Dangumi debesys

Dangumi debesys.
Nemunu lytys.
O mumis – mūsų dienos…
Taip ir plaukia(-me)

Įkrito į širdį šie mano bičiulės birštonietės žodžiai, palikti jos veidaknygės viešame įraše. Ir puiki nuotrauka šalia: Nemune gruodžio ledonešis, dangumi tarsi tų lyčių atspindys – pabirai balti debesėliai… O tos mūsų dienos, paskutiniosios šiais metais, būtų gerai, kad taip pat plauktų lėtai, neskubėdamos, nepasiduodamos jokiam beprotiškam skubėjimui ir šurmuliui. Plauktų mumis kupinos meilės, išminties ir Adventinės nuotaikos. Ir ko skubėti, jei gyvenimas nesibaigia paskutiniąją gruodžio dieną – ne vieną darbą galima atidėti ir vėlesniam laikui. Net ir sveikinimai sako galioja iki Trijų Karalių. Mūsų Adventinės kelionės visų vis kitokios. Bet tai, kad šventinė, o tiksliau – šv. Kalėdų dvasia vienaip ar kitaip mus paveikia, turėtume nesidrovėdami pripažinti kiekvienas. Ir nesvarbu, kas tai bebūtų – mūsų rankų darbelis ar dovanėlė iš prekybos centro, žinutė telefone, skambutis, aplankymas ar kita – kiekvienas judesys jau yra paženklintas Laukimo. Neskubėkime smerkti vieni kitų, ypač jaunimo, paviršutiniškumu, nesuvokimu dalyko esmės. Tiesiog mėginkime patys tirpdyti ledus ir vienaip ar kitaip įnešti į tą Kelionę šilumos, tikrumo, meilės, atjautos. Dar pasiimkime kartu atgailą ir susitaikymą – su savimi, savo artimaisiais, savo nedraugais. Tai nėra lengva, kaip ir susitaikyti su tuo, kas jau negrįžtamai prarasta.
Pastaruoju metu meno žmonės dažnai savo kūryboje atsigręžia į šią temą. „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ – tai naujas jaunos režisierės ir dramaturgės Kamilės Gudmonaitės darbas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Visi, kurie jau spėjo pamatyti spektaklį, ar kaip kūrėjai pavadino – taksofono operą, tikrai sutiks, kad ir tema, ir kūrinio „vinis“ – taksofono būdelė, iš kurios tu gali skambinti visiems, net ir išėjusiems į anapus, gali išsakyti jautriausius dalykus, tavyje atsivėrusius išgyvenus praradimą. Būdelės erdvė, kurioje į ragelį gali ištarti slapčiausius žodžius, laiku nespėtus pasakyti savo mylimiausiems ir artimiausiems – nepaprastai svarbūs šių laikų žmogui. Gal ne tik šių laikų, gal visuomet…
Advento laikas – tinkamiausias susivokti savyje ir savo pasaulyje, nes stiprybės šiuo metu teikia Kūrėjo gimimo laukimas ir Žvaigždės sužibėjimas danguje. Net jei nedrįstame garsiai to ištarti ar pripažinti, visi šį jausmą nešiojamės giliai širdyje. O metų pabaiga, tai tik slenkstis į naują gyvenimo nuotykį.
Iš visos širdies linkėdama gražios Kelionės ir šviesaus Laukimo,
Jūsų Augustina

Priminimai gruodžiui…

Paskutinės šaltos ir snieguotos rudens dienos jau spėjo mus užgrūdinti žiemai – išsitraukėme kailinukus, pirštines, kepures. Ir sniego baltumu spėjome pasidžiaugti. Pagal senolių spėjimus per šv. Kalėdas turėtų poškėti, nes Martynas pliauškėjo ir braidė su kaliošais. Palauksim, pamatysim ir įsitikinsim pranašavimų teisingumu. Dabar lankydami sodą retkarčiais smagiai paūkčiokime ir jei toli ir garsiai girdisi, nusiteikime blogam orui. Sodininkai gerai žino, kad jei šerkšnas ant medžių – lauk šalčių, jei rūkas – atodrėkis ateina. Ir perkūnija žiemą nieko gero nežada. O štai šaltas rūkas ar sniegas Kūčių dieną didelį vaisių, medaus derlių atneša.
Gruodžio 5 d. – delčia, 13 d. – jaunatis, 19 d. – priešpilnis, 27 d. – pilnatis;
Geriausios dienos: 5, 7, 15, 18, 21, 22, 24, 25, 28, 30;
Prasčiausios dienos: 4, 9, 12, 20, 26, 27, 29, 31;
Gruodžio 13 d. – šv. Liucija, Šviesos diena, 24 d. – šv. Kūčios, 25–26 d. – šv. Kalėdos.

