„Tikiu, kad dėl sporto ir sveikatingumo Birštone galime nuveikti daugiau“…

Prieš dvejus metus kurorte apsigyvenęs Kristupas Bubnys dėl savo aktyvumo ir iniciatyvų per trumpą laiką tapo gerai žinomas vietos bendruomenėje: yra Birštono savivaldybės tarybos narys, VšĮ „Birštono sportas“ direktorius, Regionų krepšinio lygos B divizione rungtyniaujančios komandos Birštono „Milasta“ vadovas. Ir nors pokalbiui su juo pretekstą davė sėkmingas antrą sezoną gyvuojančios komandos startas Nostra.lt-RKL čempionate, interviu metu palietėme ir kitas Kristupui rūpimas temas: sporto politiką ir strategiją, vaikų ir jaunimo motyvaciją siekti aukštesnių tikslų, vyresnio amžiaus birštoniečių užimtumą.
– Ko gero, naujo žmogaus, atvykusio į Birštoną, idėjos ne iš karto sulaukė bendruomenės narių palaikymo? Juk Jums įkūrus VšĮ „Birštono sportas“, pradžioje daug kas abejojo, ar kurorte reikalinga dar viena su sportu susijusi įstaiga, manyta, kad ji dubliuos Birštono sporto centro veiklą.
– Reikėtų pridurti, kad iš tiesų Birštoną nusižiūrėjau dar tuomet, kai, tarnaujant kariuomenėje, jis buvo tapęs tarpine stotele tarp Marijampolės ir Vilniaus. O jau apsigyvenęs jame atkreipiau dėmesį į tai, kad kurorte, kuriame sukurta puiki ir įvairioms sporto šakoms pritaikyta sporto infrastruktūra, mažoka užimtumo pačiai bendruomenei. Todėl įsteigiau viešąją įstaigą „Birštono sportas“, kurios tikslai – renginių organizavimas, pritraukiant kurorto bendruomenę, papildomų lėšų šaltinių paieška, sveikatingumo projektų įgyvendinimas, kitos veiklos, kurių nevykdo į vaikų ir jaunimo sportinį ugdymą besiorientuojantis Birštono sporto centras. Lygiagrečiai užsiėmiau ir krepšinio komandos, kuri garsintų kurortą aukštesniame lygmenyje, Lietuvos krepšinio federacijos sistemoje, kūrimu.
– Kodėl Jums yra svarbu reprezentuoti Birštoną krepšinio aikštelėje?
– Viena vertus, krepšinis – žaidimas, pergalių siekimas, tačiau Birštono komanda nėra vien tik apie krepšinį, jos tikslai kur kas ambicingesni. Jaunimui, kuris žaidžia krepšinį, tai galimybė augti ir tobulėti. Aukštesnis sportinis tikslas – motyvuoti pačius mažiausius sportininkus. Natūralu, jeigu turi gerą pavyzdį prieš akis, tai turi į ką lygiuotis ir stiebtis. Vaikas mato tą kelią, kurį gali nueiti ir pats. Tai ne tas pats, ką stebi per TV, artimoje aplinkoje vyksta gyvas procesas: vaikas jaukinasi komandą, o komanda siekia prisijaukinti tuos pačius vaikus ir fanus.
– Tad organizacija reikalinga tam, kad padėtų užtikrinti tęstinumą?
– Sakykim, Aurimas Liuiza veda treniruotes ir vaikams, ir jaunimui Sporto centre, tuo pat metu jis yra Birštono „Milastos“ komandos vyriausiasis treneris. Jis dirba labai daug, bet fiziškai neįmanoma vienam žmogui treniruoti visų amžiaus grupių, pasirūpinti ir vadybiniais klausimais.
Šiuo metu „Milastos“ komandoje žaidžia šeši birštoniečiai, su jais tempsime kelerius metus, bet kita priauganti žaidėjų karta yra 2012 – 2013 metų gimimo berniukai. Akivaizdu, kad ateityje komanda susidurs su problema. Tad reikia ieškoti sprendimo, kaip užsiauginti pamainą, motyvuoti jaunimą, kad norėtų žaisti krepšinį už Birštoną.
– O kaip pavyko sukomplektuoti komandą, šiam sezonui prisivilioti trūkstamų žaidėjų į Birštoną? Juk to paties siekė ir kitos komandos?
–Šis sezonas komandai – jau antrasis. Buvo sudėtingiau startuoti praėjusiais metais, nes iki čempionato pradžios buvo likę ne tiek daug laiko, tad turėjome iššūkių. O šiemet pasiruošimas prasidėjo tik pasibaigus paskutinėms praėjusio sezono rungtynėms. Praktikoje tai nėra dažnas atvejis. Nenorėjom skubėti, todėl komandos komplektavimas, jos biudžeto rinkimas prasidėjo iš karto po sezono. Todėl liepos antroje pusėje neliko klaustukų, komanda buvo pilnai suformuota. Ir nereikėjo jokių rinkodarinių triukų, nes per praeitą sezoną mūsų organizacija užsitarnavo gerą vardą, tapome matomi, žaidėjai jautė, kad jais yra rūpinamasi, sudarytos geros sąlygos, treneris pozityvus, gebantis suvienyti komandą, joje vyrauja geras mikroklimatas ir sutarimas.
