Lapkričio 30 dieną Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstytas 31 klausimas ir patvirtinti 29 sprendimai.
Šilumos ūkis ir vandentvarka
Posėdžio metu Taryba pritarė 332 100 eurų garantijos suteikimui už UAB „Prienų šilumos tinklai“ ilgalaikius įsipareigojimus pagal paskolos sutartį investicijoms finansuoti. Už šias investicijas Prienų šilumos tinklai Prienų katilinėje planuoja įrengti 750-900 kW galios dūmų kondensacinį ekonomaizerį, kuris turėtų padidinti gamybos ekonominį efektyvumą ir sumažinti šilumos nuostolius gamybos procese. Tarybos nariams teiraujantis, kokią naudą iš to pajus gyventojai, „Prienų šilumos tinklų“ direktorius Paulius Minajevas teigė, jog tokios investicijos daromos tam, kad ateityje kaina ne didėtų, o nuosekliai mažėtų. Tačiau opozicinių frakcijų partijų nariai pastebėjo, jog ne vienerius metus Prienų šilumos tinklų finansiniai rodikliai mažėja, todėl Jovydas Juocevičius teiravosi, koks prognozuojamas įmonės finansinis rezultatas už 2023 m., o Algiui Marcinkevičiui rūpėjo, kaip įmonės pagrįs, kad ji yra pajėgi vykdyti tokius projektus, kas paskaičiavo šių investicijų grąžą ir kas atsakys, jeigu kainų mažėjimas visgi neįvyks. Anot UAB „Prienų šilumos tinklai“ direktoriaus, jeigu neprireiks kokių nors neplanuotų išlaidų šiuos metus įmonė planuoja baigti teigiamu rezultatu. Atsakant į A. Marcinkevičiaus klausimą, P. Minajevas atkreipė dėmesį, kad įmonė neturi problemų su paskolų grąžinimu, o šiuo konkrečiu atveju mokslininkų skaičiavimai rodo, kad tikėtina grąža – iki 15 proc., tad pesimistiniu atveju įmonė tikisi turėti bent 10 proc. grąžos iš kuro sutaupymų.
Taryboje taip pat pritarta UAB „Prienų vandenys“ projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūros plėtra Prienų rajone (II etapas)“ rengimui ir, gavus finansavimą, jo įgyvendinimui. Projekto tikslas – padidinti nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą Prienų rajono savivaldybėje, išplečiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugų infrastruktūrą. Jo įgyvendinimo laikotarpiu centralizuotų geriamojo vandens tiekimo tinklų plėtrą numatoma vykdyti: Jiezno mieste, Balbieriškio, Veiverių ir Pakuonio miesteliuose, Išlaužo, Stakliškių, Mauručių, Jiestrakio ir Klebiškio kaimuose, o nuotekų tinklų plėtra bus vykdoma Jiezno mieste, Balbieriškio, Veiverių ir Pakuonio miesteliuose bei Išlaužo kaime.
Planuojama, kad iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos prie vandentiekio tinklų bus prijungta 415 būstų, o prie nuotekų – 451 būstas.
Tiesa, projektą pristačiusi Prienų rajono savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Vida Tumelienė atkreipė dėmesį, jog infrastuktūros plėtra bus vykdoma tose vietovėse, kuriose bus sudarytos preliminarios sutartys su gyventojais. Anot mero Alvydo Vaicekausko, tokia praktika pasirinkta, atsižvelgiant į ankstesnių projektų „karčią“ patirtį, kai, padarius darbus, gyventojai nebenori jungtis prie centralizuotų tinklų.
Diskusijos dėl išmokų Prienų rajone gimusiems vaikams
Nemažai diskusijų Tarybos posėdžio metu kėlė sprendimai, susiję su vienkartinių išmokų skyrimu Prienų rajone gimusiems vaikams, mat darbotvarkėje buvo įregistruoti du sprendimo projektai su tuo pačiu tikslu – skatinti gimstamumą savivaldybėje, teikiant finansinę pagalbą šeimoms. Tik vieną sprendimo projektą Tarybai pateikė Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Sandra Mekionienė, kitą – opozicijai priklausantis frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algis Marcinkevičius. Esminis šių dviejų panašių darbotvarkėje įregistruotų klausimų skirtumas – sprendimo projekte įregistruota suma. Socialinės paramos skyriaus sprendimo projekte numatyta, jog vienkartinė 300 eurų pašalpa būtų mokama už kiekvieną gimusį vaiką ir papildomai, gimus dvynukams ir daugiau vaikų, būtų mokama 100 eurų vienkartinė pašalpa už kiekvieną gimusį vaiką, o opozicijos įregistruotame projekte numatoma suma 500 eurų, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje.
Ir nors diskusijos metu iš abiejų pusių pasigirdo nuomonė, kad padėti jaunoms šeimoms reikia, Arūno Vaidogo ir Algio Marcinkevičiaus siūlymai padidinti sumą nuo 300 iki 500 eurų kiekvienam gimusiam vaikui, valdančioji dauguma nepritarė. Nors, kaip diskusijos metu sakė A. Marcinkevičius, padidinus sumą nuo 300 iki 500 eurų, savo balsą atiduotų ir opozicija. O sprendimas „Dėl vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo buvo priimtas 16 Tarybos narių balsais. Posėdžio pabaigoje atmestas ir Tarybos nario A. Marcinkevičiaus siūlytas projektas „Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui skyrimo ir mokėjimo Prienų rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Melioracija
Posėdžio metu Tarybos nariai vienbalsiai pritarė projektui „Prienų rajono Išlaužo ir Ašmintos kadastrinių vietovių dalies melioracijos sistemų rekonstrukcija“, kuris bus teikiamas finansinei paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų programos priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“. Nacionalinei mokėjimo agentūrai patvirtinus projekto paraišką ir skyrus finansavimą, bus rekonstruota dalis Prienų rajono Išlaužo ir Prienų seniūnijų melioracijos statinių.
Atsižvelgiant į įsisenėjusias melioracijos problemas, kurios gyventojams kelia materialinių ir socialinės aplinkos problemų, A. Marcinkevičius Tarybai teikė dar vieną sprendimo projektą „Dėl Prienų rajono savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų melioracijos statinių gyvenamosiose ir gamybinėse teritorijose remontui, naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Kaip sakė sprendimo projekto rengėjas, šiuo sprendimo projektu siūloma iš Prienų rajono savivaldybės biudžeto skirti lėšų melioracijos statinių gyvenamosiose ir gamybinėse teritorijose remontui, taip padedant gyventojams spręsti įsisenėjusias melioracijos problemas. Tačiau ir šis opozicijos teiktas sprendimo projektas Tarybos daugumos palaikymo nesulaukė ir buvo atmestas.
Kiti klausimai
Taryba taip pat pritarė biudžeto pakeitimams, Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimui, apsvarstė kitus klausimus. Po posėdžio Tarybos narys A. Vaidogas kėlė klausimą dėl ūkininkus užklupusios žemės mokesčio naštos, kuris šiemet Prienų rajono savivaldybės žemdirbiams išaugo kone 2,5 karto. Tačiau, anot mero, šiemet Žemės mokestis jau sumokėtas ir kažką pakeisti šiemet jau nebėra laiko, tačiau šia tema laukia platesnė diskusija.
Rimantė Jančauskaitė