Susikalbėti, kaip tie paukščiai…

Pakilo, sučežėjo, sušurmuliavo ir, išskleidę didžiulius gražius puslankius aukštai virš galvos, taip pat netikėtai kaip ir atsirado, nusklendė padange net nesuspėjus susigaudyti – kokie čia dar pavėlavę sparnuočiai susiruošė kelionei. Tie puslankiai pasirodė tokie grakštūs, taisyklingi – kiekvienas paukštis vienas nuo kito nutolę tokiu tiksliu atstumu, kad negali atsistebėti. Ir apskritai jau tūkstantąjį kartą imi sukti galvą, kaip tie paukščiai susikalba, kaip susitaria, kada, kur susitikti, kaip išsirikiuoti, kada pradėti skrydį? Daugybė tokių neatsakytų klausimų knibžda ir neranda atsakymų daugelio mūsų galvose nuo vaikystės iki senatvės. Tos gamtos paslaptys jaudina ir audrina vaizduotę kaip ir daugelis kitų mūsų protui nesuvokiamų dalykų. Bet dar labiau negali suprasti, kaip mes, žmonės, gavę gražią Dievo dovaną – bendravimo kalbą, taip dažnai nebesusikalbame, nesusitariame, nebesuprantame vieni kitų? Tėvai nebesusikalba su vaikais, mokytojai su mokiniais, darbdaviai su pavaldiniais ir taip galima tęsti iki begalybės. Mūsų išrinktieji į valdžią per ketverius metus dirbdami nuo ryto iki vakaro po vienu stogu taip ir neišmoksta išgirsti ir suprasti vieni kitų. Jau įsibėgėja ir kitų rinkimų vajus, taigi išgirsime ko negirdėję, pamatysime, ko nematę. Santūrumo, pagarbos, toliarantiškumo rinkiminėje kovoje ir debatuose tikriausiai nerasime nė su žiburiu…
Bet šituos dalykus dar galima išgyventi. Daug svarbiau mūsų mokėjimas susikalbėti ir bendrauti su savo artimaisiais, sau brangiais žmonėmis. Kaip išmokti iš tų paukščių priartėti vienas prie kito tiek, kiek būtina – nei per arti, nei per toli, kad nepamestume ryšio, bet ir nesibrautume į kito žmogaus asmeninę erdvę, nesužeistume jo. Atsitolinę vėlgi galime nepajausti, kada esme reikalingi, kada turėtume išgirsti sklindantį artimojo širdies nerimą ar pagalbos šauksmą? Visas tas vibracijas tikriausiai geriausia pajausti ir išgirsti tyloje, ramybėje, susikaupime… Bet tylos mūsų gyvenime vis mažiau ir mažiau. Triukšmingai gyvename visas 24 valandas: visą parą groja radijas, begalybę programų transliuoja TV, šurmuliuoja ir dirba prekybos centrai, kavinės, barai. Iki paryčių „sėdime“ socialiniuose tinkluose, užmiegame su ausinėmis, iš kurių taip ir sklinda audio knygos garsai, pypsi telefonų signalai.
Tyla. Ramybė. Negi prarasime šiuos neįkainojamus dalykus ir triukšmas nusineš mus kaip tas pavasario potvynis, viską nušluodamas pakeliui? „ Išsitiesti ant smėlio žolės dobilienoj / ant kalno dauboj prie pelkės / nukristi nusklęsti / gulėti lengvai ir žiūrėti į dangų / dangus Lietuvoje labai gražus`/ Pro sudžiūvusią smilgą / paukščiai debesys sluoksniais žemiau ir aukščiau vaiskuma /gal dangus realybė tikroji / o manęs čia nėra / … Tai mūsų žemietės poetės Aldonos Ruseckaitės eilės, man čia taip pritinkančios. O dar ta citata iš brolio Mykolo, vienuolio benediktino, prancūzo, apie labai gražų Lietuvos dangų. Atrodo, yra išeitis – mokytis tos paukščių kalbos, semtis išminties iš gamtos, iš dangaus vaiskumo, iš poezijos. Tiesiog klausytis savo širdies.
Jūsų Augustina