Sodininkui…

LESYKLĖLĖS. Dažnas jau esate pasirūpinęs savo sodo gyventojais ir „pirmosios kavinės“ paukšteliams jau atidarytos. Tačiau esame rašę, kad jei sodas ar sodyba žiemą lankomi labai retai ir negalėsite nuolat rūpintis mažaisiais draugais, geriau visai to nedaryti. Paukščiai įpranta prie lesinimo, vėliau jo neradę laukia ir išnaudoja daug energijos ieškodami jo kitur. Vasarą maisto ieškojimui jie skiria apie 17 val., o žiemą tam belieka apie 7 valandos. Lesyklėlę sumeistraukite taip, kad būtų patogu įskristi ir išskristi iš kelių pusių. Dizainą derinkite prie aplinkos, duokite savo vaizduotei laisvę. Nors yra ir gatavų lesyklėlių, svarbu, kad jums patiems tai būtų mielas rankų darbo kūrinys.
Lesinimui tiks saulėgrąžos su lukštais, įvairios kitokios sėklos. Galite pakabinti ir nesūdytų lašinukų, paberti kruopų, sėmenų. Šiuo metu galima nusipirkti ir specialiai paukšteliams paruošto lesalo.
Paukščių pasaulis nyksta, taigi padarę lesyklėlę ir pasirūpinę lesalu ne tik pradžiuginsite save ir savo mažuosius, bet ir prisidėsite prie paukščių išsaugojimo.
SNIEGAS. Kiekvieną kartą apsilankę sode rasite ką veikti, nors to ir neplanavote. Visuomet po didesnio sniego iškritimo ar per atšilimą nupurtykite jį nuo tujų, jaunų medžių, ypač nuo paskiepytų. Jauni įskiepiai lengvai gali nulūžti. Sniegą pradėkite purtyti nuo apatinių šakų. Stumkite nuolat sniegą prie kamienų, užklokite juo palinkusias obelų, kriaušių šakas, serbentų, agrastų, juodųjų serbentų krūmus. Uogakrūmius galima uždengti iki pat viršaus, tačiau jei pranašauja staigų atšilimą, o po jo didelius šalčius, sniego perteklių teks pašalinti. Sniego patalai pomedžiams – geriausia apsauga augalams nuo šalčio. Užmeskite sniego ir ant gėlyno. Žinoma, nesunkaus, puraus. Žiemą duos šilumos, pavasarį tirpdamas – drėgmės. Atminkite, kad jokie dirbtiniai dangalai neatstoja sniego ir jo naudos, bet čia jau kaip gamta jo nepašykštės. Sniego trūkumo labai pasigenda braškės, žieminiai česnakai.
MEDŽIAI SU LAPAIS. Jei sode liko medžių su lapais, tegu. Nesugalvokite jų draskyti ar purkšti nuodingais preparatais. Tai ypač pavojinga ir žmogaus sveikatai. O mechaniškai skabydami lapus galite pažeisti bambliukus, tas vietas, kur lapas prisitvirtinęs prie stiebo. Taip atversite daug žaizdelių, padidinsite apšalimo galimybę. Jau geriau apšiltinkite lapuotą medį, o pavasarį nepagailėkite jam pavasarinių trąšų.
OBUOLIŲ ŽIEMOJIMAS. Jeigu patikrinę savo vaisių saugyklą pastebėjote besiraukšlėjančius obuolius, labai nenusiminkite. Juk žinote, kad tai nei skoniui, nei jų vertei labai daug reikšmės neturi. Bet… ne tokie gražūs. Sudėkite tuos raukšlėtuosius į standų polietileninį maišą, po 5–7 kg į vieną. Taip jie nustos prarasti drėgmę ir jų išskiriamas etileno dujas. Per porą savaičių pastebėsite ir obuolių „atjaunėjimą“. Taip apsaugosite nuo išskiriamo etileno dujų ir kitus šalia esančius vaisius ar daržoves.
SODO PUOŠMENOS. Tikriausiai nuo vaikystės pasakų ir šventinių filmukų ne vienam išlikęs noras pakliūti į šviečiantį, išpuoštą sodą. Neatsisakykime tokios svajonės – nors mažumėlę jos galima išpildyti. Papuoškite bent vieną medelį kalėdiniais žaisliukais, girliandomis ar šviečiančiomis lempelėmis. Tikrai per metų metus tų puošmenų jau yra susikaupę, namuose visų nepanaudosi. Galite su mažaisiais pagaminti ir ledo papuošalų. Tiks šermukšnių kekė, spanguolių uogos, apelsinų griežinėliai, kankorėžiai, riešutai ir visokie kiti gražūs ir spalvingi niekučiai. Į formą pripilkite vandens iki pusės ir kai sušals, išdėliokite norimą ornamentą. Tada atsargiai užpilkite truputį vandens, kad detalės neišplauktų, sušaldykite, tuomet dar užpilkite vandens ir gerai sušaldykite. Saulėje ir šaltyje tiesiog sužėrės jūsų papuošalas.
