Lauknešėlis Naujiesiems…

Draugų, artimųjų, mūsų pačių mylimiausiųjų sveikinimai, tai ne tušti, o iš visos širdies pasakyti ar parašyti žodžiai, tarsi baterija pakrauna mus nauja energija metų kelionei. Tariame ar rašome juos šventai tikėdami, kad pildysis, kad visatoje jie neištirps be ženklo. Taikos ir Ramybės… Štai tie raktiniai žodžiai, kurie šiemet radosi mūsų lūpose ir širdyse. Taikos ir Ramybės… kartojo milijonai visame pasaulyje. Taikos ir ramybės linkėjome savo vaikams ir anūkams, kaimynams, draugams. Ir nors už lango ramu, negirdime sprogimų ir nematome griuvėsių, įtampa nuo neramaus pasaulio pulso verčia šiuos žodžius tarti lyg maldą.
Taikos ir ramybės – taip ir aš baigdama rašiau ir linkėjau savo šventiniuose atvirukuose. Didžiuojuosi, kad šią šventą ir malonią pareigą ir šiemet įvykdžiau su kaupu. Nors paštininkė išplėtusi akis žiūrėjo į mano nemenką krūvelę vokų ir ragino sumesti juos į pašto dėžutę, stovėjau kantriai kaip karys prie langelio ir laukiau, kad kiekvienas jų būtų užanspauduotas, kompiuterizuotas, sunumeruotas, patikrintas ar dar kažkaip ten apdorotas. Laiškus visi gavo laiku – stebėjosi, dėkojo. „Nors ir vienintelis, bet taip gera, kad ant židinio puikuojasi dailus kalėdinis atvirukas“, – atviravo bičiulė. Džiaugiuosi ir aš, nes ir pati sulaukiau, ir ne vieno. Kaip šauksi, taip ir atsilieps, sako sena liaudies patarlė.
Artumo ir šilumos – štai ko mums labiausiai reikia kasdienybėje. Artumo ir tikrumo, meilės ir pasitikėjimo net ir pačiuose mažiausiuose dalykuose. Nesame naivūs ir tikrai žinome, kad ta šventinė pakylėta nuotaika pamažu išblės, tik svarbu, kad nesubyrėtų staiga kaip smėlio pilis nuo grubiai ištarto žodžio, nuo išdavystės, nusivylimo ar melo.
Todėl šią, Trijų Karalių, dieną taip noriu sau ir jums visiems, mielieji, palinkėti – neišbarstykim, o priimkim visus tuos gražius šventinius žodžius į širdį. Susiriškime tarsi į šilko skepetaitę ir neškimės lyg slaptą lauknešėlį savo kelionėje per visus metus. Jo tikrai ne kartą prireiks, kaip ir išminčių aukso, miros ir smilkalų.
Taikos ir Ramybės linkėdama,
Jūsų Augustina

Priminimai sausiui…

Trys Karaliai – šventinio kalėdinio laikotarpio pabaiga. Tai jie, senieji išminčiai iš Rytų, pamatę danguje sužibusią žvaigždę, išėjo ieškoti ir pasveikinti gimusio Atpirkėjo. Baltazaras dovanojo mirą, Melchioras – auksą, Kasparas – smilkalus. Kiekviena iš šių dovanų turėjo gilią prasmę. Šiandien jie gali netikėtai pasibelsti ir į jūsų duris, atnešdami gerą žinią, tad būkite pasiruošę sutikti, pavaišinti, apdovanoti. Persirengėlių vaikštynės po truputį vėl atgimsta. Ant durų staktos nuo seno įprasta užrašyti šventinta kreida ir pirmąsias išminčių vardo raides, prieš kiekvieną padedant kryželį – + K + M + B. Tikima, kad taip apsaugosime namus nuo piktųjų dvasių. Tegul jūsų namuose įsiviešpatauja taika ir ramybė, tegul visus darbus lydi sėkmė.
Sausio 4 d. – delčia, 11 d. – jaunatis, 18 d. – priešpilnis, 25 d. – pilnatis;
Geriausios dienos: 3, 5, 6, 14, 17, 18, 23, 28, 29, 31;
Prasčiausios dienos: 2, 4, 7, 10, 16, 19, 21, 25, 26, 30;
Sausio 6 d. – Trys Karaliai, sausio 25 d. – Šv. Pauliaus atsivertimas, Pusiaužiemis. Jei tądien saulėta, antroji pusė žiemos turėtų būti šaltesnė. Jei saulėta ir šalta, tai geras ženklas – laukia derlingi metai. O ir paukščiai turėtų sugrįžti ankstyvą pavasarį.

