Lapkričio šviesa

Pamažėle gęsta paskutinės žvakės, kuriomis, tarsi dangus žvaigždėtas, buvo išpuošti atokiausi mūsų kalnai kalneliai ir lygumėlės. Jos degė ir švietė visur, kur tik ilsisi mūsų išėjusieji, mūsų mylimieji, kur jų kapai, kur amžinoji poilsio vieta. Tai labai reta ir graži Vėlinių tradicija, kurią puoselėjame nuo seno, tėvų ir senelių išmokyti. O tirštos lapkričio sutemos ir dažni lietūs po truputėlį mėgins pasiglemžti ir tas kelias trumpos dienos šviesiąsias valandas. Dar taip nesenai džiūgavę ir aikčioję nuo spalio atspalvių paletės, imsime keiksnoti darganas, tamsųjį laiką ir patį lapkričio mėnesį. Keiksnoti, burbėti, niurzgėti, o vietoj malonaus pasivaikščiojimo, dažniau norėsis susigūžus pratūnoti šiltoj troboj, ir jei tik reikalai ir darbai nespaus, tai nė nosies nekišti laukan.
Tai kaip išbūti tą tamsųjį laiką, kaip nepamesti ką tik plazdėjusios šviesos, kaip neištrinti iš atminties gražiausių vasaros spalvų ir aromato? Anądien mėginau paguosti savo sirguliuojančią bičiulę, kuri dėl visų savo negandų jau rado tą „atpirkimo ožį“, prasidėjusį tamsųjį ir šaltąjį laiką ir nė nepajutau, kaip ėmiau jai sekti tarsi pasaką, kad, va, dabar ir yra tas Dievo duotas laikas, kai visa tai, ką gražaus esi susidėjęs į savo širdies skrynelę, gali peržiūrėti, revizuoti, pasidžiaugti, dalintis. Ir pati įtikėjau, kad kiekvienas turime tą slaptą savo lobį, belieka atsargiai imti po vieną brangenybę ir apžiūrėti ją iš naujo. Taip sulauksime jau ir Advento laiko, pamažėle pradėsim galvoti apie didžiąsias ir gražiąsias mūsų šventes, nuotaiką savaime keisi į gerą. Beje, kiek kartų esame burbėję, kad tik tik praėjo Vėlinės, o jau prasideda prekybininkų atakos ir vilionės su įvairiom triukšmingom mugėm. Ir vėl seku bičiulei tą savo naują pasaką, o gal gerai, gal tai ir yra visai neblogas būdas pasižmonėti, pasidairyti į gražiai išpuoštas vitrinas, pasiklausyti skambančios muzikos, prasiblaškyti. Taigi nebūtina išlaidauti ar skubėti beatodairiškai griebti ko tau reikia ir nereikia. O jeigu akis užmatys kokį mielą niekutį, kurį norėtum kažkam po eglute padėti, tai dar geriau, nereikės prieš šventes blaškytis ir gaišti laiką.
