Trisdešimt metų – neilga laiko atkarpa valstybės istorijoje, netrumpa – žmogaus gyvenime. Laikas bėga kaip sraunus vanduo, ypač žemdirbiui, nuo rudens iki pavasario neturinčiam galimybės pasitraukti nuo ūkio darbų ir rūpesčių.
Atrodo, dar taip neseniai stovėjome prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ištakų, sunkiai įsivaizduodami, kad kaimo žmonės taps pilnaverčiai savo žemės šeimininkai ir joje laisvai kurs savo ir savo šeimų ateitį. Gana skausmingai griuvo kolūkiai, ne visur teisingai buvo pasidalintas jų turtas, ne visi tikėjo, kad buvęs kolūkietis gali savarankiškai išgyventi. Ne tik išgyventi, bet ir sukurti tokius ūkius, kokių šiandien gali pavydėti ir ne vienas Vakarų fermeris, kuriam neteko patirti žmonių iniciatyvą gniaužusios kolūkinės sistemos.
Kelią savarankiškam ūkininkavimui Lietuvoje pirmieji praskynė valstiečių ūkiai. Vienas iš
pirmųjų mūsų krašte tuometinį valstiečių ūkį įregistravo ūkininkas Jonas Gradeckas iš Birštono seniūnijos. Jo sumanumo ir pastangų dėka nuolat stiprėjęs ir modernėjęs ūkis iki šiol neužleidžia lyderio pozicijų. Nors Valstiečių ūkio įstatymas vėliau buvo kritikuojamas ir vertinamas kaip klaidingas valdžios žingsnis, galime tik gerbti pirmuosius „valstiečius“ ūkininkus, kurie, aršiai priešinantis kolūkių vadovams, nepritrūko nei drąsos, nei valios žengti rizikingą žingsnį nepramintu taku ir, įveikus visas kliūtis, pradėti kurti savo ūkius dar kolūkinėse žemėse.
O į nuosavą žemę Prienų ir Birštono savivaldybių, kaip ir visos šalies, ūkininkus vedė ilgi, vingiuoti ir negrįsti keliai. Žemės reformos sumanytojai bei vykdytojai taip patvarkė, kad daugeliui kaimo žmonių teko įveikti aibę biurokratinių kliūčių, o ir korupcijos pinklių, idant susigrąžintų savo tėvų ir
senelių turėtą žemę. Šioms skaudžioms problemoms, užsitęsusioms kur kas ilgiau nei dešimtmetį, valdžia buvo akla ir kurčia, o tuometinė Ūkininkų sąjunga – per silpna, kad pajėgtų ką nors pakeisti. Be to, narystė joje ne tiek vienijo, kiek priešino ūkininkus, ypač tuos, kurie stojo į Ūkiningų sąjungą vien todėl, kad gautų žemės ūkio technikos ar kitų nariams skirstomų gėrybių.
Taigi ne vieną nuskriaustą kaimo žmogų guodė nebent viešumas – nemaža dalis žiniasklaidos aršiai kritikavo ir žemės reformą pačioje jos pradžioje, ir valdžios požiūrį į ūkininkus. „Gyvenimo“ puslapiai buvo atviri visoms nuomonėms – po rubrikomis „Žmogus ir žemė“, „Žmogus ir valdžia“ buvo keliamos besikuriančių krašto ūkių problemos, nenutylint ir valdžios „dėmesio“ joms.
Vis dėlto ir tuomet, prieš trejetą dešimtmečių, Ūkininkų sąjungos rajono skyrius, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, vėliau ir kitos visuomeninės žemdirbių organizacijos dirbo svarbų darbą šviesdamos ūkininkus, susirinkimuose ir seminaruose supažindindamos juos su valdžios
nutarimais ir įstatymais, ūkininkavimo technologijomis, tuo pačiu skatindamos ir ūkių pažangą. Prie to neabejotinai prisidėjo ir konkursas „Metų ūkis“, kurį jau 30 metų organizuoja Prienų ūkininkų sąjunga kartu su rajono Žemės ūkio konsultavimo biuru, „Gyvenimo“ laikraščio redakcija ir vėliau prisijungusiomis savivaldybėmis. Kasmet konkurso vertinimo komisija atkreipia dėmesį į akivaizdžią ūkių plėtrą. Šiandien ūkininkus, pelniusius „Metų ūkio“ titulą ir prizines vietas, jau sunku besuskaičiuoti. O pirmasis apdovanojimas už geriausią „Metų ūkį“ Prienų šaulių namuose surengtoje pirmoje ūkininkų šventėje buvo įteiktas ūkininkui Jonui Gradeckui iš Naudžiūnų kaimo Birštono savivaldybės.