Namams…
. Daugiau ar mažiau šventėms buvome išpuošę savo namus. Kad ir kaip gaila, pamažėle reikia visas puošmenas nurinkti. Atidžiai, kad nesusipainiotų ir nesutrūkinėtų, suvyniokite ant volelių girliandas, dailiai tarp žurnalų lapų sudėkite vaikų karpinius, saugiai supakuokite trapius žaisliukus ir kitas dekoracijas. Nepamirškite ant dėžės užrašyti „Kalėdos“ ir, suradę tinkamą nuošalesnę vietą, padėkite iki kitų žiemos švenčių.
. Su eglute taip pat turi būti tinkamai atsisveikinama. Jei pirkote gyvą su vazonėliu, tai tikrai buvote numatę, kad ją pasodinsite pavasarį sodyboje ar sode. Nebekankinkite žaliaskarės ilgai šiltoje patalpoje, bet ir neišneškite staiga į šaltį. Perkelkite laikinai ją į vėsesnę patalpą, tik nepamirškite, kad jai reikės drėgmės ir šviesos. Šiukštu ir neperlaistykite. Pavasarį, apie kovo mėnesį, jau galėsite sodinti į nuolatinę vietą.
. Jei turėjote nukirstą eglutę, jos nenutrenkite bet kur – teks mokėti nemažą baudą. Pasidomėkite, kur jūsų mieste jas surenka, ir atiduokite. Daug kur rengiamos atsisveikinimo su eglute šventės. Būtinai dalyvaukite su vaikais, nes tik taip išmokysite juos pagarbiai elgtis su gamtos dovanomis. Nubirusius spyglius ir susmulkintas šakeles galima mesti ir į maisto atliekų konteinerius. Prieš išmesdami nurinkite nuo šakų visokius papuošimų likučius.
. Plastikinės eglutės per daugelį metų taip pat praranda savo estetinį vaizdą, ir jeigu jau nutarėte atsikratyti, tad jas reikėtų išvežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę. Jų plastikas dažniausiai neperdirbamas. Todėl neskubėkite išmesti šios dekoracijos – turėtų tarnauti bent 10 metų. Jei jau labai atsibodo, gal kam kitam ji reikalinga. Dalinkitės. Į stiklo ar plastiko konteinerius nemeskite ir žaisliukų duženų, girliandų – joms vieta mišriame konteineryje.