Daržininkui…
SĖJA. Taip taip – sėja. Sėkite ir sodinkite žalumynus savo šeimynai. Loveliuose tegu įsikuria svogūnai laiškams, pasisėkite pipirnių, lapinių ridikėlių, želdinkite salotines cikorijas. Ant pietinių palangių patiks petražolėms, lapiniams salierams. Jei darže turėjote laiškinių česnakų, dar vadinamų tribuliais, gal rasite stipriai neįšalusių, tai iškaskite ir pasisodinkite vazonėlyje ir statykite ant tos pačios palangės. Sudaigintos sėklos ir grūdai taip pat yra labai didelis vitaminų, antioksidantų, proteinų ir naudingų fermentų šaltinis. Todėl laikas ir daiginimui.
SĖKLOS. Ne vienas iš jūsų tikriausiai yra mėgėjas pasirinkti savo darže užaugintų ir pamėgtų daržovių sėklų. Reikia atsiminti, kad jei patalpos šiltos ir drėgnos, o sėklytės laikomos nesandariai, savo daigumą jos gali prarasti per kelias savaites. Geriausios sąlygos daugumai sėklų yra, kai vidutinė oro temperatūra 12 –15 OC ir pastovi, be didelių svyravimų, drėgnis vidutinis, neviršijantis 50 proc. santykinės oro drėgmės, ir sandarumas, kad nepatektų oro. Žemesnėje temperatūroje ir jei nedaug drėgmės sėkloms labiau tinka, ilgiau išsilaiko daigios. Tačiau per daug didelė drėgmė ir žema temperatūra sėklas taip pat pražudo. Sandariai ir sausai laikomos kartais daigios išbūna ir laikomos apie 25 OC patalpoje.
ŠILTNAMIS. Po ilgo rudens daržininkai džiaugiasi spėję viską sutvarkyti, išvalyti ir savo šiltnamius išblizginti kaip operacinę. Tačiau daugelį kamuoja abejonės, ar tikrai ten neliko kenkėjų, mikrobų. Ką daryti, kad gerai įšaltų gruntas ir jie garantuotai žūtų? Palikti šiltnamį atvirą ar uždaryti? Šeimininkui reikia nuspręsti pačiam. Jei šiltnamis arti namų, tai yra gerokai paprasčiau, galima atsižvelgti į konkrečias oro sąlygas ir varijuoti. Kai stiprūs šalčiai ir nėra vėjo, tegul būna atidarytas kokias 2–3 savaites.
Tačiau žiema žiemai nelygi, šiltnamių konstrukcijos taipogi nevienodos, svarbu jų saugumas. Saugiau būna palikti atidarytus šiltnamius, stovinčius ant specialaus pamato, kokybiškai uždengtus saugiai pritvirtinta danga. Galima duris uždaryti, o palikti atviras tik orlaides. Tačiau daugelio daržininkų praktika rodo, kad atviros durys geriau, galima primesti į šiltnamį iškritusio sniego, o pusnys duris tiesiog prilaiko. Sniegą į šiltnamį reikia mesti tik tada, kai žemė gerai įšalusi, antroje žiemos pusėje ir pavasarėjant.
O jei šiltnamis pastatytas be papildomo pamato ir dar stovi vėjuotoje vietoje, gal geriau nerizikuoti ir palikti jį uždarytą. Pavasarį tiesiog teks apdoroti jį specialiomis priemonėmis nuo kenkėjų.
Gėlininkui…
NETINKAMOS SĄLYGOS. Žiemos pradžia gėlininkams kartais sukelia nemažai galvos skausmo: vasarą pasidavę azartui išplečia savo augalų kolekcijas balkonuose, terasose, gėlynuose, o atšalus orams, sunku visiems rasti saugios ir tinkamos vietos žiemojimui.
Kur priežastis, jei kambariniai augalai ėmė nykti? Neskubėkite kaltinti kenkėjų ar ieškoti ligų. Tai gali būti tiesiog prastos, netinkamos augalui sąlygos. Prasidėjus šildymo sezonui patalpose, labai sumažėja drėgmės. Jos būna tik apie 30 proc., kai tuo tarpu atogrąžiniams augalams jos reikia apie 70–90 proc. Vieni augalai dėl drėgmės trūkumo pradeda mesti lapus, kitų lapeliai susmulkėja, krašteliai būna pažeisti. Ir pumpurai ima džiūti, kristi. Gausesnis laistymas drėgnumo nepataiso. Purškimas taip pat tik laikina pagalba. Tiesiog reikia ieškoti augalui tinkamos naujos vietos, kito kambario ar tiesiog nustumti į patį palangės kamputį, toliau nuo radiatoriaus. Verta įsigyti oro drėkintuvą. Galima gėlių vazonėlius statyti ant padėklo, pripilto akmenukų, keramzito ar pridėto samanų ir laikas nuo laiko užpilti ten vandens.