Priminimai spaliui…

Kad senolių išmintis nemeluoja, tuo puikiai šiemet galėjome įsitikinti – gražiai ir gausiai dar rugpjūčio pabaigoje žemę nuklojusi voratinklių skraistė pranašavo ilgą ir šiltą rudenį. Šiluma išsipildė su kaupu! Na, o kaip bus tuo ilgu likusiu rudeniu – pamatysime. O, anot senolių, kol vyšnių lapai dar nenukrito, nors ir snigtų, žiema greitai dar neateis. Verta stebėti, kaip voverės tvarkosi lizdus žiemai. Jei juos įsiruošė žemai, bus šalta žiema, jei medžių viršūnėse – žiemą bus dažni atlydžiai. Jei katė ima karstytis tvoromis, lauk blogėjančio oro, jei saulėtą dieną guli ir murkia – ateina orų permainos. Jei sinoptikai nemeluoja, tai ir šį mėnesį dar pasilepinsime šiltokais ir saulėtais orais. Taigi ir sodų bei gėlynų nevalia dar apleisti – mėgaukimės, grožėkimės ir palengvėle darbuokimės.
Spalio 6 d. – delčia, 14 d. – jaunatis, 22 d. priešpilnis, 28 d. – pilnatis;
Geriausios dienos: 1, 4, 6, 8, 9, 11, 17, 20, 24, 25, 30;
Prasčiausios dienos: 3, 7, 13, 14, 18, 21, 22, 23, 28, 29.

Sodininkui…
ŠALNOS. Anksčiau ar vėliau jos ateina ir netikėtai užklumpa tik nepasiruošusius. Gerai apgalvokite, ką pirmiausia sode turėtumėte ir norėtumėte nuo jų gelbėti. Pasiruoškite uždengimui plėvelę, lankus, kuoliukus.
Jei dar noksta žemuogių ar remontantinių aviečių derlius, pridengę prieš pirmąsias šalnas agroplėvele tikrai pakelsite temperatūrą keliais laipsniais ir pratęsite jų nokimą.
Žydinčius vazonus perkelkite prie pietinių sienų – ten tikrai bus šilčiau ir mažos šalnos neužgriebs dekoratyvinių augalų. Tačiau pamažėle jau pratinkite saugotinus augalus prie patalpų temperatūros. Neskubėkite dengti rožių – pirmos šalnos tikrai joms nebaisios.
LAISTYMAS. Daugeliui augalų prieš žiemojimą reikia sukaupti drėgmės. Daugiau jos reikia visžaliams medžiams ir krūmams. Jei spalis sausas ir turite galimybę, tai būtinai laistykite visžalius medžius ir krūmus, spygliuočius, visžalius rododendrus, mahonijas ir pan. Sausą rudenį reikėtų laistyti ir buksmedžių, tujų, eglučių gyvatvores. Gausiai laistyti reikia ir kitus naujai pasodintus augalus. Laistymas gerokai padidina vaismedžių ir vaiskrūmių atsparumą šalčiui. Laistoma, kai nukrenta lapai.
Neperlaistykite rožyno – jam labiau kenkia drėgmės perteklius ar kai ilgai laikosi rasa. Pastebėjus juodomis dėmėmis išmargintus gelstančius lapus – nuskinkite ir išmeskite toliau iš sodo, nes tai gali būti juodosios dėmėtligės ar kitos grybelinės ligos požymis. Antroje spalio pusėje, atvėsus orams, pamulčiuokite rožes neutraliomis durpėmis, lapuočių pjuvenomis ar gerai perpuvusiu kompostu. Mėšlas netinka.
ROŽIŲ PERSODINIMAS. Jei nutarėte dėl kažkokių priežasčių pakeisti rožynėlio vietą, tai spalis ar net šiltą rudenį lapkričio pradžia tam visai tinka. Paruoškite savo gražuolėms dirvą. Jei dirva lengvo smėlio ar priesmėlio, specialistai pataria įterpti molio, perpuvusio galvijų mėšlo ar kompostinės velėninės žemės. Duobę geriau iškasti didesnę, kad netrumpintos šaknys tilptų su visu žemių gumulu. Gausiai palaistykite. Arbatinių, floribundinių rožių kerelius patrumpinkite perpus, laipiojančią rožę tik apgenėkite truputį, iškirpkite senas šakas. Žiedus, pumpurus ir lapus – pašalinkite.
VEJA. Šis ruduo nenuspėjamas – žolę dar gali prireikti pjauti ne kartą. Vėsų rudenį, paprastai spalio pradžioje, užtekdavo nupjauti paskutinį kartą. Nors auga ji lėčiau, bet gali tekti dar žoliauti ir mėnesio pabaigoje, tik palikite ją aukštesnę. Svarbiausia – grėbti lapus, nepalikti sugrėbtų krūvų ilgesniam laikui – tuoj toje vietoje pradės pūti. Spalis dar tinkamas laikas ir kitiems vejos priežiūros darbams – suraižymui, smėliavimui.
VAISKRŪMIAI, VAISMEDŽIAI. Spalį sodinkite sėklavaisinius vaismedžius: kriaušes, obelis, cidonijas. Kaulavaisinių sodinimą geriau jau palikite pavasariui. Geras metas dabar iškasti ir padalinti didelius vaiskrūmius arba juos pašviesinti išgenint. Iki mėnesio vidurio dar gerai sodinti avietes, serbentus, agrastus, jei to nepadarėte rugsėjį. Po rudeninio derėjimo aviečių stiebus išpjaukite iki pat žemės. Tada patręškite kompostu arba perpuvusiu mėšlu. Per žiemą šaknys sugers visas reikalingas medžiagas.
Baltinkite vaismedžius, bet prieš tai metaliniu šepečiu nugramdykite atsiknojusią žievę, samanas. Tuomet baltinkite kamieną, storesnių šakų pagrindą. Į baltinimo mišinį įpilkite lipalo – kamienai ilgiau išliks balti.