Sodininkui…
Atostogos? Taip galėtume įsivaizduoti sodininkų sausį. Tačiau pastaruoju metu atodrėkis traukte traukė juos į savo valdas. Ir kai sniego nedaug, ir nešalta – kodėl išties nenuveikus ką nors naudinga? Nors pastarosiomis dienomis vėl spustelėjo šalčiai ir sniego prižėrė, kas žino, kaip čia bus rytoj.
Žieminis sodo švarinimas. Patyrę sodininkai sako, kad šiuo metu galima kuo puikiausiai atlikti sanitarinį sodo genėjimą: išpjauti vėžiu sergančius ir jau nepagydomus ar išdžiūvusius medžius. Verta apžiūrėti juodųjų serbentų vaismedžius, nes puikiai matosi, jeigu jie yra apnikti erkučių. Erkutės būna įsitaisiusios pumpuruose ir tai išduoda jų dydis – būna išsipūtę kaip žirniai. Tokiame pumpure slepiasi apie 2 tūkst. erkučių padėtų kiaušinių. Pasak žinomo sodininko Romo Vrublevskio, šalinti reikia visą užkrėstą iki pažemės šaką ar net visą krūmą rauti ir sudeginti. Ir juoduosius serbentus, ir agrastus jis pataria genėti bet kuriuo metų laiku. Atsivėrusių žaizdų tepti niekuo nereikia, jos užgyja savaime.
Neprašyti svečiai. Verta retkarčiais patikrinti, ar sode nesilanko svečiai iš girių. Jei sodas be tvoros, tokie neprašyti svečiai gali pridaryti daug žalos. Patartina bent jau koloninius vaismedžius ir kitus jaunus medelius aprišti tinkleliu arba agroplėvele. Apsukti juos reikėtų nuo apačios iki pat viršaus. Stirnoms, briedžiams, elniams didelis skanėstas yra sodo šilkmedžiai, valgomieji kaštainiai ir visi vaismedžiai. O kai pavasarį pradeda jų organizmui trūkti vitaminų, kiekvienas pumpuras viliote vilioja žvėris.
Daug žalos stambieji gyvūnai pridaro nubrozdindami ragais medžių žievę. Tuomet kuo skubiau reikėtų žaizdas užtepti sodo tepalu, aliejiniais ar vandens emulsiniais dažais, kad pažeista vieta neišdžiūtų. Vėliau, po kelių savaičių, pagalba jau bus pavėluota.

Daržininkui…
Ar verta planuoti daržą? Dažniausiai šiuo metų laiku daržininkams siūloma planuoti ko ir kiek sodins ar sės pavasarį, braižyti lysves. Bet ar iš tiesų visi taip tvarkingai prisėda prie popierinių ir rašto dalykų? Dažniausiai tai atrodo gan nerimtas reikalas, o, atėjus darbų sezonui, vėl imame ir tradiciškai darome tai, kaip jau esame įpratę.
Tačiau specialistai primygtinai siūlo nors kartą prisėsti ir viską pasiplanuoti. Tik taip galima aptikti savo daromas klaidas, išmėginti naują teisingą sėjomainą ir kita.
Pirmiausia pastebėkite, ar jūsų daržas visą dieną saulėje, ar kurį laiką medžių ar kokio šlaito pavėsyje. Tai svarbu, kad ir, pavyzdžiui, auginant pomidorus. Jei jie gauna saulės bent 2-3 valandomis mažiau, nei reikalinga, derlius gerokai sumažėja.
Kokio pločio darote lysves? Matuojate ar „iš akies“, kiek ranka pasiekia? Specialistai pataria platesnes, 1 metro lysves daryti didesniuose daržuose, kur auga mažiau priežiūros reikalaujančios daržovės ar nuraunamos vienu metu žiemai: kopūstai, svogūnai, žiemai skirti šakniavaisiai. Svarbu iš abiejų pusių pasiekti tokios lysvės vidurį. Vasarinio, nuolat prižiūrimo daržo lysvės turėtų būti siauresnės, apie 70 cm. Jose patogiau prižiūrėti salotas, agurkus, pomidorus, prieskonines žoles. Negailėkite vietos ir platesniems tarpulysviams – taip darbuotis bus daug patogiau. Dabar dažnai lysves suformuojame įvairios formos, imituojame lyg ir gėlyną. Tačiau taip daryti nepatartina – daržovės negauna vienodai drėgmės, ne- vienodu laiku užauga ir noksta.
Ar tikrai visuomet gerai be plano prisimenate, kas ir kur augo? Vargu. O toje pačioje lysvėje kelerius metus augintų daržovių atliekos padeda susikaupti ir tam tikriems kenkėjams. Žvilgtelėję į savo užrašus, tokių klaidų jau nepadarysite. Čia pat pasižymėsite ir kokias trąšas naudojote, kada ir ką tręšėte, ar nenuvylė rezultatas, kada sunoko derlius ir pan. Praverstų pasižymėti ir sėjamos kultūros veislę (visada atrodo, kad nepamirši, deja), sėjos datą, pikavimo laiką, o gal ir mėnulio fazę, kada ką darėte, dėl įdomumo. Gal pavyko įtikinti? Tai dabar pats laikas nusipirkti tam reikalingą sąsiuvinį ir pradėti, nes jau kitą mėnesį – pirmieji rimtesni daržininko darbai.

