ŽŪR nariai ragina populiarinti lietuviškus maisto produktus

Spalio 5 d. Prienų rajone įsikūrusiame Visuomenės harmonizavimo parke vyko konferencija „Gerieji sveiko maisto pavyzdžiai – nauda žmogui ir visuomenei“, kurioje dalyvavo maisto gamintojai ir perdirbėjai, pranešimus skaitė mokslininkai, ūkininkai, ekologiškų produktų pardavėjai. Ją inicijavo Lietuvos žemės ūkio rūmai.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko dr. Arūno Svitojaus teigimu, vis daugiau vartotojų Lietuvoje dėl savo sveikatos atidžiau renkasi, kokius maisto produktus vartoti, ir teikia pirmenybę kaime užaugintiems vaisiams, daržovėms, mėsai, kurie realizuojami trumposios maisto tiekimo grandinės principu. Todėl, anot jo, konferencijoje kalbėta apie būtinybę didinti lietuviškų produktų, ypač ekologiškų ir pagamintų pagal nacionalinę kokybės sistemą (NKP), apimtis, populiarinti šiuos produktus, parodant ekologiškų ir NKP pridėtinę vertę, skatinti vartotojus pasirinkti būtent lietuviškus produktus.
Konferencijos vieta pasirinkta ne atsitiktinai, Vazgaikiemyje įsikūrusi sveikų maisto produktų augintoja ŽŪB „Agroharmonija“. Bendrovės vadovė Asta Grušnienė pristatė pagrindines ūkio veiklas. Jos teigimu, beveik 240 ha žemės plotuose auginamos grūdinės kultūros, daržovės, vaisiai, angusų veislės galvijai. Ūkyje įrengtas perdirbimo cechas, kuriame brandinama, išpjaustoma mėsa, iš jos gaminami įvairūs produktai. „Ūkyje nenaudojame jokios chemijos, gaminame viską natūraliai, tačiau nesame sertifikavę ūkio kaip ekologiško, nes gąsdina dideli biurokratiniai sertifikavimo reikalavimai“, – sakė A. Grušnienė.
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto vadovė dr. Alvija Šalaševičienė atkreipė dėmesį į tai, kad žmogaus sveikatai neigiamą įtaką daro ne tik prastos kokybės maistas, bet ir traumuojantys įvykiai. Ji pasidalino mokslo duomenimis, kaip neigiamos mintys (pyktis, dirglumas) veikia DNR metilinimo procesą ir gali sutrikdyti genų raišką įvairiose ląstelėse ir prišaukti ligą.
Todėl pateikta nemažai informacijos apie tvarią ir sveiką mitybą, jos modelius, vartotojams prieinamus, įperkamus ir saugius produktus, suvartojamų riebalų kiekį, pramoninių transriebalų atsisakymą, pridėtinio cukraus bei druskos ribojimą, būdus, kaip galima būtų pagerinti sveikatos rodiklius ir apsisaugoti nuo ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos, metabolinio sindromo ir kt.) atsiradimo.
Apie maisto produkto ar jo žaliavos kokybės pagrindines charakteristikas, fizinius ir išorinius rodiklius, cheminę sudėtį ir įvairovę bei trumpos tiekimo grandinės svarbą kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų  universiteto Gyvulininkystės instituto dr. Violeta Razmaitė.  Mokslininkė akcentavo, kad aplinka ir vartotojų nuostatos suformuoja tradicinius produktus – svarbų krašto identiteto, kultūrinio paveldo įvairovės elementą, rodantį ūkininkavimo praktiką, kulinarinius įpročius, perduodamus iš kartos į kartą. Todėl turėtume ne tik didžiuotis, bet ir rinktis nemasinės gamybos sertifikuotus gamintojų produktus, pagamintus rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį. Trumpųjų maisto gamybos tiekimo grandinėse svarbu skatinti  Tautinio paveldo ir inovatyvių produktų gamybą ir juos sertifikuoti su specifine nuoroda į išsaugotas lietuviškas veisles.