Daržininkui…
DERLIUS. Spalį jau reikia nuimti vėlyvųjų baltagūžių kopūstų, žieminių porų, gelteklių, salierų, pastarnokų, morkų, ropių, griežčių, žieminių ridikų derlių. Jei jūsų daržas buvo užvėjyje, gal dar randate vieną kitą nors ir susisukusį, bet traškų agurkėlį ar žalią pomidorą. Pastaruosius prinokinsite ant palangės. Bet tai jau pabaigtuvės. Šiemet ilgiau augo ir noko moliūgai, tačiau saugokite, kad nenukentėtų nuo pirmųjų šalnų. Saulėtomis dienomis gali pagulėti ant terasos, dar panoks, bet lietingu oru jiems geriau patalpoje. Po kokių trijų savaičių jau bus tinkami valgymui. Jei rugsėjo mėnesį dar mėginote paauginti burokėlius, paskubėkite juos kuo greičiau nurauti, nes tokiu šiltu oru gali pradėti medėti, suskilti, prarasti švelnų skonį. Tas pats ir su morkomis – nors gali būti kasamos labai vėlai, bet besiruošdamos žiemoti jos prikaupia specialių karčiųjų medžiagų. Jei manote, kad salierų gumbeliai vis dar auga – laistykite juos. Nepamirškite keletą salierų ir petražolių šaknelių persisodinti į vazonėlius – žiemą turėsite kvapnios žalumos. Jei rugsėjį pasisėjote krapų, ridikėlių ar salotų – jų derlių imkite iki pat stipresnių šalnų. Beje, rudeninės vėlyvosios daržovės daug švelnesnės, salotų lapai – minkštesni. Nupjaukite ir džiovinkite atžėlusias prieskonines daržoves.
POMIDORAI. Šiemet daugeliui daržininkų pasisekė užauginti gausų jų derlių. Jei nuskynėte juos nesunokusius ir dabar baigiate nokinti patalpoje, dėžes uždenkite audiniu ar popieriumi, kad susidarytų didesnė išskiriamo etileno dujų koncentracija. Taip pagreitės nokimo laikas, spalva bus tolygesnė. Gelstelėjusius vaisius perrinkite ir dėkite į atskirą dėžę, ant jų viršaus dėkite jau raustelėjusius. Šalimais gerai yra padėti obuolių, slyvų ar kriaušių. Jų kaimynystė taip pat pagreitina nokimą.
SIDERATAI. Kai ištuštėja lysvės, būtų neleistina klaida nesėti sideratų. Prasidėjus lietingam sezonui, jų nereikės ir laistyti, o nauda bus didelė – sideratai atnaujins daržo žemę, taip pat ir nualintą šiltnamio dirvą. Lauke pasėtus ir iki šalnų paaugusius sideratus geriausia palikti per žiemą, o pavasarį apkasti ir įterpti į dirvą. Šiltnamyje tiks varpiniai sideratai. Jais užsėkite ir palikite per žiemą. Tai bus mini sėjomaina. Kaip žaliąsias trąšas galima naudoti daugybę augalų: varpinius (avižas, rugius, kviečius, miežius), ankštinius (barkūnus, paprastuosius vikius), kryžmažiedžius (garstyčias, rapsus, aliejinius ridikus), medinguosius (grikius, facelijas). Nenusakomų naudą gaus dirva – gerės jos struktūra, derlingumas, pasipildys organinėmis medžiagomis.