Gėlininkui…
Puansetijos, arba puošniosios karpažolės, o dar populiariau Kalėdų žvaigžde vadinama gėlė – tikrai ne vienadienis augalas. Labai dažnai tokį vazonėlį gauname šventėms dovanų arba ir patys nesusilaikome nenusipirkę namams papuošti. Puansetijų pažiedlapiai, išsidėstę ratu, sudaro gražią ir spalvingą skrotelę, išties mums primena Kalėdų žvaigždę. O tikrieji ir neišvaizdūs žiedeliai yra pasislėpę po šia lapija. Pastaruoju metu be įprastų raudonlapių jau galime džiaugtis rožiniais, rausvais, baltais ir net geltonais jų „žiedais“. Naujiena yra ir svyrančios puansetijos su įvairiausių formų ir spalvų pažiedlapiais.
Priežiūra. Jeigu įsigijote augalą su dar mažai prasiskleidusiais tikraisiais žiedeliais, yra tikimybė, kad ir pažiedlapiai laikysis apie porą mėnesių. Augalui patiks šviesi rytinė kambario palangė, bet toliau nuo radiatoriaus. Substratas nuolat turi būti drėgnas, bet ne šlapias. Joms patinka minkštas kambario temperatūros vanduo, pilamas į padėkliuką. Jeigu pradėjo kristi augalo lapai, gal perlaistėte, ar nepatiko oras kambaryje, gal skersvėjis pagavo. Leiskite augalui pereiti į ramybės būseną. Natūraliai puansetijos ilsisi kovą – balandį. Belapius stiebus reikia patrumpinti ir palikti tik po 2-3 pumpurus. Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje persodinta į vazonėlį su durpiniu substratu (pH 5,8-6, 5), laikoma šiltoje ir šviesioje patalpoje ir labai saikingai laistoma gėlė netrukus atbus, pradės leisti ūgliukus. Specialistai pataria vėliau pradėti augalą kas 10 dienų papildomai tręšti, gausiau laistyti. Formuokite gražų augalo kerelį: genėkite, trumpinkite išstybusias šakeles. Vasarą saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, laikykite pavėsingoje vietoje. Lapkritį pažiedlapiai jau pradės spalvintis, o Kalėdoms turėsite savo „pražydintą“ žvaigždę.
Puansetiją gali užpulti amarai, skydamariai ar kiti kenkėjai. Nuplaukite augalą po šiltu dušu, iš abiejų pusių, nuvarvinkite ir nupurkškite žaliojo muilo tirpalu. Pakartokite kelis kartus.
Atsiminkite, kad į pieną panašios augalo sultys yra dirginančios. Saugokite nuo vaikų, naminių gyvūnų.
Naminės gėlių trąšos. Pastaruoju metu šeimininkės įprato daugeliu natūralių produktų dalintis su savo augintinėmis – kambarinėmis gėlėmis. Ir tai dažniausiai puikiai pasiteisina – tokios trąšos maistingos, jų poveikis gana švelnus. Štai bananų žievės parą mirkomos vandenyje, ir tuo vandeniu laistomos gėlės. Citrusinių vaisių ir granatų žievelių antpilas, taip pat brandinamas parą, tinka visoms gėlėms. Net ir nuplovusios kruopas neišpilkite vandens, nes grikių ar perlinių kruopų vanduo – idealiausia trąša gėlėms. Ir džiovintus žirnius išmirkiusios neišpilkite skystimo – augalėliams! Šaukštelį alavijų sulčių išmaišius puslitryje vandens, juo galima laistyti visus augalus kartą per mėnesį. Nežinojote, kad ir akvariumo vandenį, kai jį keičiate, galite naudoti laistymui. Jame apstu reikalingų ir naudingų augalams medžiagų – apsieisite be chemijos. Kiaušinių lukštus, prieš išmesdami ar džiovindami, užpilkite vandeniu ir po paros jau galėsite laistyti gėles. Jos tiesiog jums padėkos suvešėjusios.
Sėja. Jeigu mėginsite užsiauginti gėlių daigų patys, tai sausio vidurys – vasario pradžia jau tinkamas laikas lobelijų, begonijų, karpatinių katilėlių, rutulinių kraspedijų sėjai. Smulkias sėklas, tokias, kaip lobelijų, sumaišykite su smėliu, grūsta kreida ar anglimis. Pasėtas neužberkite substratu, o tik lengvai prispauskite prie žemės. Sėjai galite naudoti bet kokį substratą, įmaišę į jį smėlio. Drėgmei palaikyti uždenkite daigelius stiklu ar polietilenu. Vos tik pasirodžius skilčialapiams, vėdinkite daigelius kartą per dieną ar dvi, pasukinėkite vazonėlį, kad jį tolygiai apšviestų saulė. Išaugus 2 – 3 tikriesiems lapeliams – pikuokite.