Kita priežastis – perlaistymas. Kai bijome, kad augalui trūksta drėgmės, dažnai tiesiog persistengiame. Jei palangė vėsi, žemė vazonėlyje ilgiau būna drėgna. Karštame kambaryje ji išdžiūsta greičiau, bet susilaikykime ir nepulkime lieti. Kitą kartą jau geriau atmirkyti vazoną: panardinkite į vandenį ir palaikykite, kol nustos skirtis oro burbuliukai.
Jei vietos tikrai neatsiranda namuose viską pargebenti į šilumą, pasidomėkite, gal pas draugus ar kaimynus rasis tinkama vėsi vietelė jūsų augintiniams? Paprašykite priimti „nuomininką“ – per žiemą jie pasidžiaugs, o jūs išsaugosite savo brangią gėlę.
VONIOS GĖLĖS. Šiuolaikinio dizaino namuose vonių kambariai įrengiami vis didesni ir erdvesni, o fitodizaino specialistai ragina juose įkurdinti augalus. Kai kurie augalai sugeba ten patys „pasilaistyti“ – sugeria tiek drėgmės, kiek jiems reikia. Kartu valo ir vonios kambario orą, papildo deguonimi. Tokioje žalioje oazėje tikrai malonu atsipalaiduoti, pailsėti. Net jei nėra langų, kai kurie augalai sugeba prisitaikyti. Tai dažniausiai paatogrąžių augalai.
Vonios kambariui drąsiai galite rinktis paparčius, fikusus, pietines kordilinas ir pan. Jei vietos erdvu, statykite didesnius augalus su vazonais, jei ne – mažus ant lentynėlių. Dar iš kambarinių gėlių iškraustyti į vonią galite lizdinę kalnarūtę, gebenę lipikę, Agavinių šeimai priklausančią sansevjerą, nereiklųjį pinigų medį, zamiokulką, vėzdūnę, ilgalapį inkstpapartį, kalatėją.
Gražiai sukomponavę keletą vazonėlių sukursite ne tik gražią aplinką, bet ir paslėpsite kokį vaizdą gadinantį vamzdį.
ŠVENTINĖS KOMPOZICIJOS. Laikas iš savo turimų augalų ar nusipirkus dar vieną kitą naują, sukurti ir mielą šventinę kompoziciją. Meileniai, azalijos, heleborai, ciklamenai, eustomos ar kokios jau pražydintos svogūninės gėlės išduos nekantrų pavasario laukimą. Žiemos laiką pralinksmins ir širdį džiugins rožytės, orchidėjos. Gruodžio mėnesio simbolis – plokštenis, savo žiedų spalvų įvairove įtinkantis kiekvieno skoniui. Tegul kompozicijos būna kuklios, bet mielos ir suteikiančios namams jaukumo,
Namams…
SENA YRA NAUJA. Šventinių staltiesių ir servetėlių prekybos centruose – kokių tik širdis geidžia: su eglutėm, snaigėm, angelėliais, nykštukais ir t.t. Daugelis jų vienkartinio naudojimo, popierinės. Gražu ir patogu. Tačiau jeigu turite laisvesnio laiko, nepatingėkite praverti savo komodų stalčius ir išsitraukti seną, dar mamos ar močiutės naudotą staltiesę, servetėles. Tikriausiai jas reikės perskalbti, pakrakmolyti. Bet dailiai išlygintos sugurgždės ir primins jaukias namų šventes. Dar yra laiko pagalvoti ir papuošti jas kokiu mažyčiu išsiuvinėjimu, vardo raide, ar tiesiog perrišti gražiu kaspinėliu. Tas pats ir su indais – tikrai rasite indaujoje mielą lėkštelę kalėdaičiui, senovinę vazą kūčiukams ar spanguolių kisieliui. Naujovėmis jau lyg esame ir pasisotinę, o svarbiausia tą vakarą bus jūsų namų šiluma ir artumas.
KALĖDINĖS PUOŠMENOS. Patarimų apie tai, kaip pasipuošti namus, kaip iš gausybės rago. Tačiau vėl ir vėl verta priminti, kad saikas, natūralumas ir geras skonis yra visų pirmiausia. Tradicinės puošmenos – kankorėžiai, sausos gėlės ar medžių šakelės niekada neišeina iš mados. Labai madingi tapo vainikai. Tačiau reiktų nepainioti Adventinio vainiko su Kalėdiniu. Pastarasis yra puošnus, ryškus, o Adventinis – su keturiomis žvakėmis arba specialia Advento kalendorine žvake. Puoškite taip, kad širdžiai ir akims būtų miela, kad namai kvepėtų šventėmis, kad visiems juose būtų jauku.