Gėlininkui…
SPALIO ŽYDĖJIMAS. Tikriausiai jokie tradiciniai pasakymai apie pasibaigusį vasaros ir rudens žydėjimą šiemet sukeltų tik šypsnį. Šiltų orų rekordai pražydino net kaštonus, kitus medžius, tai ką jau bekalbėti apie darželio gėles, kurios saulėkaitoje bujoja ir klesti, Bet anksčiau ar vėliau viskas eina į pabaigą. Nepasiduos gal dar astrūnai, chrizantemos ar jurginai (kol nėra šalnų) – tai spalio gėlės.
Labai gražiai savo „akvarelę“ lieja šluotelinės hortenzijos. Didesni jų krūmeliai puikiai užpildo kiek ištuštėjusias gėlyno ar sodo erdves, tampa puikiu ir spalvingu akcentu.
Žalumos ir gelstančių lapų fone labai išryškėja rudeninių saulainių (Helenium), saulakių (Heliopsis helianthoides), bulvinių saulėgrąžų (Helianthus tuberosus), geltonžiedžių legėstų (Silphium perfoliatum) auksas. Tai visiškai nereiklūs, bet labai gražūs ir naudingi daugiamečiai augalai. Ilgas jų žydėjimas ir puiki, saulės trūkumą mūsuose kompensuojanti geltona spalva, atsilygins jums už tai, kad rasite šiems augalams vietos. Apie kiekvieną iš jų žiemos metu pakalbėsime atskirai.
DIZAINAS. Apsidairykite ir gerai pagalvokite, ko šiemet trūko jūsų gėlyne, kaip ištvėrė kai kurie augalai karštį ir sausrą. Ar buvo tuščių periodų, kai kažkuriuo metu žydėjimas buvo labai menkas? Specialistai net pataria įvairiais metų laikais fotografuoti iš įvairių pozicijų gėlynus, kad ramiai peržiūrėję fotografijas galėtumėte įvertinti vaizdą ir padaryti išvadas. Štai tuomet daug lengviau bus nuspręsti, kokių ir kur augalų trūksta, kokius gal vertėtų persodinti.
Visi sutaria, kad pasiteisino vienos rūšies gėlių didesni būreliai – ir atrodo gražiau, ir laikosi geriau, neišgula.
Gėlininkai dalinasi patirtimi, kad šiemet puikiai pavasario šalnas ir vasaros sausras atlaikė ir tiesiog vešėjo sausų vietų augalai: kupstelinės šluotsmilgės, įvairios Faseno katžolės. Šiemet, sako, buvo ir rausvažiedžių ežiuolių metai. Visi šie augalai reikalauja mažai priežiūros, tinka sodybose, į kurias rečiau atvažiuojama.
TVARKYMAS. Tikriausiai nepamiršote pasirinkti sėklų: medetkų, žemčiūgų, astrų, serenčių. Nužydėjusias vienmetes gėles nuraukite, gėlynus mėnesio pabaigoje kruopščiai išravėkite, tuščias vietas sukaskite. Galima palikti stambesnius grumstus, nes taip geriau pateks drėgmė ir pavasarį dirva bus puresnė. Jei manote, kad dirva nualinta, tręškite, atnaujinkite. Beje, verta pasidaryti dirvos mėginį – tam dabar pats laikas.
SVOGŪNINIŲ sodinimas. Vėliausiai, spalio antroje pusėje, yra sodinamos tulpės. Kaip ir kitoms svogūninėms, svarbiausia yra pasirinkti tinkamą vietą, kad bent 6 val. ji būtų apšviesta saulės. Narcizai dar spėja sužydėti ir nesulapojus didesniems medžiams, o tulpės jau gali ištįsti, žiedai bus mažesni, pats augalas suvargęs, gali ir visai pavėsyje nepražysti.
Šiemet, tokį šiltą rudenį tikrai nereikia skubėti sodinti tulpių, nes per anksti pasodintos jos dažnai suserga virusinėmis ligomis, pav., žiedų dryžlige.
Prekybos centruose gausu įvairių tulpių rūšių svogūnėlių, prasideda išpardavimai. Tačiau žiūrėkite, kad svogūnėliai būtų sveiki, kieti, nepažeisti kenkėjų.
Sodindami visuomet laikykitės taisyklės – sodinimo gylis turi būti tris kartus didesnis už svogūnėlio aukštį. Svogūnėlį sodinkite smailiu galu į viršų. Porą metų galite juos palikti toje pačioje vietoje, vėliau geriau iškasti ir į tą pačią vietą sodinti jau po 4-5 metų.