Kai dienos vėsios, reikia šilto maisto
Šaltuoju metų laiku labai tinka įvairūs troškiniai, apkepai, sriubos. Juose turi būti ir pakankamai organizmui taip reikalingų riebalų. Naudokime įvairius aliejus, ghi (ghee) sviestą, gyvulinės kilmės taukus, ankštines daržoves.

Žirnienė su spirgučiais (ilgiau ruošiama)
Reikės: 400 g žirnių, 2 l vandens, 500 g gerai sukrintančių bulvių, 2 porų, 200 g gumbinių salierų, po pusę šaukštelio džiovintų dašių, čiobrelių, žiupsnelio druskos, baltųjų pipirų, 2 svogūnų, 100 g raumenuotų lašinukų.
Žirnius perrinkite, nuplaukite ir užmerkite 12 valandų. Tame pačiame vandenyje jie lėtai verdami porą valandų. Bulves nuskuskite, nuplaukite ir supjaustykite kubeliais. Porus perpjaukite išilgai, nupjaustykite šakneles, tamsžalius lapų galus ir supjaustykite griežinėliais. Salierų gumbus nuskuskite, nuplaukite ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Bulves, porus, salierus, dašius, čiobrelius, pipirus, druską dėkite į verdančius žirnius likus pusei valandos iki virimo pabaigos. Ir tą pusvalandį dar virkite. Nulupkite ir supjaustykite svogūną žiedeliais. Lašinukus supjaustykite ir pakepinkite. Į spirgučius sudėkite svogūną ir pakepinkite, kol pagels. Patiekite sriubą paskaninę spirgučiais su svogūnais, apibarstykite kapotais salierų lapeliais.

Triušienos troškinys
Reikės: 1,5 kg triušienos, 100 g sviesto, 300 g obuolių sulčių, 120 ml daržovių sultinio, 1 morkos, 1 svogūno, druskos, pipirų, laurų lapų, kelių kvapiųjų pipirų.
Į troškintuvą suberkite morkos griežinėlius, svogūno pusžiedžius, laurų lapelius, pipirus. Ant viršaus sudėkite svieste apskrudintus triušienos gabaliukus, pagardinkite druska, pipirais, supilkite obuolių sultis, daržovių sultinį, uždenkite ir užvirinkite troškinį. Troškinkite ant mažos ugnies, kol mėsa suminkštės. Nukaiskite. Patiekite su padažu, kuris susidarė troškinant, su karštomis bulvėmis ir marinuotais burokėliais.