Suokiu ir pati savim stebiuosi… Galiausiai suvokiu, kad tai ir mano savigyna. Ir ne tik nuo tos lapkričio tamsos. Ginuosi nuo minčių, kurios tarsi žiedas spaudžia galvą, temdo sąmonę ir jaukia protą. Ginuosi nuo pasaulio pamišimo, nuo mūsų neįgalumo pakeisti, sustabdyti nežmoniškus dalykus ir įvykius, nuo negalėjimo susitaikyti su nesuvokiamais baisiais dalykais. Taigi reikia bet kokiais būdais rasti jėgų ir pirmiausia išlaikyti tą savo širdies šviesą, neleisti jai užgesti, o tuomet gal rasis jėgų ir vilčiai, ir darbams. Gal bent lengviau ištiesime ranką stokojančiam, suskubsime į pagalbą vargstančiam. Gal bus lengviau kurti meilės ir artumo aplinką, puoselėti dėkingumo jausmą. Svarbu pradžia, svarbu šviesa…
Jaukaus lapkričio linkėdama,
jūsų Augustina

Priminimai lapkričiui…

Gamta rimsta, augalai ruošiasi žiemos miegui, o sodininkui pats laikas pailsėti – tai gerai pažįstama lapkričio mėnesio dainelė, bet… Tik pavartyk ar paskaityk žurnalus ar kalendorius, nustebsi, kiek visokių darbų darbelių ir priminimų ir sodininkui, ir gėlininkui prirašyta, kad, norint viską suspėti, apie jokį poilsį nėra net kalbos. Gyvenimas ir gamtoje tapo dinamiškesnis, o norint būti jo dalimi, stebėti, dalyvauti procesuose, įnešti savo idėjų, jas įgyvendinti, tuomet užmigti meškos miegu tikrai dar per anksti. Patikėję senolių išmintimi šiemet turėtume tikėtis švelnios žiemos, mat daugelyje rajonų pirmas sniegas užklojo medžius dar nespėjusius numesti lapų. Bet jei sode šį mėnesį nekviesti pradės lankytis zuikiai, gali būti priešingai – žiema tikrai bus šalta.
Geriausios dienos: 3, 8, 9, 15, 17, 18, 24, 26, 29, 30;
Prasčiausios dienos: 4, 5, 6, 13, 20, 21, 23, 24, 27;
Lapkričio 11 d. – šv. Martynas, 0žio diena, 27 d. – Advento pradžia, 30 d. – šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo diena.

Sodininkui…
MUMIJOS. Kai medžiai jau visai numes lapus, tuomet tikrai gerai matysis likę vaisiai ar pajuodusios jų mumijos. Jas būtina surinkti ne tik nuo žemės, bet ir pašalinti nuo šakų. Surinkite ir sudeginkite. Savaime jos suyra tik per ilgą laiką, dažniausiai tik per kitą vegetacijos sezoną. Taip spės išplisti ir patogeniniai grybai. Peržiemoję vaisių mumijose tie grybai augins vaisiakūnius, platins sporas ir t. t. Mumijų atsiradimas rodo, kad vaismedis serga. Mumijos atsiranda dėl kelių grėsmingų ligų. Susiformavę Monilinia fructigena ir Monilinia laxa vaisiakūniai, tai – grybai, augalų moniliozės sukėlėjai. Laiku susirūpinkite, nepraleiskite to pro akis – kitą sezoną vaismedžius turėsite purkšti fungicidais ir ramybės, ir vegetacijos periodu, formuojantis vaisių užuomazgoms.
MULČIAVIMAS. Lapkričio pabaigoje, kai nusistovi neigiama temperatūra, pravartu mulčiuoti jaunus vaismedžius. Tačiau prieš tai reikėtų išravėti pomedžius. Galite mulčiuoti medžių lapais, tačiau mulčą berkite taip, kad neliestų kamienų, o storis būtų apie 5 cm. Jauno sodo mulčiavimas ne koks išsigalvojimas, o tikrai reikalingas ir svarbus darbas. Mulčiuodami pomedžius neutraliomis durpėmis, kompostu ar lapuočių medžių pjuvenomis užtikrinsime medeliams saugią žiemą.
APSAUGA NUO ŽVĖRELIŲ, GRAUŽIKŲ. Geriausias apsaugos būdas yra apvynioti liaunus kamienus specialiu tinklu. Pavasarį jo galima net nenuimti, nes jis neįauga, leidžia kamienui augti, storėti, nekaupia drėgmės. Nuo aukštesnių žvėrelių – elnių, stirnų – gerai apsaugos spiralinė PVC juosta, kuria galima apvynioti ne tik kamieną, bet ir apatinių šakelių pagrindus. Apsaugokite ir jaunus medelius – berželius, ąžuoliukus, magnolijas ir kitus nuo kiškių, nes prarasti viršūnėles ir formą galima labai greitai. Pasnigus gerai apžiūrėkite pomedžius, o pastebėję ant sniego pelių pėdsakus, imkitės apsaugos priemonių. Urveliai dažniausiai būna prie pat kamienų. Įberkite į juos užnuodyto jauko, kitaip graužikai gali pažeisti vaismedžių žievę.
