Pacientų pavėžėjimo paslauga gali naudotis ir neįgalieji

Pavėžėjimo paslauga palaipsniui įtraukia vis daugiau skirtingų pacientų grupių. Nuo lapkričio 1-osios, kartu su trečiuoju projekto etapo startu, ja galės naudotis ir neįgalieji – neturėdami galimybės savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie kviečiami registruotis pavėžėjimui.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, bandomasis pavėžėjimo projektas startuoja visa apimtimi – visos numatytos pacientų grupės įtraukiamos į paslaugos gavimą.  „Bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas startuoja visa apimtimi, vis daugiau pacientų galės įvertinti paslaugos privalumus ir prieinamumą. Norint sulaukti detalesnių įžvalgų, reikia sulaukti projekto pabaigos, tačiau vien tai, kad per tuos kelis mėnesius paslauga pasinaudojo tūkstančiai pacientų, leidžia kalbėti apie jos reikalingumą ir gyvybingumą“, – teigia ministras. 
Nauja nemokama planinė paslauga iki šiol buvo prieinama asmenims, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją, taip pat sulaukusiems 75-erių ir vyresniems, turintiems teisę į priemokas už kompensuojamus vaistus dėl nepakankamų pajamų. 
„Įgyvendinus pirmuosius du projekto etapus pradėjo aiškėti teikiamų paslaugų apimtys, individualūs asmenų poreikiai. Nuo rugpjūčio mėnesio pavėžėjimo paslauga pasinaudojo daugiau nei 3 tūkst. pacientų, kurių didžioji dalis kreipėsi dėl hemodializės. Ir nors planuojama, kad hemodializės paslaugų poreikis ateityje tik augs, įsibėgėjus projektui jis turėtų sudaryti apie 30–40 proc. visų teikiamų pavėžėjimo paslaugų. Tai reikštų keliskart išaugsiantį visų pavėžėjimo paslaugų poreikį – ateityje 20-yje projekte dalyvaujančių savivaldybių numatoma suteikti po 3–3,5 tūkst. pavėžėjimų per mėnesį“, – sako paslaugos teikimą koordinuojančios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos patarėjas, pavėžėjimo projekto vadovas Tomas Vasiliauskas.
Pasak jo, nuo lapkričio 1 d. prasidedantis trečiasis projekto etapas taip pat turėtų paskatinti pacientų aktyvumą, tikimasi aktyvaus jų įsitraukimo. Tuo tarpu palaipsnis pilotinio projekto įgyvendinimas – puiki galimybė aiškiau pajausti paslaugos svarbą, suprasti realius pacientų srautus, identifikuoti trūkumus, atrasti sprendimus jiems taisyti, tobulinti ir plėsti informacinę sistemą.
„Bandomajame projekte dalyvaujančios savivaldybės įgis išskirtinę patirtį, kuri leis sklandžiai įsilieti į paslaugų teikimą po 2024 metų liepos 1 dienos, kai projektą numatoma plėsti visos Lietuvos mastu. Tikimės, kad jų sulauktos žinios bus vertingos ir likusioms 47 savivaldybėms padės sklandžiau integruotis į pavėžėjimo paslaugų teikimą“, – komentuoja T. Vasiliauskas.
Bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas tęsis iki 2024 metų birželio 30 d., etapinis paslaugos teikimas suplanuotas atsižvelgiant į jo apimtį bei poreikį koreguoti paslaugos procesą pagal gaunamus duomenis apie paslaugos naudojimo intensyvumą. 
Pavėžėjimo paslauga šiuo metu teikiama 20-yje savivaldybių, bandomajame projekte dalyvauja Alytaus, Alytaus rajono, Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno ir Kauno rajono, Kazlų rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šilalės rajono, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.
Norintys užsakyti pavėžėjimo paslaugą tą gali padaryti paskambinę į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808 arba kreiptis tiesiogiai kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės kontaktais, skelbiamais interneto svetainėje www.1808.lt. Pavėžėjimo paslaugos operatorius, patikrinęs, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką.

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *