Neužmirštama popietė su rašytoja Aušra Chlevickaite-Vinokur

Lapkričio 21-ąją Birštono viešojoje bibliotekoje vyko kūrybos vakaras su žurnaliste, dailininke Aušra Chlevickaite-Vinokur, kurio metu pristatyta autorės knyga paaugliams „Fuga“. Susitikime su rašytoja dalyvavo Birštono gimnazijos aštuntų klasių mokiniai ir jų lietuvių kalbos mokytoja Daina Vyšniauskienė.
A. Chlevickaitė papasakojo apie knygos gimimą, dalijosi savo pastebėjimais apie priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, svarstė, kokią įtaką mūsų gyvenimui turi ir turės dirbtinis intelektas. Parodė skaidres su dirbtinio intelekto sukurtomis iliustracijomis autorės knygai, jas aptarinėjo. Rašytojas, žurnalistas, aktorius A. Vinokur paskaitė ištraukas iš „Fugos“.
Paprašėme A. Chlevickaitės atsakyti į keletą klausimų.

– Kaip Jums kilo mintis parašyti fantastikos žanro knygą? Kas turėjo įtakos? Kodėl būtent toks žanras pasirinktas?
– Visada buvau fantazuotoja. Dar vaikystėje kurdavau istorijas ir pasakodavau jas kitiems vaikams. Bepasakodama pati įtikėdavau, taip pasaulis tarsi prasiplėsdavo ir tapdavo daug įdomesnis. Man neįdomu pasaulyje, kuriame yra tik tai, ką matome ir galime pačiupinėti. Mano pasaulyje viskas yra įmanoma ir nėra žodžių „to negali būti“ arba „tai prieštarauja fizikos dėsniams“. Todėl sovietiniais laikais mano atgaiva ir priebėga buvo Vilniaus planetariume pusiau nelegaliai egzistavęs fantastų klubas „Dorado“. Tik ten buvo galima pasislėpti nuo mokslinio materializmo.
– Kas knygoje „Fuga“ svarbiausia, koks leitmotyvas?
– Nėra blogų vaikų ir paauglių. Dažnai išorėje matome tik šarvus, tik plieninius skinus (kaip kompiuteriniame žaidime), o viduje slypi labai jautri ir neretai pažeista siela. Geras žodis, paskatinimas, žmogiška meilė daro stebuklus, bet iš kur viso to gaut?..

.

Išgelbėti sielą gali ir muzika, bet kažkas vaikui turi atskleisti stebuklingą jos pasaulį.
– Nauja idėja – sukurti iliustracijas dirbtiniu intelektu. Kodėl pasirinktas dirbtinis intelektas? Juk Jūs dailininkė, galėjote iliustruoti pati. Ar Jums pačiai patinka dirbtinio intelekto sukurtos iliustracijos?
– Kažkada labai mėgavausi savo sugebėjimu piešti. Galvodavau: wow, ir kaip aš taip sugebu? Juo labiau, kad pagyros skambėjo iš visų pusių. Ilgainiui supratau, kad sugebėjimai – duotybė, o mes tik tobuliname juos ir naudojamės arba ne. Mes, žmonės, esame kūrybingi – tiesiog taip sutverti. Egocentrizmui nebėra vietos. O va, paimt savo, kitų, net DI kūrinius ir iš viso to kažką padaryt, sukurt naujus pasaulius – labai įdomu! Prie Photoshop’o galėčiau sėdėti nuo ryto iki vėlumos. Žaviuosi DI kūriniais ir manau, kad jis ir žmonės gali labai sėkmingai bendradarbiauti.
– Kaip manote, ar dirbtinis intelektas užkariaus pasaulį? Kaip jis gali paveikti ar dabar jau paveikia žmogaus gyvenimą? Ar įsivaizduojama ateitis be išmaniųjų technologijų?
– Manau, kad didesnio pavojaus žmogui kaip pats žmogus nėra. Juk šiuo metu žmonija – ant susinaikinimo ribos. Apie blogį, jo prigimtį kalbu ir savo knygoje. Apie tai, kaip žmonių mintys materializuojasi ir gali virsti griovimu, naikinimu viso to, ką žmonija per tiek amžių sukūrė. Esu įsitikinusi, kad DI yra daug mažiau mums pavojingas nei atominės bombos. Išmaniosios technologijos yra gerai, svarbiausia – mums patiems išlikti žmonėmis.
– Knygoje daug muzikos. Kokią muziką mėgstate? Kokia muzikos galia?
– Taip, knygoje daug emocijų, o jų fone skamba muzika. Ir galima paverkti skambant J. S. Bacho Adagio. Arba pasiduoti džiaugsmo šuorui ir pašokti. Muzika – kita realybė, visiškai perkeičianti mus. Jos dėka galime pakilti nuo kasdienybės, tapti labiau žmonėmis. Juk esame dvasinės būtybės. Man patinka įvairi muzika, bet klasikinė labiausiai, nes ji paliečia giliausius klodus.
– Kuris darbas Jums pats mieliausias: žurnalistės, dailininkės, rašytojos? Kaip suderinate juos?
– Visos šios veiklos yra vienodai mielos ir su visomis noriu toliau draugauti. Suderinti – ne problema, bet kaip suspėti padaryti viską, apie ką svajoju?..
Dėkojame rašytojai už atsakymus.
Parengė Kristina Bačiulienė