Bulvė, antroji duona
Jau ir vėlyvųjų bulvių derlius aruoduose, o jų kaip neatsivalgome, taip neatsivalgome. Vertiname jas dėl angliavandenių gausos, skaidulinių medžiagų, kalio, magnio, vitaminų B6 ir C. Bulvės turi ir baltymų, riebalų, kalcio, fosforo, geležies, jodo, įvairių vitaminų. Ne vien pas mus bulvės taip mėgstamos ir vertinamos. Štai keletas gal kiek neįprastų mums, bet populiarių kitų kraštų bulvinių patiekalų receptų.

Kreminė Viči sriuba
Šis nepaprastos sriubos receptas, pavadintas Prancūzijos miesto Viči vardu, priklauso legendiniam Niujorko „Rico – Čartono“ restoranui. Sakoma, kad jį išdavė iš darbo atleistas virėjas.
Reikės: 250 g bulvių, nedidelio svogūno, 25 g česnako, 25 g sviesto, 1/4 – 1/2 l stipraus jautienos sultinio, druskos, baltųjų pipirų, 0,1 l grietinėlės, trupučio konjako, keleto lašų „Tabasco“(labai aštrus paprikos padažas), ryšelio svogūnų laiškų.
Svogūnus ir česnaką smulkiai supjaustykite, patroškinkite išlydytame svieste, po to sumaišykite su sultiniu. Bulves nuskuskite, susmulkinkite ir gerai išvirkite uždengtame puode su sultiniu. Išvirusias sugrūskite. Įberkite druską, pipirus, įpilkite grietinėlę ir konjaką. Gerą pikantišką atspalvį sriubai priduos keli lašai „Tabasco“ padažo. Sriubą ataušinkite, įberkite supjaustytų svogūnų laiškų. Valgoma ir daug skanesnė yra šalta.

Haubergerio suktinukai
Haubergerio švabiškose Alpėse žemė akmenuota, skurdi. Žmonės ten labai moka vertinti bulves. O šie suktinukai, patiekti su padažu ir salotomis, tikrai turėtų patikti ir labai išrankiam skoniui.
Reikės: 800 g miltingų bulvių, 100 g bulvių krakmolo, 2 kiaušinių trynių, druskos, muskato, pipirų, džiūvėsėlių, 100 g ištirpyto sviesto;
Įdarui: 400 g mėsos faršo, 100 g svogūnų, 2 kiaušinių, žalumynų, krienų, garstyčių, druskos, pagal skonį aštriosios paprikos. Įdarui skirtus komponentus sumaišykite.
Nuskustas bulves išvirkite, gerai ataušinkite ir sumalkite. Įmuškite kiaušinį, suberkite krakmolą, prieskonius ir suminkykite tešlą. Padalinkite tešlą į aštuonias lygias dalis ir iš jų ant džiūvėsėliais pabarstytos lentos iškočiokite 0,5 cm storio stačiakampius. Į juos dėkite po lygiai mėsos įdaro, suvyniokite. Vyniotinius sudėkite į sviestu išteptą formą, aptepkite lydytu sviestu, kepkite pusvalandį 200O C įkaitintoje orkaitėje.
Padažą ir salotas pasirinkite pagal skonį.

Bulvių krepas
Tai labai skanus ir paprastas senas vokiškas patiekalas, nors ir skambiu prancūzišku pavadinimu.
Reikės: 600 g bulvių, 30 g miltų, 100 ml grietinėlės, bruknių, cinamono,muskato, druskos, cukraus pudros, sviesto kepimui.
Bulves nuskuskite, išvirkite, nusunktas sumalkite ir išmaišykite su miltais. Supilkite grietinėlę, suleiskite kiaušinius, berkite druskos, įtarkuokite muskato riešuto. Palikite tešlą pastovėti apie 20 min.
Keptuvėje ištirpinkite tiek sviesto, kad apsemtų dugną. Samčiu dėkite tešlos tiek, kad susidarytų plonas blynas. Apkepkite iš abiejų pusių iki gražaus geltonumo. Šiltus blynelius aptepkite obuolių tyre ar bruknėmis, gražiai sulankstykite, apibarstykite cukraus pudra, cinamonu – tikrai puikus desertas!