Keptų obuolių padažas su krienais
Išvalykite iš obuolių sėklalizdžius (nelupame), iškepkite orkaitėje ir suplakite mikseriu. Į vieną stiklinę obuolių tyrės dedame šaukštą su kaupu naminių krienų. Išmaišome. Labai tinka prie baltyminio maisto: su sūriu, varške, virtu kiaušiniu, mėsos patiekalais. Gardu net su juoda duona.
Sveika ir labai tinka diabetikams. Šis padažas visai nedirgina skrandžio. O obuolius, kurie jau šiuo metu linkę gesti, tiesiog išgelbėsite nuo pražūties.

Arbatos iš Dievo sodų

Pirmoji mūsų naujos svetainės viešnia – „Žolinčių akademijos“ vadovė, žolintė Danutė KUNČIENĖ. Jos paprašėme pasidalinti savo žiniomis apie lietuviškų žolynų ir prieskonių arbatas šiuo šaltuoju metų laiku, apie jų paruošimą, sudėtį, poveikį.
– Va, būtent šiuo metu kalbėkime apie šildomąsias arbatas, nes vasarą labiau geriame vėsinančias, gaivinančias. Tačiau prieš tai dar keletą žodžių norėčiau pasakyti apie organizmą valančias arba, tiksliau, virškinimą gerinančias arbatas, nes esame gerokai apsunkę po švenčių maratono. Tokiems tikslams mūsų senoliai visuomet turėjo pasiruošę pelyno, kmynų, kiečio arbatų. Organizmas turi pailsėti nuo sunkaus ir įvairaus maisto, o šie kartoko skonio gėrimai labai suaktyvina virškinimą. Juos paskaninti galima džiovintų obuolių nuoviru, trupučiu medaus, spanguolėmis, šaltalankiu. Arbata gali būti pirmoji pagalba net apsinuodijus maistu.
Šildomosios arbatos yra tos, kurios suaktyvina virškinimą, kraujotaką. Jos ruošiamos ne tik iš žolelių, bet ir iš prieskonių. Iš žolelių renkamės anyžinį liofantą, raudonėlį, juozažolę, melisą, beržų lapus, graikinio riešutmedžio lapus, medetkas, gauromedį, kanapių žiedus, šaltalankių lapus, šalavijų lapus ir daugelį kitų žolynų. Mišiniai iš kokių trijų-keturių komponentų visuomet yra skaniau ir sveikiau. Paskaninti tinka įvairūs žiedlapiai: erškėtrožių, rugiagėlių, pinavijų, rožių, tagečių. Jie ne tik paskanina, bet spalvingi žiedlapiai suteikia arbatai estetinį gražų vaizdą. Iš prieskonių labiausiai tiks pankolis, imbieras, lietuviško krieno gabalėlis, gvazdikėlis, muskatas, kalendros sėklos, cinamonas ar net pipirai. Dar senovėje Avicena yra pasakęs, kad šilta, vidutinio stiprumo arbata su citrina, juodaisiais pipirais ir medumi skatina prakaitavimą, varo šlapimą, tinka gerti peršalus.
Arbatoms ruošti turėkime ir keletą specialių indų: stiklinį, molinį arba porcelianinį arbatinuką plikinimui, tik ne metalinį. Geriausia apvalios arba cilindrinės formos. Puodelius rinkitės specialiai arbatai (ne kavai). Paprastai jie būna platėjantys į viršų, kad gėrimas greičiau atvėstų. Reikės kaušelio perkošimui (prekyboje galite rasti ekologiškus bambukinius kaušelius). Vandenį taip pat turime tinkamai paruošti. Užkaitinkite jį iki virimo, bet nevirinkite. Pervirusiame vandenyje labai sumažėja deguonies, o padidėja „sunkaus vandens“, pakinta vandens mikrostruktūra. Toks vanduo prastina arbatą, daro ją kietą, dingsta aromatas, sumažėja ekstrakcijos galimybės. Atsiminkite, kad antrą kartą užvirtas ar pašildytas vanduo – netinka. Nesilaikant taisyklių tiesiog nepasiseks išvirti aromatingos ir naudingos arbatos.
Vienam puodeliui arbatos imkite trimis pirštais žiupsnelį mišinio. Atitinkamai jo dėkite pagal norimą išvirti puodelių kiekį. Vandenį ant arbatžolių pilkite nedidele srovele iš aukščiau, kad gėrimas įgautų „pulsavimą“. Uždenkite ir palikite 10–15 minučių pritraukti. Drąsiai galite užpilti ir antrą kartą, tik mažesnį kiekį vandens – arbata bus visavertė.
Nenusiminkite, jeigu jūsų lentynėlėje nėra pasiruoštų žolynų. Teks išeiti pasivaikščioti į Dievo sodus. Ten visuomet rasite aviečių, gervuogių, juodojo serbento, svarainio šakelių. Tinka beveik visi vaiskrūmiai. Pusei litro arbatos paruošti reikės 4–5 rūšių 5 cm ilgio šakelių. Jas dedame į termosą, užplikome karštu vandeniu ir palaikome per naktį. Ryte nukošiame ir per dieną gurkšnojame. Tokia arbata – tikra vitaminų dozė. Gerkime apie porą savaičių – turėsime rezultatą. Šakelių arbatą galima skaninti arbatžolėmis, labai gardu su pienu, grietinėle.
Nebijokite improvizuoti, susikurkite savo arbatos receptą. Siūlyčiau būtinai paragauti ir mūsų senolių auksinės arbatos iš svogūnų lukštų. Jos nauda ir poveikis taip pat aukso vertės. Du valgomus šaukštus nuplautų ir susmulkintų svogūno lukštų užpilkite vienu litru šalto vandens ir kaitinkite, kol užvirs. Pusvalandį palikite pastovėti, nukoškite ir išgerkite per dieną. Likusią galite supilti į ruošiamą sriubą.
Linkiu, kad arbata gaivintų jūsų kūną, minkštintų širdį, prabudintų mintis ir išvarytų tingumą.
Ačiū mūsų viešniai.