LAPŲ GRĖBIMAS ir kiti pasiruošimo žiemai darbeliai. Vejos nors jau nebešienausite, o spalvingų lapų apklotas labai gražus, tačiau lapus reikia sugrėbti. Jie puiki vertingo komposto sudedamoji dalis. Paprasčiausiai lapus klokite tiesiai ant žemės (galima, jei turite, į dėžes), užžerkite žeme, kad vėjas neišnešiotų. Sergančių vaismedžių lapus kompostuokite atskirai, dar geriau – sudeginkite.
Jei nutarėte sode atsisakyti kokio seno vaismedžio, o kelmas kol kas jums netrukdo, palikite jį prieš tai suraižę ir apipylę žeme, kad savaime sutreštų. Nupjautų ir nugenėtų vaismedžių šakas sukapokite, sudeginkite.
Prisiminkite, kad bet kada gali užgriūti gausus sniegas, tad pasirūpinkite surišti lanksčius medelius, tujas. Pasirūpinkite kuoliukais, atramomis, kitais žiemos apsaugai reikalingais dalykais. O apie tai, kad reikia sutvarkyti ir nuvalyti sodo įrankius, juos sutepti ir tvarkingai padėti iki pavasario, išpilti vandens talpas, išjungti vandenį – tikriausiai nė neverta priminti.

Daržininkui…
SĖJA. Taip taip, dar vis sėja. Jei spalį to nepadarėte, pasisėkite morkų. Tik nepamirškite, kad sėklų tokiai vėlyvai sėjai reikia daugiau, nei įprasta, nes ne visos sudygs, kitos gali žūti. Pašalus dar galima sėti burokus, pastarnokus, krapus, petražoles. Pasiteisina ir rudeninė rūgštynių sėja. Mėnesio pradžioje į dirvą išbertos sėklos per žiemą užsigrūdina ir geriau sudygsta nei sėtos pavasarį. Tik reikia atsiminti, kad, staiga atšilus orams, sėklos gali sudygti, vėliau nušalti. Bet, kaip sakoma, nerizikuosi, nesužinosi… Todėl rudeninei sėjai skirkite tik nedidelę dalį daržo.
DERLIUS. Neskubėkite nuimti porų derliaus. Jie nebijo šalčio, tad jei paliksite žiemoti lysvėse, per atodrėkius galėsite visada turėti šviežių, o likusius – nuimsite net pavasarį. Tačiau dalį porų iškaskite, nupjaukite šakneles, padžiovinkite ir laikykite rūsyje arba šaldytuve. Per šalčius nelėksite jų kasti į daržą. Kad porai gerai peržiemotų, juos reikia prieš šalčius apkaupti, palikite tik žalius viršutinius lapus, nedenkite. Uždengti porai sušunta ir supūva.
Užaugintas savo darže morkytes laikykite vėsiai – 1–5 laipsnių C temperatūroje ir 80–95 proc. santykinio oro drėgnyje. Jei patalpa sausa, užberkite jas švariu smėliu, sluoksniuokite dėžėse.
Prisikasėte krienų? Norite kuo ilgiau išlaikyti juos šviežius? Įberkite į kibirą kiek drėgnos žemės, susmeikite į ją krienus. Į tarpus pripilkite purios žemės ir laikykite kibirą vėsiai. Šviežius krienus išlaikysite iki Velykų.
Jei jau nuvyto lapai, paskubėkite nuimti šakninių salierų derlių. Valydami nepažeiskite šakniavaisių, palikite 1–2 cm ilgio lapkočius. Laikykite drėgnai, 1 laipsnio C šilumoje.
