Almantas Jakimavičius – Birštono vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ direktorius, švietime dirbantis daugiau kaip 30 metų. Beveik visus juos praleido vadovaujant Daugų miesto vidurinei mokyklai, vėliau tapusiai Vlado Mirono gimnazija. Į Birštoną A. Jakimavičius atvyko 2023 metų pradžioje dėl gyvenime susiklosčiusių aplinkybių ir poreikio „pajudėti iš komforto zonos“.
Visas ligšiolinis A. Jakimavičiaus gyvenimas buvo susijęs su Alytaus rajono Daugų miestu. Ten jis mokėsi vidurinėje mokykloje, o, baigus pedagogines studijas, ta pati mokslo įstaiga pakvietė jį dirbti. „Susigundžiau pasiūlymu, tad grįžęs į Daugus septynerius metus dirbau mokytoju, vėliau tapau gimnazijos direktoriumi. Bet taip nutiko, kad asmeniniame gyvenime įvyko pokyčiai ir supratau, kad būtina kažką keisti – pajudėti iš komforto zonos į priekį, nes tai – nauja patirtis. Kaip sakoma, jei jau galvoji apie pokytį, tai reikia jį ir daryti”, – sako darželio vadovas.
Persikėlimas gyventi į Birštoną – netikėtas posūkis, nors vadovas nėra naujokas nei švietime, nei mokslo institucijos valdyme. Tapęs Birštono lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vadovu, A. Jakimavičius dirba tokį patį vadybinį-organizacinį darbą, tik su naujais iššūkiais ir galimybėmis.
Pradžioje vyras turėjo abejonių dėl persikėlimo į Birštoną, bet tuo, ką pavyko nuveikti per pusę metų, vadovaujant darželiui, džiaugiasi ir vertina.
Darželis – prioritetinė institucija
Darbo pradžioje darželio vadovui reikėjo adaptuotis, pažinti ir mokytojus, ir darbuotojus, ir tėvus. „Iki šiol stengiuosi aktyvinti bendruomenę, nes neužtenka atvesti vaiko į ugdymo įstaigą. Vaikas auga ir yra mokomas namuose, o darželis pratęsia jo ugdymo procesą bendradarbiaudamas su tėvais, tad turi būti abipusė komunikacija“, – sako vyras.
Jo manymu, darželis turi būti svarbiausia švietimo įstaiga ir mieste, ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje, nes čia ateina maži vaikai ir tai, ką pedagogai sugebės juose išugdyti, ką jiems suteikti, įgalinti savarankiškumą ir pažinimą, tuo vaikas bus sėkmingesnis ateityje. Šiuo metu lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ ugdomi 114 vaikų, o įstaigoje dirba 45 darbuotojai.
Kalbant apie darželius, būtent čia, jo nuomone, reikia investuoti daugiausia. Ar tai būtų edukacinės erdvės, didesnis būrelių pasirinkimas, projektinės veiklos, ar įvairesnis ir aktyvesnis ugdomasis procesas. Tai nereiškia nuvarginti vaiko, vedžiojant jį į kuo daugiau veiklų, bet suteikti galimybę pabandyti, išsirinkti, rasti sau tinkamą užsiėmimą ir visapusiškai jas išbandyti.
„Dažnai sakau, kad visi vaikai yra geri. Jei vaikas paaugęs elgiasi netinkamai, reiškia, mes visi kažką ne taip darėme. Dažnai girdime nusiskundimų „šiuolaikiniu jaunimu“, bet atsimenu ir savo laikus – gal daugiau judėjome, buvome fiziškai sveikesni, bet išdykavome ir mes. Dabar laikmetis pasikeitė, kyla nauji iššūkiai, vaikams ant pečių – didžiulis informacijos srautas, technologijos. Turime padėti jiems su tomis technologijomis „susitarti“ ir sugyventi“, – sako pedagogas.
Kurortiškas gyvenimo būdas
Kurorte A. Jakimavičius – ne naujokas, anksčiau čia dažnai lankydavosi SPA centruose, sanatorijose. „Birštonas man iki šiol – svajonių miestas. Kai likimas atvedė čia, pats tuo vis labiau įsitikinu. Miestas gražus, sutvarkytas, daug gamtos. Daugai yra prie didžiulio ežero, bet infrastruktūros – nesulyginamos. Čia ir ramybė, ir gamta, ir nemažas renginių pasirinkimas“, – vardina naujakurys.
Darželio vadovas kurorte išbandė apžvalgos ir laipiojimo bokštą, nusileido rogučių trasa, į kasdienę rutiną įtraukė pasivaikščiojimus. „Miestas daro įspūdį, ypač savaitgalį, kai matai, kiek žmonių atvažiuoja. Dažnai čia sutinku atvykusius pažįstamus, buvusius kolegas. Oras, mano akimis, ypatingas. Kurortas įsikūręs tarp Nemuno kilpų, todėl klimatas švelnus, tinkamas sveikatinimuisi, sportavimui. Taip pat kurortui dera tyla ir ramybė, kurią užtikrina teisingi valdžios sprendimai“, – pastebi A. Jakimavičius.
Atvykus į Birštoną vyrą kiek nustebino „kurortiškas“ bendruomenės gyvenimo būdas. „Kartais lyg norėtųsi, kad darbai, procesai ir komunikacija šiek tiek greičiau vyktų, o man sako „ramiai, viskas bus“. Susitaikai su tuo, kad skubėjimas kartais nieko gero neduoda, o rezultatas vis tiek įvyksta“, – šypsosi darželio vadovas.