Jei Adventas be mėsos…

Baltųjų pupelių sriuba
Reikės: 200 g baltųjų pupelių, 1,5 l šalto virinto vandens, ryšulėlio žalumynų, 1 didelės bulvės, 1 didelės morkos, 1 didelio svogūno, 1 žalios ir 1 raudonos paprikos, 1/2 šaukštelio druskos, tiek pat saldžiosios paprikos, 2 pomidorų, 40 g sviesto, 2 šaukštų kapotų petražolių.
Nuplautas pupeles pabrinkinkite iš vakaro šaltame virintame vandenyje. Išbrinkusias užvirinkite tame pačiame vandenyje, nugriebkite putas. Nuplautus ir susmulkintus žalumynus suberkite į puodą su pupelėmis. Virkite 1,5 valandos. Bulvę ir morką nuskuskite, supjaustykite kubeliais, paprikas, išėmus sėklas, supjaustykite šiaudeliais. Visas daržoves suberkite į puodą, dėkite sviestuką ir dar 15 min. pavirkite. Pagardinkite prieskoniais. Nuplikintus ir kubeliais supjaustytus pomidorus sudėkite pabaigoje į sriubą. Patiekdami suberkite petražoles.

Bulvių apkepas su daržovėmis
Reikės: 1 kg bulvių, 150 g svogūnų, 200 g morkų, 30 g saliero šaknies, 300g cukinijos, 1 paprikos,3česnako skiltelių, 50 ml aliejaus, 3 kiaušinių, 3 šaukštų krakmolo, juodgrūdžių, pipirų, druskos.
Bulves nuskuskite, išvirkite ir sugrūskite į košę. Svogūnus ir česnakus susmulkinkite, morkas ir salierą stambiai sutarkuokite, cukiniją ir papriką supjaustykite kubeliais. Keptuvėje su aliejum apkepinkite morkas ir svogūnus, kol suminkštės. Įpilkite 80 ml vandens ir patroškinkite. Sudėkite cukinijas, paskaninkite druska, pipirais. Troškinkite, kol suminkštės cukinijos. Į bulvių košę įmuškite kiaušinius, sudėkite krakmolą, berkite druskos ir gerai išminkykite. Į kepimo indą sudėkite pusę košės, sukrėskite troškintas daržoves, ant viršaus dėkite likusią bulvių košę. Paviršių palyginkite, užberkite smulkintomis juodgrūdėmis. Kepkite apie 40 min. 180 OC orkaitėje. Patiekite su grietine ar kokiu kitu jums patinkančiu padažu.