Parsineškite iš šiltnamio į namus prieskoninių augalų. Jei virtuvės palangė šilta ir šviesi, ten puikiai vazonėlyje žaliuos bazilikai, nors lapeliai ir bus kiek smulkesni. Reguliariai laistykite.
Daržo lysvių, jei jos sukastos, nei purenkite, nei grėbstykite. Kai grumstai stambūs, šaltis ir vanduo per žiemą pagerins dirvos struktūrą.

Gėlininkui…
ATSISVEIKINIMAS SU GĖLYNU. Sode labai kruopščiai sutvarkykite rožyną – sugrėbkite ir išrinkite nukritusius lapus, žiedlapius ir išmeskite. Nupurkškite jas preparatais, turinčiais vario.
Išraukite vienmetes gėles, daugiamečių nukirpkite apdžiūvusius stiebus, išravėkite, papurenkite tuščius tarpus.
Jei pasidarbavo kurmiai, išsklaidykite žemės kupstus. Jautriausios šalčiui yra raganės, tad jau nedelsdami nuimkite jas nuo atramų, nugenėkite ir uždenkite.
Kuo sausesnėje aplinkoje turėtų žiemoti pluoštinės jukos. Pridenkite jas nuo lietaus ir saulės spindulių žiemą. Nepridengtų jukų lapus suglauskite ir suriškite, kad skrotelėse nesikauptų vanduo.
Įvairūs puskrūmiai (vaistiniai šalavijai, prožirniai, levandos ir kt.) geriau žiemoja nenukirpti. Jei ir apšaltų, krūmelius padailinsite ir suformuosite pavasarį.
Nurinkite lapus nuo alpinariumo, išgraibstykite juos iš baseinėlių, tvenkinukų. Jautresnius visžalius augalus pridenkite eglišakiais. Apskritai viską apžiūrėkite atidžiai, kad nereikėtų vėliau gailėtis prarasto vieno ar kito mylimo augalo.
Nepasisodinote šiemet naujų tulpių? Tačiau radę dar kokiame prekybos centre svogūnėlių išpardavimą, išgelbėkite juos. Kol nėra stiprių šalnų, o gal turite vietų, kur žemė yra kiek pridengta, drąsiai mėginkite juos sodinti, pamulčiuokite. Turėtų pasisekti pavasarį sulaukti žiedų.
KRAUSTYMASIS. Vienos gėlės parkeliauja į kambarį iš balkonų, kitos iš lauko. Temperatūrų skirtumas neigiamai veikia augalus, o sausas kambarių oras kai kurioms rūšims net pavojingas – apdžiūsta lapų krašteliai, viršūnės, augalai praranda dekoratyvumą. Turėkite kantrybės ir skirkite dėmesio, kol jie vėl prisitaikys prie naujų sąlygų.
Sulėtėjęs daugelio kambarinių gėlių augimas taip pat natūralus dalykas. Gal tik praverstų papildomas apšvietimas arba pasistenkite, kad bent jau pro langą krentančios šviesos gautų kiek galima daugiau.
Susilaikykite pradžioje ir nuo trąšų vartojimo. Daugiau dėmesio skirkite laistymui, tiksliau – neperlaistymui. Kai kurias gėles galima purkšti, bet dar geriau – padėti talpose šalimais vandens, kuris drėkintų orą.
ŽYDĖJIMAS. Net ir tamsūs, ilgi vakarai kai kurių augalų žydėjimo ne tik nesustabdo, bet ruduo jiems geras laikas. Puikiai šiuo metu žydi sanpaulijos, kalankės, vėzdūnės, anturiai. Gerai prižiūrėti bujoja ir ciklamenai. Jiems atvirkščiai – reikia šviesios, bet ne saulėtos ir vėsesnės vietos, reguliaraus laistymo. Panašiai mėgsta ir azalijos – vėsiai, drėgnai. Vanduo joms turi būti nukalkintas. O jei kokia jūsų mėgstama lepūnėlė ir nebesukraus žiedų, nenusiminkite – visiems reikia ramybės ir poilsio.