Konteineriuose – duona, cepelinai, dešrelės. Kaip nešvaistyti maisto?!

„Išvydus išmestą duoną konteineriuose, širdį suspaudžia“, – prisipažįsta Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vairuotojas Antanas. Sykį, rinkdamas maisto atliekas iš sveikatinimo įmonių, jis rado du pilnus konteinerius pjaustytos duonos. Vaizdas vyrą prislėgė.
Jis guodžiasi tuo, kad tokie vaizdai nėra kasdienybė, nors per penkerius darbo metus jam teko aptikti konteinerių, prikrautų išvirtų cepelinų, dešrelių.
Antanas renka maisto atliekas iš regiono įmonių, teikiančių gydymo, sveikatinimo paslaugas. „Pasikalbu su jų darbuotojais. Jie patys baisisi, kad atėję valgyti klientai neretai prisikrauna pilnas lėkštes įvairaus maisto, kai kurių patiekalų net neparagauja, betgi jų atgal nedėsi – tenka išmesti, o žmonės juk pirko, dirbo, gamino“, – pasakojo ARATC vairuotojas.
Daug nesuvalgyto maisto likučių konteineriuose mato ir jo kolega Tadas. Jis renka atliekas iš gyventojų konteinerių ir pastebi, kad juose būna nemažai nesuvalgyto maisto, nesunaudotų produktų.
„Tuštinant konteinerius, matosi, kad žmonės išmeta daug įvairaus greito maisto: picų, mėsainių, gruzdintų bulvyčių. Kartais tenka matyti išmestas net nepraplėštas mėsos, dešros pakuotes. Žmonės, matyt, per daug perka, todėl daug ir išmeta“, – svarstė Tadas.
Trečius metus atliekas surenkančio vairuotojo pastebėjimu, nesuvalgytas maistas sudaro apie 20–25 proc. viso maisto atliekų konteinerių turinio. Daugiausia jo išmeta daugiabučių namų gyventojai. Individualių namų konteineriuose maisto likučių retai pasitaiko – juose dominuoja apgedę vaisiai, daržovės, jų žievės, lupenos, žaliosios atliekos.
Į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro technologijų parką kasdien atvežama vidutiniškai 12 tonų maisto atliekų. Beveik trys trečdaliai jų – surinktos iš gyventojų. Likusi dalis – iš įmonių. Surenkamų maisto atliekų kiekis kasmet didėja – pernai dienos vidurkis buvo apie 11 tonų.
Maisto atliekų vis dar aptinkama ir mišrių atliekų konteineriuose, nors Alytaus regione maisto atliekos atskirai surenkamos ir apdorojamos jau penkerius metus.
„Pastebėta, kad gyventojai, rūšiuojantys maisto atliekas, išmeta daug mažiau maisto, pradeda atsakingiau apsipirkinėti, racionaliau naudoja maisto likučius, nes, atskirai mesdami maisto atliekas, patys mato savo įpročių pasekmes“, – sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.
Prieš porą metų Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje kasmet prarandama 394 tūkst. tonų maisto atliekų. Vienam gyventojui tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto, o daugiausia jo – apie 86 kg – išmetama namuose.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja rugsėjo 29-ąją yra paskelbusi Tarptautine informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena. Taip siekiama atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į maisto švaistymo problemą ir jos įtaką ne tik kiekvieno mūsų finansams, bet ir visai planetai.
Siekiant sumažinti maisto švaistymą ir jo atliekų kiekį, specialistai pataria:
. nuolat tikrinti namuose turimus maisto produktus: tuos, kurių pakuotės praplėštos ar galiojimo laikas artėja į pabaigą, laikyti lentynų ar šaldytuvo priekyje;
. einant apsipirkti sudaryti maisto pirkinių sąrašą ir pirkti tik reikalingus produktus;
. naudokite kuo daugiau sezoninių, vietinių produktų;
. įsigytus maisto produktus ir pagamintą maistą laikykite tinkamomis sąlygomis – tinkamai laikomi produktai ilgai išlaiko savo skonines savybes;
. maisto likučius kūrybiškai panaudokite kitų patiekalų gaminimui, nesuvalgytą maistą užšaldykite – panaudosite vėliau;
. naudojimui nebetinkamus maisto produktus, ruošiant patiekalus susidarančias virtuvės atliekas rinkite atskirai nuo kitų atliekų – jos bus panaudotos energijai ir kompostui gaminti.
Nešvaistykime!
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro inf.