Paminėtos 1863 metų sukilimo metinės ir garbingi jo dalyviai

Šiemet sukanka 160-osios 1863 metų sukilimo metinės. Daugeliui birštoniečių šis įvykis atrodo toli nugrimzdęs į praeitį. Visgi Birštono krašto reikšmė ir jo žmonių prisidėjimas prie sukilimo neginčytini. Lapkričio 17 d. Birštono muziejaus iniciatyva bendruomenės namuose surengtame paminėjime muziejaus direktorius Simonas Matulevičius papasakojo apie sukilimo tikslus ir pasekmes, asmenybes, prisidėjusias prie įvykių Birštone. Rita Pauliukaitienė pristatė savo knygą „Bajorai Bartoševičiai – Lietuvos laisvės gynėjai, Birštono krašto kūrėjai“. Atsiminimais apie šeimai skaudžius praeities įvykius pasidalino sukilimo dalyvių Bartoševičių artima giminaitė Zita Bartuševičiūtė.

Renginyje dalyvavo viešnios: bajorų Bartoševičių artima giminaitė Z. Bartuševičiūtė ir knygos autorė R. Pauliukaitienė.

Valia priešintis atėjūnams iš Rytų visuomet buvo bajorų Bartoševičių kraujyje. Giminės atstovai aktyviai dalyvavo ir Tado Kosciuškos sukilime prieš carinę Rusiją 1794 metais, ir 1831, ir 1863 metų sukilimuose, kovojo 1919 metų Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus bei veikė pokario kovose Lietuvoje.
Iš rašytinių šaltinių yra žinoma, kad netoli Nemajūnų buvusio Panemunio dvaro savininkas, gydytojas, Birštono kurorto vienas iš steigėjų, Abiejų Tautų respublikos patriotas Adomas Bartoševičius (1788-1881), du jo sūnūs Vaclovas ir Adomas Dominykas bei dukra Valerija aktyviai rėmė 1863 metų sukilimą, ragino prie jo prisidėti krašto gyventojus, organizavo sukilėlių būrius. Adomas Bartoševičius kartu su sūnumi Vaclovu sužeistiems sukilėliams buvo įsteigę slėptuvę – ligoninę. O Adomas Dominykas kovojo su ginklu rankose. Numalšinus sukilimą, Adomas Bartoševičius buvo kalintas Trakų kalėjime, tardomas. Jo sūnūs buvo paskelbti ieškomais asmenimis visoje Rusijos imperijoje, todėl pasitraukė į Vakarus.
Birštono kurhauzas, priklausęs A. Bartoševičiui, taipogi neatsiejamas nuo to meto įvykių. 1862 metais Lietuvos bajorai, gavę žinių iš Lenkijos apie ruošiamą sukilimą, į šį pastatą susirinko aptarti jo planus ir nusprendė prie jo prisidėti.
Knygos sudarytoja Rita Pauliukaitienė atskleidė, kad išsamiau panagrinėti Birštono krašto bajorų Bartoševičių gyvenimo ir laisvės kovų istoriją ją paskatino istoriniuose archyvuose surastos žinios apie Dzūkų rinktinės Punios kunigaikščio Margirio grupės narį Lechą Adomą Bartuševičių-Narsuolį, kuris jai iki šiol yra vienintelis žinomas bajorų kilmės partizanas, dalyvavęs pokario kovose prieš sovietus. Nemajūnų kapinėse kartu su žmona palaidotas Panemunio dvaro savininkas bajoras Adomas Bartoševičius – jo prosenelis.
Įdomių faktų apie savo giminę, jos nuveiktus darbus bei dovanas Birštonui papasakojo Zita Bartuševičiūtė, Vaclovo Bartoševičiaus vaikaitė. Buvusi tremtinė taipogi atskleidė savo išgyvenimus dėl sovietinėje mėsmalėje sulaužytų šeimos narių likimų: jos mama buvo kalinama dėl to, kad neva nesumokėjo pyliavų, ji pati, būdama trylikametė paauglė, kartu su 17-kos metų seserimi buvo ištremta į Sibirą, nuo jos atskirta, duoną teko pelnytis pačiai. Brolis ir trys pusbroliai žuvo partizanaudami. Visą gyvenimą ji jautė nuoskaudą dėl nepelnytai lipdomos „dvarponių“ etiketės, nors jos tėveliai, 3 ha žemės Birštone ir Kurhauzą gavę kaip vestuvinę dovaną, visa tai padovanojo miestui.
Prisiminimų ir liudijimų renginys, sušildytas Birštono meno mokyklos mokinių Agnės ir Augustės muzikos garsų, buvo prasmingas, prikėlė iš užmaršties vardus mūsų krašto patriotų, nusipelniusių Birštono raidai, sudėjusių savo aukas ant Lietuvos laisvės aukuro. Jų pavyzdys mums primena, kiek žmonių kartų turėjo kovoti, kad nusimestų svetimą jungą, ir skatina išlikti budriems.
Dalė Lazauskienė