Atradome ir naujus Vilniaus kampelius

Birštono sveikos gyvensenos klubo „Šilagėlė“ nariai toliau švenčia Vilniaus 700 metų šventę, atrasdami naujus jo kampelius.
Daug kartų lankyti Valdovų rūmai su profesionale gide Erika nušvito naujomis spalvomis. Pradėję nuo kasinėjimų, atstatant Valdovų rūmus, keliavome po rūmų aukštus laiku, džiaugdamiesi naujais eksponatais, susipažindami su valdovų darbais, jų asmeniniu gyvenimu ir jų antrųjų pusių įtaka Lietuvos istorijai… Atkurti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai, statyti XIV a. – XVII a., o nugriauti caro valdžios įsakymu 1799–1802 m. Atkasta renesansinių rūmų pamatų, rūsių liekanų, gotikinių XV a. dalių, įtvirtinimų fragmentų, medinių statinių, gynybinių griovių ir t.t.
Įdomu buvo pamatyti vieno paveikslo parodą – Kazimiero Alchimavičiaus „Gedimino laidotuvės“, Monumentali drobė atvežta iš Krokuvos muziejaus. Didelėje procesijoje Gediminą lydi jo sūnūs Kęstutis ir Algirdas.
Po Užupį mus lydėjo charizmatiškas gidas Vytautas, čia gimęs ir augęs, ir p. Irena, pakvietusi pasižvalgyti po savo būstą… Vilnios upės vingyje įsikūrusį rajoną 1997 m. čia gyvenę menininkai paskelbė nepriklausoma Užupio respublika, iškėlė savo vėliavą, turi savo prezidentą ir balandžio 1-ąją švenčia Nepriklausomybės dieną. Paupio gatvėje daugybe kalbų išrašytas 41 Užupio Konstitucijos punktas. Užupio aikštėje iš aukštybių veiksmą stebi respublikos simbolis – Angelo statula. Aplankėme Šv. Rapolo bažnytėlę, tylias Bernardinų kapines, atiduodami pagarbą 1863 m. sukilimo dalyviams.
Pabuvojome Menų inkubatoriuje, Tibeto skvere, dar daugiau pažinome Meką. Sunku buvo išsiskirti ne tik su gidu, bet ir su Užupiu…
Stipresnių nervų keliauninkai pabuvojo caro laikais statytame Lukiškių kalėjime, kuris užėmė 2 ha plotą ir buvo tų laikų pažangiausias kalėjimas, sėkmingai išsilaikęs iki mūsų dienų. Užtat KGB laikais jame buvo žvėriškos sąlygos. Mūsų Mildos mamytė Ona Krasauskaitė, būdama aštuoniolikmetė, čia kalėjo lygiai metus, paskui buvo ištremta į Sibirą dar 11-ai metų. Dabar čia, geroje cerkvės akustikoje, vyksta koncertai, stovi Š. Saukos skulptūros, veikia paveikslų galerija. Buvom sužavėti buvusio kalėjimo prižiūrėtojo gido Edvardo / apie sunkų darbą kalėjime – atskira kalba/pasakojimu, bet ilgiau kaip dvi valandas pasilikti neturėjom jokio noro.
Pasimelsti susirinkome į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kurią puošia daugiau kaip 2000 balto stiuko skulptūrų.
Atsisveikinę su nuostabiai gražią auksinę dieną mums padovanojusiu Vilniumi, pasukome į Trakus, kur Kiubėtėje prie gardžių Ingridos kibinų su sultiniu, aptarėme tolimesnius darbus bei keliones.
Nijolė Juozaitienė