesto laužų akcija pasiteisino, išjudino ūkininkus, atkreipė visuomenės dėmesį į problemų mastą, nes, anot jo, yra ir suklaidintų žmonių:
– Ne visiems pakako laiko įsigilinti į naujus teisės aktus, reikalavimus, tačiau dalis jau supranta, kas jų laukia ateityje. Galiu drąsiai teigti, jog naujieji dokumentai parengti tam, kad ūkininkai bankrutuotų. Ten, kur demokratijos daugiau – Vokietijoje, Lenkijoje, ūkininkai yra aktyvesni, seniai protestuoja, todėl yra ant susiderėjimo slenksčio. O mūsų premjerė derybinei grupei atsakė nekonkrečiai – svarstysim, žiūrėsim, spręsim. Ūkininkai džiaugiasi nebent tuo, kad Ingrida Šimonytė pagaliau surado laiko pasikalbėti su jų atstovais, nors nieko gero ir nepažadėjo.
M.Butkevičiaus teigimu, šis protestas tik kibirkštėlė prieš laukiančias akcijas. Tikslas – iki pavasarinių žemės darbų važiuoti su traktoriais į Vilnių, ten piketuoti ir daryti spaudimą valdžios institucijoms.
Leidimai sausio 22 dienos „ratuotai“ protesto akcijai derinami, galbūt, kai ūkininkai su traktoriais suvažiuos po langais, bus geresnis tarpusavio supratimas. Todėl, pasak M.Butkevičiaus, nėra kada abejoti, ginčytis, snūduriuoti, visas jėgas reikia nukreipti deryboms su Vyriausybe, nes yra reikalavimų, kurie ne Europos Sąjungos, o šalies vidaus reikalas. Ir dangstytis ES reglamentais žemės ūkio ministrui negražu. Jei ūkininkai bus aktyvūs, savo teises išsikovos. Jei toliau gyvens pagal dabartinius teisės aktus, parduos pagamintą produkciją pigiau, nei savikaina, anksčiau ar vėliau bankrutuos.
Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas svarsto, jog Lietuvoje neatsitiktinai organizuojami brangūs, europinėmis lėšomis finansuojami seminarai, kuriuose propaguojamas naujos rūšies maistas – skėriai, vikšrai, mėgintuvėliuose užauginta mėsa, pieno produktai. Kad jis pakeistų mums įprastus, savoje žemėje užaugintus produktus, pirmiausia reikia sunaikinti tradicinį žemės ūkį. Skamba baugiai? Tada Lietuvos ūkininkų laukia rimtas solidarumo egzaminas.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos