Laukia ir vietos politikų sprendimų

Nors lapkričio 15-oji – terminas, iki kurio žemės savininkai turėjo sumokėti žemės mokestį praėjo, bet dauguma Prienų rajono ūkininkų dar vis negali atsigauti nuo patirto šoko. Jį sukėlė gauti pranešimai apie mokėtinas sumas, kurios po pernai Registrų centro atlikto žemės vertinimo padidėjo ne procentais, o kartais. Mokesčius išaugino ir Prienų rajono savivaldybės tarybos prieš kelerius metus patvirtintas tarifas – 1,4 proc. – vienas iš didžiausių Lietuvoje.
Diskusijos dėl kas penkerius metus atliekamo vertinimo metodikos iš žemdirbiškų asociacijų bei organizacijų jau persikėlė ir į Seimą. Klausimas du kartus buvo aptariamas Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Juose dalyvavęs Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius sako, kad kitą savaitę komitetas turėtų priimti siūlymus dėl metodikos pataisų. Bet, pasak M. Butkevičiaus, tai tik viena problemos pusė. Kitos pusės sprendimas, kaip padėti 2 kartus ir daugiau didesnius mokesčius šiemet sumokėjusiems bei dar kitais metais mokėsiantiems krašto žemdirbiams ir koks tarifas galios 2025-aisiais, – priklauso nuo vietos politikų.
Pirmininkui antrina ir kalbinti ūkininkai, apgailestaudami, kad Prienų r. savivaldybėje nebuvo sureaguota į 2022-aisiais iš Registrų centro atsiųstą informaciją apie naujas vertes. Ne viena savivaldybė dar spėjo priimti sprendimus dėl lengvatų bei tarifų mažinimo ir mokestis jose už žemę padidėjo procentais, o ne kartais. Taip į savivaldybių biudžetus įplaukė daugiau pajamų ir kartu sunki mokestinė našta neprislėgė žemdirbių, ypač smulkių ir vidutinių ūkių, kurie dominuoja ir Prienų rajone, šeimininkų ir jaunų ūkininkų.
Ūkininkai neabejoja, kad klaidas taisyti sunkiau, bet reikia.

Laima Balsevičienė, Stakliškių seniūnija:
– Po pieno krizės, sausros pasiekę pranešimai apie beveik tris kartus padidėjusius mokesčius buvo tarsi apynasris. Toks jausmas, kai ne tik smaugia, bet dar ir per galvą duoda.
Žmonės mūsų krašte pakraupę. Kokios mūsų žemės? Stakliškių seniūnijoje daug nenašių: smėlis, žvyras, molis. Ar taip vienu pakėlimu gali būti net ne procentais, o kartais padidinta žemės vertė?
Mokesčius iškėlė ir tai, kad Prienų r. savivaldybėje tarifas siekia 1,4 proc. Palyginimui galiu pasakyti, kad mokestis už žemę, esančią gretimame Kaišiadorių rajone, mūsų taip neišgąsdino. Padidėjusią žemės vertę amortizavo tarifas. Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba buvusį 0,8 tarifą, padidėjus žemės vertei, sumažino iki 0,6.
Esant tokiai sudėtingai situacijai, laukiam ir Prienų rajono savivaldybės tarybos atitinkamų sprendimų.

Martynas Krūvelis, Veiverių seniūnija:
– Esu jaunas ūkininkas. Jau daugiau kaip dešimt metų savo gyvenimą pašvenčiau šeimos tradicijoms. Toliau kuriu, puoselėju ir modernizuoju senelių įkurtą pieno ūkį ir vis stebiu ir matau, kaip kasdien prastėja valdžios požiūris į kaimą ir kaimo žmogų.
Šie metai – itin sunkūs žemdirbiams. Gamta neleido stabiliai planuoti darbų. Sausra pavasarį sunaikino žolynus. Visoje Lietuvoje juntamas didžiulis pašarų stygius. Kritusios žemės ūkio produkcijos pardavimo kainos žiauriai smogė žemdirbiams, tačiau operatyvios pagalbos nesulaukėme ir nesulaukiame iš valdžios institucijų ir dabar. Kaip niekad vėluoja išmokos už pasėlius, gyvulius, o štai kaip perkūnas iš giedro dangaus dar iššovė žemės mokestis. Taigi jau tylėti nevalia.
Keisčiausia, kad mūsų Prienų rajone žemės mokestis didžiausias. Pasirodo Prienų r. savivaldybei ne tik nerūpėjo paanalizuoti, kokia yra geroji praktika šiuo klausimu visoje Lietuvoje, bet gavę naujus vertinimus iš Registrų centro, juos nuslėpė nuo žemdirbių ir paliko galioti 2019 metais nustatytą koeficientą – 1,4, todėl žemės mokesčio kaina rajone išaugo 2, o kai kuriems sklypams ir 3 kartus. Matyt, ne be reikalo sukilo rajono žemdirbiai ir tikiu – šio reikalo nepaliksime. Aš siūlau merui A. Vaicekauskui neiti į konfrontaciją su ūkininkais, bet gera valia atitaisyti padarytas klaidas, kad prieniškiai galėtų jaustis lygiais su kitų rajonų žemdirbiais, Aš asmeniškai nenoriu jokių piketų, mitingų, noriu žmogiško požiūrio į kaimo žmones, į žemdirbį, nes mažiausiai reikia pykčiams ir protestams švaistyti energiją ir laiką. Renku valdžią ne tam, kad valdininkautų, o tam, kad sudarytų reikiamas sąlygas dirbti.