Mainos rūbai margo svieto

„Pantone“ spalvų institutas paskelbė 2024 metų madingiausią spalvą – tai šiltas ir švelnus persikų atspalvis Peach Fuzz (PANTONE 13 – 1023). Spalvų instituto teigimu, ši spalva praturtina sielą, protą ir širdį. Ji pakeis pernai dizaine ir madoje dominavusią purpurinę „Viva Magentą“.
Metų spalva išrenkama vertinant socialinius reiškinius, pasaulinę pažangą, atsižvelgiant į žmonijos pokyčius ir poreikius. Anot „Pantone“ specialistų prognozių, norėsime artumo, bendruomeniškumo, išaugs rūpesčio ir gebėjimo dalintis poreikis. Visa tai puikiai simbolizuoja subtili ir jautri persikų spalva. Kaip teigiama pristatyme, šis jaukus atspalvis išryškina mūsų troškimą būti kartu su kitais, šalia tų, kuriuos mylime, norą mėgautis tylos akimirka. Šiuo metu, kai pasaulyje tiek daug neramumų, empatijos ir užuojautos reikia vis daugiau, sako instituto atstovai ir primena, kokia gyvybiškai svarbi visaverčio gyvenimo dalis yra gera sveikata, ištvermė ir mėgavimasis, kad pasaulyje, kur akcentuojamas produktyvumas ir išoriniai pasiekimai, labai svarbu puoselėti savo vidų, rasti atokvėpį. „Peach Fuzz“ tai spalva, kurios šiltumas – tarsi švelnus apkabinimas. Persikų atspalviai turi vintažinį prieskonį, kuris ypač dera modernioje aplinkoje. Ši spalva šiemet karaliaus ne tik aprangoje, namų interjere, bet ir gėlynuose. Pats laikas pradėti dairytis, kurie augalai padės mums žengti koja kojon su mada.
Apie tai plačiau pakalbėsime kitame „Namų ūkyje“ .