Mokslininkė siunčia įspėjimą jaunuoliams: neignoruokite šių simptomų

Į studentiško gyvenimo sūkurį panėrusiems jaunuoliams psichologijos mokslininkė siunčia perspėjimą: ignoruodami tam tikrus emocinės sveikatos reiškinius, galite akademiškai perdegti.
Lietuvos studentų sąjungos 2021 metais atliktas tyrimas „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“ atskleidė, jog daugelis studentų patiria negatyvias psichologines būsenas: stiprų stresą, nerimą, nemigą ar kitus miego režimo sutrikimus ir ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė ir vyriausioji mokslo darbuotoja Greta Kaluževičiūtė-Moreton ragina nenumoti ranka į kūno siunčiamus pirmuosius akademinio perdegimo signalus ir netrukus imtis veiksnių, sukeliančių perdegimą, šalinimo.

Simptomai atskleidžia ligą
Mokslininkė dr. Greta Kaluževičiūtė-Moreton perspėja: studijos, kurios nuolat susilieja su laisvalaikiu, turi neigiamą įtaką ne tik akademinei veiklai, bet gali privesti ir prie akademinio perdegimo.
„Tai emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir menko asmeninio pasitenkinimo sindromas, kurį sukelia didelis mokymosi spaudimas ir krūvis, kai susidomėjimo moksline veikla nėra“, – detalizuoja mokslininkė.
Ji pabrėžia, jog akademinis perdegimas gali privesti prie tam tikro cinizmo akademiniame kontekste – studentai gali susidaryti neigiamą požiūrį į savo studijas, dėstytojus, kolegas, atsiriboti nuo akademinės ar socialinės veiklos, į kurią anksčiau įsitraukdavo.
Dr. Greta Kaluževičiūtė-Moreton atkreipia dėmesį, kad dėl streso ir spaudimo, susijusio su akademiniu perdegimu, studentai ir moksleiviai gali tapti irzlesni, nerimastingesni, taip pat gali sumažėti jų savigarba ir savivertė, gali jaustis taip, lyg neatitinka savo ar kitų lūkesčių.

Išsekimas veikia bendrą žmogaus savijautą
Mokslininkė pabrėžia, jog nuolatinis stresas ir pervargimas neigiamai veikia ir fizinę, ir emocinę žmogaus sveikatą.
„Psichologinis išsekimas, atsirandantis dėl nuolat patiriamo streso, pervargimo ar kitų veiksnių, gali turėti didelės įtakos bendrai žmogaus savijautai“, – komentuoja dr. G. Kaluževičiūtė-Moreton. Mokslininkė priduria, kad dėl išsekimo dažnai pasireiškia fizinio negalavimo simptomai: nuovargis, įvairūs miego sutrikimai, galvos skausmai ir raumenų įtampa. Ji pabrėžia, jog laikui bėgant šie fiziniai simptomai gali pabloginti bendrą fizinę sveikatą: gali susilpnėti imunitetas, padidėti jautrumas ligoms ir atsirasti kitų sveikatos problemų.
„Be abejo, psichologinis išsekimas yra glaudžiai susijęs su psichikos sveikata ir gali privesti prie įvairių psichikos problemų: nerimo, depresijos, kognityvinių sunkumų, pavyzdžiui, susikaupimo, atminties, sprendimų priėmimo problemų“, – pastebi psichologijos mokslininkė. Pašnekovė priduria, kad dėl psichologinio išsekimo padidėja dirglumas, nuotaikų kaita, gali sumažėti emocinis atsparumas.
Anot dr. Gretos Kaluževičiūtės-Moreton, akademinis išsekimas gali paveikti ir socialinius santykius, nes psichiškai ir emociškai išsekusiam žmogui yra sunku socialiai bendrauti ir užmegzti ryšius su kitais.
„Kai žmogus yra psichiškai ir emociškai išsekęs, jis gali būti mažiau pajėgus socialiai bendrauti ir sunkiai užmegzti ryšius su kitais žmonėmis“, – komentuoja mokslininkė. Tai gali lemti įtemptus santykius su šeima, draugais, kolegomis ir dar labiau pabloginti bendrą asmens savijautą.

Mokslininkė duoda keletą patarimų
Psichologijos mokslininkė dr. Greta Kaluževičiūtė-Moreton duoda patarimų, kaip žmonės, patiriantys akademinį perdegimą, gali sau padėti.
Anot mokslininkės, svarbu pripažinti perdegimo simptomus, kurie gali pasireikšti chronišku išsekimu, sumažėjusia motyvacija ir atsiradusiu neigiamu požiūriu į akademinę veiklą.
„Antras žingsnis – apmąstyti perdegimo priežastis, pavyzdžiui, per didelis darbo krūvis, nerealūs lūkesčiai, akademinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros stoka“, – teigia dr. G. Kaluževičiūtė-Moreton.
Psichologijos mokslininkė pabrėžia – atpažinus perdegimo simptomus, svarbu netrukus imtis jų šalinimo. „Tai gali būti pagalbos kreipimasis į dėstytojus, draugus, globėjus, psichikos specialistus, pavyzdžiui, psichoterapeutus“, – detalizuoja pašnekovė.
Ji priduria, kad svarbu atrasti laiko savęs priežiūrai, rūpintis savo fizine, psichine, emocine gerove: miegu, mityba, reguliaria mankšta, užsiimti mėgstama veikla, kuri padeda atsipalaiduoti.
Anot psichologijos mokslininkės, laiko valdymas yra labai svarbus siekiant sumažinti akademinį stresą ir išvengti perdegimo. Galima susidaryti tvarkaraštį arba studijų planą, kuris leistų subalansuoti ir valdyti darbo krūvį. „Taip pat svarbu nusistatyti realius tikslus, užduočių prioritetus bei nepamiršti į tvarkaraštį įtraukti pertraukų, kad būtų galima pailsėti ir pasisemti naujų jėgų“, – patarimu dalinasi dr. Greta Kaluževičiūtė-Moreton.
Galiausiai, svarbu nusistatyti ribas. Mokslininkė pabrėžia, jog reikia išmokti pasakyti ne pernelyg dideliems įsipareigojimams ar veiklai, kuri didina streso lygį organizme.
Aira Radvilavičiūtė