Miltai miltams nelygu

Ko jau ko, bet miltų atsargų pasirūpinti šventėms galima iš anksto. Jų prireiks bandelėms, pyragams, kūčiukams, sausainukams ir visokiausiems kitiems kepiniams ir patiekalams. Dažniausiai šeimininkės perka nuo seno pamėgtus kvietinius miltus. Šventiniams kepiniams jos renkasi aukščiausios rūšies, kad kepiniai būtų puresni ir šviesesni. Šie būna labai smulkūs, šviesiai gelsvi, saldoko skonio. Pirmarūšiai jau yra kiek stambesni, o dar žemesnių rūšių – gana rupūs, tamsiai gelsvos spalvos ar pilkšvi nuo selenų. Iš smulkesnių miltų tešla būna stangri, elastinga, mat juose mažai gemalo ir selenų, o daugiau glitimo. Iš rupių miltų tešla gaunasi drėgnesnė, užmaišoma per ilgesnį laiką. Kiek mažiau glitimo yra rugių ir miežių miltuose.
Mūsų senoliai apie jokias miltų maistines savybes negalvojo. Kepė ir gamino iš vienos rūšies miltų patiekalus dėl sotumo. Pastaruoju metu mitybos specialistai vis labiau ragina rinktis viso grūdo miltus, kuriuose yra išlikusios pačios vertingiausios dalelės – apvalkalėliai ir gemalas. Baltuosiuose miltuose nėra ir skaidulų, kurios puikiai išvalo mūsų žarnyną, skatina jo veiklą, pašalina nereikalingus riebalus, yra gerųjų bakterijų šaltinis. Pavalgę kepinių iš baltųjų miltų jaučiamės sotūs, nes juose daug angliavandenių, padidėja cukraus kiekis kraujyje, atsiranda energijos. Bet toji gauta energija yra gana trumpalaikė.
Labai neblogai, anot specialistų, būtų sumaišyti viso grūdo miltus su ruginiais, kurie yra ir B vitamino šaltinis. Beje, kvietiniai miltai netinka kai kuriems žmonėms dėl sveikatos, ypač netoleruojantiems glitimo.
Patartina rinktis alternatyvius variantus, kad ir sveikiausiais laikomus grikinius bei avižinius miltus. Juose yra visas kompleksas B grupės vitaminų, vitamino E, Folio rūgšties, cinko ir kitų naudingų medžiagų. Tačiau ir pastarieji miltai turi būti pagaminti iš pilno grūdo. Kepant blynus iš grikinių miltų, teks įmaišyti šiek tiek ir kvietinių, kad nebūtų tokie trapūs. Verta išmėginti ir ankštinių kultūrų miltus, kuriuose ypač gausu baltymų, kepiniams jie suteikia įdomų poskonį. Dėl surišimo nebūtinai dėti vien kvietinius miltus, nes galima panaudoti kiaušinius, o juos pakeisti tinka linų sėmenimis, nesaldyta obuolių koše, avokadu ir t.t.
Vertingi ir įvairių riešutų miltai, nes juose mažai cukraus, ar kokosų miltai, turintys riebalų, skaidulų. Įdėjus į kepinius iš šių miltų kiaušinio ar banano, anot specialistų, galima apsieiti ir be kvietinių miltų įmaišymo. Nereikia nusivilti ir nusiminti, jei iš pirmo karto kepiniai ne tokie pasisekę – verta paeksperimentuoti. Štai įdėjus į blynų tešlą banano, jie ją suriša, suteikia saldumo. Iš ruginių miltų kepiniai būna tamsesni, bet galima juos pagerinti kakava, ten kur tinka. Kakava dar suteiks ir šiek tiek natūralių riebalų, padės išlaikyti kepinio formą, palengvins kepimą.
Galima mėginti ir patiems susimalti šiek tiek miltų kavamale ar malūnėliu. Laikyti po to reikia sandariai uždarius. Pasigamintuose lęšių ar avinžirnių miltuose riebalų bus nedaug, o baltymų – sočiai. 100 gramų tokių miltų bus 16–17 g baltymų. Tai beveik trečdalis paros normos fiziškai aktyviam žmogui. Šie miltai labai gerai lipina kotletus iš daržovių, moliūgų, cukinijų, grybų. Pakanka tik šaukšto miltų kokiems 6 kotletams, o sotumas rasis tikrai kaip mėsos. Tokius patiekalus rekomenduojama kepti orkaitėje, taip jie būna dar sveikesni. Į košes vietoj kvietinių miltų galima dėti plakto kiaušinio baltymo ar sumaltų anakardžio riešutų, natūralaus jogurto.
Pats laikas pasidairyti šeimininkėms po parduotuvių lentynas, pasidomėti alternatyviais produktais ir, kol dar yra laiko, paeksperimentuoti iki švenčių. Prie skonio priprantama, o sveikatai bus tik į naudą.