Be to, kai kitų komandų žaidėjai patys išreiškė norą žaisti už Birštoną, tai, manau, yra geriausias mūsų veiklos įvertinimas. Pasiektas lygis, kai ateina patys žaidėjai ir rėmėjai. Savaime suprantama, krepšininkams mokame maistpinigius, kompensuojame išlaidas už kurą. Juk šiais laikais būtų sudėtinga pritraukti žaidžiančius vien dėl idėjos.
Mes turime užsiauginti žaidėjus, sirgalius, kurti krepšinio tradicijas, šios sporto šakos kultūrą. Kad tai padarytume, reikia gero žaidimo, būtinos pergalės. Juk jeigu nesiseks, komanda niekam nebus įdomi. Todėl reikia investuoti, kad galėtume suburti pakankamai aukšto lygio žaidėjus, pajėgius siekti pergalių.
Kuomet Birštono sporto ir sveikatingumo centre vyko Nostra.lt -RKL čempionato atidarymas, salė prisirinko pilna žiūrovų, akivaizdu, kad žmonėms įdomu, šio reginio reikia.
– Ar aktyviai rėmėjai prisideda prie komandos sėkmės istorijos?
–Birštone stambesnių verslų ne tiek jau daug. Pradžioje galvojau, kad tai taps problema formuojant komandos biudžetą… Kai tapo akivaizdu, kad komandoje vyrauja tvarka, pakankamai geras jos valdymas ir komunikacija, viskas vyksta skaidriai, nėra nei paslėptų dalykų, nei intrigų, bendruomenei tapo įdomu, žiūrovų, taip pat ir rėmėjų, pradėjo rinktis vis daugiau.
Tad šį sezoną ganėtinai paprasčiau pritraukti verslus, nes turime pagrindą. Be to, ir jų socialinė atsakomybė prieš bendruomenę jaučiama didesnė, sakykim, ne vien dėl pelno dirbama. O kai Birštonas, verslo aplinka yra svarbi, tuomet tampa lengviau prisidėti prie tam tikrų bendruomeninių sprendimų, projektų.
Visiems, su kuriais bendrauju, pabrėžiu, kad Birštono „Milasta“ nėra asmeninė mano komanda, aš tik esu jos vadybininkas. Realiai komanda yra visų mūsų, prisidedančiųjų prie jos sėkmės. Rėmėjai, sirgaliai, žiūrovai – mes visi, ne tik aš vienas tuščioje salėje (juokiasi) – ja galime džiaugtis…
– Reikia manyti, kad komandos biudžetas buvo formuojamas sklandžiai?
– Labai svarbu, kad komandą finansiškai remia Birštono savivaldybė, galime naudotis gera kurorto sporto infrastruktūra. Visgi jos finansinis indėlis siekia 25–27 proc. sumos, kurią surinkome į biudžetą iš generalinio rėmėjo „Milasta“ ir kitų rėmėjų. Komandą lėšomis remia arba ją savo paslaugomis motyvuoja ir Birštono, ir nevietiniai verslai. Iš vietinių rėmėjų – „Versmės“ sanatorija, viešbutis „Audenis“, „Sušinė“, Vytautas Mineral SPA, „Esė“, restoranas „Old town grill“, „Harmony parkas“, „Bir. Bur. Bar“, UAB „Milavita“, Birštono mineraliniai vandenys ir Ko, Birštono sporto centras ir kiti.
Atsidėkodami stengiamės rėmėjus reklamuoti, didinti jų prekės ženklų žinomumą.
–Ar nesijaučiate pernelyg įsitraukęs, aukojantis savo laisvalaikį komandai?
– Priklauso nuo to, ko tu nori iš komandos. Galima surinkti žaidėjus, lai sau žaidžia… Bet pasikartosiu, kad komanda – ne vien krepšinis. Taip, esu įsitraukęs į administracines veiklas, siekiame, kad ne tik žaidimas, bet ir komandos komunikacija būtų kokybiška.
Nostra.lt – RKL lyga yra auganti, joje, siekiant padidinti lygos prestižą, priimta tikrai gerų sprendimų, transliuojamos visos rungtynės, todėl, esant šios lygos dalimi, jaučiu asmeninę atsakomybę, norisi rodyti gerą pavyzdį kitoms komandoms. Tik mes visi kartu galėsime iškelti lygą kuo aukščiau. Taipogi esu atsakingas prieš žaidėjus, vietos bendruomenę, partnerius, Savivaldybę. Jeigu nori būti pavyzdžiu, turi stengtis.