Tad jei dabar atsigręžtum atgal ir iš trisdešimties metų nuotolio pažvelgtum į šiandienos ūkius, pamatytum fantastiškus pokyčius – iš mažų ūkelių išaugo stambūs, modernūs ir konkurencingi ūkiai su didžiuliais gyvulininkystės kompleksais, grūdų sandėliais, naujausia technika ir dirbamų laukų platybėmis. Tačiau svarbiausia, kad per tą laiką išaugo ir nauja ūkininkų karta – ūkius iš savo tėvų perėmė ir perima Radvilų, Gradeckų, Lėckų, Petraškų, Rutkauskų, Butkevičių, Kairiūkščių, Gylių, Gustaičių, Mieliauskų, Drūlių, Galinių, Bartkų, Krūvelių, Petraškų, Rukų ir daugybės kitų ūkininkų vaikai. Ūkininkavimo tradicijas šiandien tęsia jaunų, darbščių, protingų ir pažangių ūkininkų karta, atvira naujovėms ir pasirengusi naujiems laikmečio iššūkiams.
O per šiuos tris dešimtmečius įvykę pokyčiai žemės ūkyje ir valdžios nesprendžiamos ūkininkų problemos keitė ir žemdirbių organizacijų veiklos prioritetus bei tikslus. Šiandien Prienų ir Birštono ūkininkų sąjunga stipri ir tvirta savo pozicija – ginti ūkininkų
interesus visuose valdžios lygiuose. Juo labiau, kad šiandien ir vėl yra nemažai norinčiųjų nuvaryti ūkininkus nuo žemės, uždaryti modernizuotas fermas, įvairiais draudimais bei direktyvomis apsunkinti ūkininkavimo galimybes ir ateities perspektyvą. Pieno krizė, kartais padidėję žemės mokesčiai, laukianti nežinia dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo – tai tik dalis šiandienos iššūkių, kuriuos tenka spręsti. Žinoma, ir temų „Gyvenimo“ publikacijoms. Ir net jei ne iškart pavyksta pasiekti tai, kas atrodo labai svarbu, sėkmę anksčiau ar vėliau nulemia ūkininkų pasitikėjimas savo jėgomis. Ir tikėjimas, kad žmogaus ryšys su žeme buvo, yra ir bus amžinas, ir kad jo niekas neįstengs sunaikinti. Kaip kelio, vedančio tolyn, bet visada prasidedančio nuo mūsų pačių pramintų pėdų. Nuo tėviškės žemės.
Parengė
Ramutė Šimukauskaitė
Kviečiame pagerbti konkurso dalyvius ir pabūti kartu!
Prienų ir Birštono krašto ūkininkų sąjunga konkursą „Metų ūkis“ šiemet organizavo jau trisdešimtą kartą. Tai – pačias seniausias tradicijas turintis konkursas, kuris per tiek metų šiek tiek kito savo forma, tačiau esminiai dalykai išliko tie patys.
Pirmasis konkursas buvo organizuotas 1994 metais, remiantis tų pačių metų birželio 1 d. Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos posėdyje patvirtintais nuostatais ir nuo tų metų jis rengiamas kasmet. Konkurso tikslas – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekiant gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkytis savo ūkyje, išaiškinti geriausius, sumaniausius ir pažangiausius krašto ūkininkus. Per 30 metų vieni ūkiai gerokai pastambėjo, kiti ir nunyko, bet tarp laimėtojų visada yra įvairaus dydžio puikiai besitvarkančių ūkių šeimininkų.
Iš pradžių konkursai buvo bendri, vėliau, prie jų organizavimo prisidėjus savivaldybėms, ūkininkų pagerbimo šventės vyko atskirai Birštone ir Prienuose. Šiemet į jubiliejinio – trisdešimtus metus skaičiuojančio konkurso pabaigtuves vėl renkamės kartu.
Lapkričio 10 dieną (penktadienį) 13 val. kviečiame dalyvauti jubiliejinėje 30-oje „Metų ūkio“ šventėje, kurioje bus pagerbti pažangiausi ūkininkai. Prisiminsime, kuo ypatingi šie metai buvo žemdirbiams, pasiklausysime „Žvaigždžių kvarteto“ atliekamų dainų, tiesiog pasibūsime drauge.
Šventė vyks Prienų kultūros centre.