„Šiandien didelių rezultatų pasiekta gyvulių veislininkystėje – didėja genominio tyrimo tikslumas, ūkininkai ir veisėjai gali priimti geresnius sprendimus ūkio vadyboje su individualiais gyvuliais, kas tiesiogiai veikia bioįvairovę ir gerina ūkinių gyvulių sveikatą, gerovę ir produktyvumo požymius“, – akcentavo dr. E.Gedgaudas.
2020-aisiais Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) ir „BIO LEUA“ startavo su trumpos maisto grandinės projektu – Kaune atidarė vertingo maisto namus „Rupūs miltai“, kurioje vartotojai gali įsigyti ekologiškos, šviežios ir patikimai pagamintos produkcijos. BIO LEUA tiekia ekologiškus produktus ugdymo ir švietimo įstaigoms –  vaikų darželiams, mokykloms.
BIO LEUA direktorius Nikolajus Dubnikovas įvardijo ekologiškų produktų realizavimo problemas, susijusias su vartotojo nepasitikėjimu, menka sklaida apie ekologiškus produktus ir jų naudą sveikatai ir per mažu dėmesiu iš valstybės institucijų, kad ekologiški maisto produktai pasiektų vartotoją. „Maža rinka, gamintojai nemato perspektyvos, t.y. trumpųjų tiekimo grandinių „startuoliams“ ekologiško maisto gamyba ir realizavimas yra per didelė našta“, – sakė N.Dubnikovas.
Ženklu „Kokybė“ pažymėti produktai išsiskiria iš masinio gamybos srauto ir dėl savo išskirtinių savybių yra paklausesni rinkoje, juose mažesni mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių kiekiai sąlygoja mažesnę taršą. Sertifikuoti produktai, kurių gamybos procesą kontroliuoja nepriklausomos sertifikavimo įstaigos, dėl vartotojų pasitikėjimo turi ateitį. ŽŪR Sertifikavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus pažymėjo, kad, gaminant NKP, diegiamos aplinkai palankesnės gamybos technologijos, todėl mažinama aplinkos tarša.
UAB „Kietaviškių gausa“ savo komunikacija, teisinga reklamine kampanija ir produkcijos ženklinimu išmokė vartotojus į prekių krepšelius krauti nekondicines prekes. Iki tol visos nestandartinės išvaizdos daržovės buvo perdirbamos arba parduodamos kavinėms, restoranams. Tačiau projektas „Gražuolė ir pabaisa“, kai ant pakuotės buvo klijuojamas specialus ženklinimas, parinktos kitos reklaminės priemonės parodė, kad galima pelningai parduoti ir nestandartinių formų daržoves. Šiandieną pirkėjai jau šio prekės ženklinimo yra išmokyti, kad skoniui forma nesvarbi. Tai lėmė, kad prekybos tinkle nekondicinės daržovės išperkamos itin greitai. Šią UAB „Kietaviškėse“ sukurtą strategiją ėmė kopijuoti ir kitose šalyse veikiantys šiltnamiai.
Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos narys Donatas Montvila pristatė ir kitus sėkmingos veiklos pavyzdžius. Antai, Lietuvos daržovių augintojų asociacijai priklausantys ūkininkai Abukauskai sukūrė prekės ženklą „Raugiam viską“. Šie augintojai parodė, kad raugti galima ne tik kopūstus ir agurkus, bet pademonstravo itin platų produkcijos asortimentą. Be to, jų produkciją puošia ženklelis „rankų darbas“, todėl vartotojams pademonstruojama, kad ūkininkai dirba patys, tai nėra masinės gamybos produkcija.
„Taip pat savo produkciją ženklina ir tautinio paveldo gamintojai, tradiciniai amatininkai, tačiau verta pagalvoti apie vieningą produkcijos žymėjimo sistemą, nes į produkcijos kilmę ir jos ženklinimą atkreipia dėmesį vis daugiau vartotojų, – kalbėjo pranešėjas.
Parengta pagal Žemės ūkio rūmų informaciją