Metų medis
Metų medžio Lietuvoje regalijos šiemet atiteko Jono Basanavičiaus tėviškėje jau 200 metų gyvuojančiam ir žaliuojančiam kaštonui. Neįtikėtina, bet šis gražuolis plačiašakis Ožkabalių kaimo senolis, menantis tautos patriarcho gyvenimą, atstovaus mūsų šaliai ir Europos medžių konkurse. Jo aukštis – apie 19 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 311 cm. Laja plačiausioje vietoje siekia 21 m.
Įdomu tai, kad senasis gražuolis sugeba atsilaikyti prieš kaštonus puolančias ligas – žaliuoja, gausiai žydi. Medis yra labai rūpestingai prižiūrimas, kasmet jo lapai tvarkingai sugrėbiami ir sudeginami.
Dabar bendruomenei, pasiūliusiai kaštoną medžio rinkimams, didžiulis rūpestis – reikia jį išgarsinti Europoje. Ir čia jau reikės mūsų visų pagalbos ir pastangų – tegul visi sužino apie mūsų istorijos gyvąjį liudininką.

Kvapniausias augalas
Jau dešimtą kartą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas šią vasarą surengė gamtos mylėtojams įspūdingą fiestą – „Kvapų naktis 2023“. Lankytojai buvo kviečiami uostyti ir atiduoti balsą už labiausiai jiems patikusį kvapą. Ir nors „varžėsi“ įvairiausi augalai, tradiciškai nugalėjo 2002 metais Vokietijoje sukurta rožė „La Villa Cotta“: oranžinė, šilto atspalvio, nuostabių žiedų, aukštaūgių veislė. O VDU Botanikos sodas šiemet atšventė savo gyvavimo šimtmetį.

Mėlynoji bulvė
Mėlynojo atspalvio daržovės – morkos, raudonieji kopūstai, bulvės jau tampa ne tik gurmanų mėgstamiausiomis daržovėmis, bet ir pagal maisto ekspertų išvadas yra daug gydomųjų savybių turintys produktai. Antocianai, kurių yra šiose spalvotose daržovėse, slopina laisvųjų radikalų susidarymą, pašalina juos arba skatina jų suirimą, apsaugo organizmą nuo žalingo poveikio.
Lietuvoje jau plinta mėlynosios bulvės, kurių skonis panašus į pas mus paplitusias bulves geltonu minkštimu. Čia augti prisitaikė „Blue star“, „Violet Queen“ veislės. Tyrimai parodė, kad mėlynosios bulvės turi labai mažai krakmolo, o tai džiugina ir augintojus, ir valgytojus. Jose taip pat gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų. Besiskundžiantiems skrandžio rūgštingumu maisto ekspertai pataria gerti šių bulvių sultis – po stiklinę sulčių pusvalandį prieš pusryčius 10 dienų. Po tiek pat dienų pertraukos kursą galima pakartoti. O stiklinė tokių sulčių, išgurkšnota per dieną, puikiai gelbėja nusilpusiai imuninei sistemai, nes jose daug vitamino C.