Jaunoji maltietė Goda: „Savanorystė leidžia jaustis geresniu žmogumi“

Tadas Kalvaitis

Vos penkiolikos sulaukusi Goda Karžinauskaitė jau porą metų savo nesavanaudišką indėlį skiria visuomenei. Goda savanoriauja Jaunųjų maltiečių organizacijoje – vykdo savanorišką veiklą socialinėje srityje.

– Kuo užsiima Jaunųjų maltiečių organizacija?
– Jaunieji maltiečiai – tai padedanti žmonėms organizacija. Yra Jaunųjų paramedikų grupė, su neįgaliais žmonėmis dirbantys Jaunieji maltiečiai. Mano pačios atsakomybė organizacijoje yra rūpintis seneliais.
– O kodėl pasirinkote būtent šią organizaciją?
– Man Jaunieji maltiečiai yra kaip šeima, organizacija turi savo išskirtinumų. Man patinka tai, kad mes (Jaunieji maltiečiai) turime ryžto, užsidegimo atiduoti savanorystei didžiąją savo laiko dalį. Ir aš manau, kad tai yra labai svarbu.
– Kaip sekasi suderinti savanorystę su mokslu?
– Iš tikrųjų tai nėra labai sunku, kadangi pas senelius įprastai einame dukart per savaitę, jeigu reikia, dažniau, tai irgi netampa problema, kadangi tai mums rūpi. Suderinti mokslus ir savanorystę nėra sudėtinga, tereikia susidėlioti prioritetus. Žinoma, stengiuosi neapleisti mokslų, o savanorystei laiko niekada nebūna gaila. Stengiuosi išlaikyti viduriuką.
– Ar kyla minčių, kad už tai, ką darote savanoriškai, būtų galima sulaukti atlygio?
– Ne. Visiškai ne. Labai svarbu suprasti tai, kad savanorystė – tai veikla, kurią darai arba dėl kitų, arba dėl savęs, bet ne dėl atlygio.
– O Jūs tai darote dėl savęs ar dėl kitų?
– Iš tikrųjų tai man labai svarbu ir smagu yra matyti besišypsančius senelius, bet ir pati iš savanorystės gaunu labai daug. Pats laikas, praleistas su seneliais, duoda naudos ir man, tai nėra tik gyvenimiški patarimai, kuriuos jie dalina, kadangi turi sukaupę daug patirties. Mintis, kad tai, ką darau, kitiems leidžia jaustis geriau. Padeda ir man jaustis žmogiškesne.
– Kas pastūmėjo į savanorystę?
– Savanorystės veikla mane visąlaik labai domino. Pakeitus mokyklą, klasėje mokiausi kartu su daugeliu savanorišką veiklą atliekančių vaikų. Tuomet vieną dieną mūsų klasę aplankė vyresni mokiniai, kurie jau buvo Jaunieji maltiečiai, bei papasakojo apie savo vykdomą veiklą ir pakvietė prisijungti. Prisijungiau kartu su savo drauge ir labai džiaugiuosi, kad tai padariau.
– Prisiminus nueitą kelią, ar būtų kažkas, ką darytum kitaip?
– Nemanau. Nors, jeigu turėčiau galimybę grįžti atgal, stengčiausi daryti daugiau: labiau padėti, skirti daugiau laiko.
– Ar tėvai bijojo, kad, Jums prisijungus prie Jaunųjų maltiečių, nukentės mokslai?
– Ne. Tėvai mane visąlaik mokydavo, kad reikia padėti vyresnio amžiaus žmonėms, jie visiškai neprieštaravo mano prisijungimui prie Jaunųjų maltiečių, tik palaikė.
– Kokios jaunojo maltiečio savybės yra svarbiausios?
– Ryžtas, drąsa, motyvacija, nuoširdumas, atvirumas, pasitikėjimas savimi bei geraširdiškumas.
– Ką Jūs gaunate iš savanorystės?
– Iš savanorystės aš gaunu labai daug. Savanorystė mano širdžiai teikia labai daug džiaugsmo, ugdo tokias savybes, kurių anksčiau neturėjau, pavyzdžiui, drąsą ir ryžtą. Anksčiau man dažnai pritrūkdavo motyvacijos, tačiau, kai prisijungiau prie Jaunųjų maltiečių, atrodo, kad motyvacijos niekuomet nepristingu. Taip pat savanorystė mane išmokė niekada nenustoti siekti to, kas man yra svarbu.