Krymo totorės dovana Lietuvai

Birštono muziejuje antradienį atidaryta Krymo totorės Elmiros Bielialovos, liaudies meno meistrės, profesionalios siuvinėtojos, siuvimo pramonės inžinierės – technologės, paroda „Istoriniai Lietuvos tautų tradiciniai kostiumai“.
Parodoje eksponuojamos miniatiūrinės lėlės, aprengtos penkių Lietuvos regionų bei tautų, su lietuviais turinčių bendrą istoriją, tautiniais kostiumais. Pati autorė į Birštoną neatvyko, ji gyvena Ukrainoje, Lvive, ir savanoriauja, padėdama karo pabėgėliams. Jos darbus pristatė dukra Elvira Drozdova, kuri papasakojo, kokiomis neįtikėtinomis aplinkybėmis gimė šis projektas.
Elmira Bielialova savo tėvynėje žinoma dėl Krymo totorių tautinio kostiumo atkūrimo ir siuvinėjimo aukso ir sidabro siūlais, ne kartą apdovanota už kūrybinę ir pedagoginę veiklą, o 2007 m. Eupatorijoje pelniusi „Visuomenės pripažinimo“ premiją nominacijoje „Auksinės rankos“. Iki 2014 m. Krymo aneksijos kurortiniame mieste prie Juodosios jūros ji turėjo savo verslą – nedidelį suvenyrų kioską.
Atsitiko taip, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, Elmira nusprendė bent trumpam atitolti nuo baisios realybės, aplankyti Kaune beveik dešimtmetį gyvenančią dukrą ir padaryti jai gimtadienio staigmeną.
Atvykusi paviešėti pas dukters šeimą, E.Bielialova laiko veltui neleido, toliau kūrė Krymo totorių kostiumus, domėjosi Lietuvos istorija, etnografija ir, gavus Kultūros tarybos pritarimą, sukūrė visų etninių regionų ir čia gyvenančių tautinių mažumų kostiumus lėlytėms. Meistrės dukra patvirtino, kad smulkių kostiumų detalių kūrimas, jų siuvinėjimas buvo nelengvas, beveik keturis mėnesius trukęs, daug diskusijų kėlęs darbas. Ji pakvietė lankytojus pasižvalgyti po parodą ir išrinkti labiausiai patikusį kostiumą.
Birštono muziejaus direktoriui, istorikui Simonui Matulevičiui ši paroda suteikė pretekstą pakalbėti apie Krymo totorių istoriją ir dramatišką likimą, kuomet Stalino laikais tūkstančiai jų buvo nužudyta, iškelta iš gimtųjų vietų, ištremta į Sibirą ir Centrinę Aziją, mirė nuo bado. Tik 1991 metais, Ukrainai atgavus nepriklausomybę, totoriai vėl pradėjo grįžti į savo žemes Kryme. Istorikas priminė, kad Krymo totoriai Lietuvoje gyvena dar nuo Vytauto Didžiojo laikų, anuomet jie valdovo buvo vertinami už karių savybes ir ištikimybę. Dabar ši etninė grupė kelia susidomėjimą dėl išsaugoto savito kultūros ir kulinarinio paveldo. 2021 m. Lietuvoje gyveno 2 142 totoriai. Gausiausios jų bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Trakų, Alytaus, Varėnos rajonuose.
S.Matulevičius žadėjo muziejaus būsimuose renginiuose dar sugrįžti prie totorių istorijos ir kultūros, galbūt net surengti Lietuvos totorių folkloro vakarą. Kita vertus, muziejaus ekspozicijų salėje su savo paveikslais laukiama ir Elvira Drozdova. Pasekusi mamos pėdomis, ji tapo profesionalia siuvinėtoja ir savo darbuose ypatingą dėmesį skiria Krymo totorių siuvinėjimo auksu technikai ir ornek ornamentams. Ji meistriškai darbuojasi ne tik su siūlu bei adata, bet ir su teptuku.
Dalė Lazauskienė