– Trys iš eilės pergalės šiame sezone, tik per plauką pralaimėtos ketvirtosios rungtynės rodo, kad Birštono „Milasta“ yra grėsminga varžovė…
–Šį sezoną keliame aukščiausius tikslus, juk turime stiprią sudėtį. Viliuosi, kad galime drąsiai konkuruoti dėl prizinių vietų. Turime ambicijų patekti į A divizioną, antraip dėl ko žaisti?
– Jeigu prieniečiai nepalypės laipteliu aukštyn, tuomet gali atsitikti ir taip, kad kitais metais A divizione susitiks dvi šio krašto komandos…
–Tikrai, turėtų būti įdomus kaimynų derbis, ir vietos bendruomenes suintriguotų. Į komandą „Mačiūnai – Prienų KKSC“ nežiūriu kaip į konkurentus. Priešingai, kaip tik raginu visus kraštiečius važiuoti ir palaikyti šią komandą, žinoma, kol žaidžia A divizione (šypsosi). Gal tuomet Prienai palaikys ir mus, juk kalbame apie bendrą krepšinio situaciją šiame krašte. Labai norint galima surasti būdų, kaip užmegzti partnerystę su kaimynais. Koks tikslas atsukti nugarą, sudominkim savo žaidimu, tada ir pas vienus, ir pas kitus ateis daugiau žiūrovų, atsiras noro domėtis, palaikyti komandas.
Ir pats apsilankau varžybose Prienuose, nuliūdino tai, kad, nors pats krepšinis yra, bet didesnio bendruomenės intereso į jį nepajutau, salėje mačiau vos dvidešimt sirgalių. Galbūt Birštono komandos atsiradimas taps pavyzdžiu ir kaimynus paskatins pasitempti… Tikrai džiugintų, jei krepšinio lygis mūsų krašte dar labiau pakiltų. Bet, kaip minėjau, krepšinio kultūrą reikia puoselėti, sirgalius užsiauginti, kad ir sėkmės, ir nesėkmės atveju liktų su klubu. O tai ne vienerių metų darbas…
– Kokioms sritims, be krepšinio, skiriate savo dėmesį?
–VšĮ „Birštono sportas“ dalyvavo Savivaldybės skelbtame konkurse, skirtame nevyriausybinėms organizacijoms ir gavo finansavimą senjorų sveikatingumo projektui. Pagal jį Sporto ir sveikatingumo centre dukart per savaitę vyksta rytinės mankštos vyresnio amžiaus birštoniečiams. Pirma treniruotė pranoko lūkesčius: susirinko apie dvidešimt žmonių, po to, pasklidus naujienai, jų skaičius išaugo iki trisdešimties. Nesitikėjau tokio aktyvumo, vadinasi, yra poreikis. Mankštos bus organizuojamos iki gruodžio vidurio, norėtųsi jas tęsti ir kitais metais.
– Esate Birštono savivaldybės tarybos narys, šios pareigos Jums suteikia teisę aptarinėti sporto srities klausimus viešumoje. Kokias įžvelgiate problemas, kokių turite pasiūlymų?
– Dirbu Jaunimo ir socialinių reikalų komitete, tačiau kaip politikas norėčiau labiau prisidėti prie sporto situacijos kurorte pagerinimo. Infrastruktūra kurorte sukurta labai gera, su naujuoju Birštono sporto centro vadovu diskutuojame, ką būtų galima patobulinti. Dar prieš savivaldos rinkimus akcentavau ir tikiu, kad pagaliau parengsime ilgalaikę Birštono savivaldybės sporto strategiją, sudėliosime prioritetines sporto šakas, kurioms bus skiriama parama, atsižvelgiant į jaunimo, gimnazijos mokinių poreikius, bendruomenės lūkesčius. Reikėtų tinkamiau panaudoti naują paplūdimio futbolo aikštelę, pritaikyti ją tinkliniui, tenisui, kitoms sporto šakoms.
Pastaruoju metu labai išpopuliarėjęs gatvės krepšinis „3×3“, su Birštono „Doleta“ esame pasiekę nemažai pergalių. „3×3“ komandos mielai atvyktų parungtyniauti į kurortą, tačiau kokybiškų aikštelių neturime. Reikia arba atnaujinti nusidėvėjusį aikštelių pagrindą stadione, arba kurti naujas.
Šiuolaikinės technologijos padarė savo, į jas įsitraukęs jaunimas fiziškai neaktyvus. Reikia rasti išeitį, kaip užsiauginti sportišką kartą, tai turi būti nepertraukiamas procesas: darželis – mokykla – sporto centras ir kitos bendruomenės. Kita vertus, Birštone neišnaudojama galimybė organizuoti aktyvaus laisvalaikio vaikų ir jaunimo stovyklas, nes susiduriama su apgyvendinimo ir kainos problema.
Rūpimais klausimais diskutuosime su įstaigų atstovais, tikiuosi, kad bus surasti reikiami sprendimai, kurie prisidės prie sporto ir sveikos gyvensenos propagavimo visose amžiaus grupėse.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotrauka