Ko politiniame gyvenime tikimasi iš jaunimo?

Tadas Kalvaitis

2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsavo vos 33 proc. rinkėjų iki 24 m. Visuomenėje netyla kalbos apie tai, ar reikėtų leisti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti jaunimui nuo 16 metų amžiaus. Tačiau ko iš tikrųjų iš jaunimo tikisi visuomenė?
Laisvės frakcijos atstovo ir LR Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, Tomo Vytauto Raškevičiaus nuomone, tam, kad jaunimo poreikiai būtų išgirsti, turi atsirasti politikų, kurie tuos poreikius artikuliuoja. „Pats geriausias būdas jauniems žmonėms būti išgirstiems – patiems ateiti į politiką, – teigia T.V. Raškevičius. – Mūsų politiniam lauke vis dar labai trūksta įvairovės, dauguma politikų yra vidutinio amžiaus vyrai su pilkais, prastos kokybės kostiumais. Trūksta ir jaunimo, ir moterų, ir žmonių su negalia, ir kitos orientacijos žmonių, – tęsia mintį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. – Tačiau dabar politikai jau priima gerus sprendimus tam, kad pritrauktų jaunimą į politiką. Dabar trūksta tik jaunimo iniciatyvos dalyvaujant politikos formavimo procesuose ir politikoje.“
Tuo tarpu demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algis Marcinkevičius iš jaunimo tikisi „daugiau tolerancijos ir pasitikėjimo politikais bei politika.“

Tai kodėl visgi nenoriai jaunimas įsitraukia į politinį gyvenimą?
A. Marcinkevičius mano, kad čia didelį vaidmenį atlieka žiniasklaida, „kuri dažnu atveju kritikuoja ne tik sprendimus ar sprendimų projektus, bet ir menkina politines asmenybes. Tokiu būdu jaunimas ir, žinoma, visi gyventojai mano, kad politikoje dalyvauja visiški neišmanėliai, savanaudžiai ir t.t. Manau, kad dėl tokio požiūrio jaunimas taip pat šalinasi politikos. Jie juk nenori būti kvailiais, visuomenės pajuoka ar būti pažeminti.“
Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko teigimu, „mes per mažai bendraujame su jaunimu politiniais klausimais, iniciatyvą parodome, tačiau tai nevyksta nuolatos“. A. Vaicekausko nuomone, rajoninėse savivaldybėse atotrūkis atsiranda jaunimui pabaigus mokyklą: „Mes bendraujame su jaunimu, su moksleiviais, po to jie išvažiuoja studijuoti, atitrūksta, dideliame mieste nespėja adaptuotis, keičia gyvenamąją vietą, kol vėl prisitaiko, dėl to, manau, ir atsiranda tas vakuumas tokiame amžiuje.“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narės, vicemerės Laimutės Jančiukienės manymu, jaunuoliai vengia jungtis į politiką, „nes jie yra pragmatiški, orientuoti į veiksmą ir nesidomi oficialiais vaidmenimis ar ryšiais su politika ar politikos atstovais, nebent tai prisideda prie jų siekiamo tikslo.“ Jos manymu, tai galima pakeisti tik pačioms politinėms partijoms aktyviau bendraujant, užmezgant ryšius su jaunimu.
L. Jančiukienė taip pat mano, kad reikėtų pradėti jau mokykloje: „Mokiniams mokykloje turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti ir kartu kurti politikos ir demokratijos vertybes.“
Konservatoriams atstovaujantis Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Jovydas Juocevičius pritaria, kad švietimo sistema politinio švietimo klausimu turėtų būti tobulinama jau mokykloje: „Vienas dalykas, kurio nemoko mokyklose – kuo jaunam žmogui politika yra aktuali ir kodėl jis ja turėtų rūpintis.“ J. Juocevičius teigia, kad jaunimą dar mokykloje reikėtų supažindinti su tuo, kad visi politiniai procesai daro įtaką jų kasdieniam gyvenimui. Jo manymu, dėl to, kad jaunimas suprastų politikos svarbą, su jaunimu turi aktyviau bendrauti pačios politinės partijos.
Andrius Grumadas – jauniausias Savivaldybės tarybos narys, išrinktas 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose Prienų r. savivaldybėje. Vos devyniolikos metų amžiaus A. Grumadas yra Lietuvos socialdemokratų partijos narys. A. Grumado įsitikinimu, „jaunimas jaučia baimę priklausyti kažkokiai tai politinei bendruomenei“.
„Lietuvos visuomenėje yra įaugęs naratyvas, kad jeigu tu esi partijoje, ant tavęs krenta partijos reputacija, tai galbūt tai šiek tiek atstumia jaunimą nuo jungimosi į politines partijas, – kalba A. Grumadas. – Bet, žinoma, nėra ko skubėti, tikrai, nebūtina priklausyti partijai, kad turėtum savo nuomonę, nebūtina būti partiniu žmogumi, kad dalyvautum politikoje.“

Ar turėtų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti jaunimas nuo 16 metų?
Teisei balsuoti savivaldybių tarybos ir merų rinkimuose nuo 16 metų A. Grumadas pritaria: „Tai turėtų būti paskata domėtis politika ir politikais, ypač tais, kurie yra arčiausiai. 16 metų žmonės tikrai jau yra atsakingi, besidomintys daug kuo ir suprantantys procesus, kurie vyksta ir politikoje, ir aplink juos. Tai veikia ne vienoje Europos valstybėje, daug kas baiminasi, tačiau nė viena iš tų valstybių nesugriuvo.“
J. Juocevičius taip pat pritaria šiai idėjai, ypač mažesniuose miestuose, nes, anot J. Juocevičiaus, „kadangi nuo 16 metų paaugliai nebalsuoja, politikai nesijaučia jiems atskaitingi“.
„Valstietė“ L. Jančiukienė irgi sutinka, kad jaunimui nuo 16 metų turėtų būti leista balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, tai esą juos tik paskatintų domėtis politika bei į ją įsitraukti.
O demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas A. Marcinkevičius nepritaria šiai idėjai. Jo manymu, „jaunu žmogumi labai lengva manipuliuoti, norint paveikti jo nuomonę ar apsisprendimą balsuoti.“
A. Marcinkevičius taip pat priduria: „Rinkimai – tai ne žaidimas „Taip ar Ne“. Tai labai atsakingas veiksmas, po kurio rinkėjas patiki kažkam savo ir kitų finansus, gerovę, o kartais galbūt ir teisę būti laisvam.“ Jo manymu, jeigu 16-mečiams būtų suteikta teisė balsuoti, tuomet tokio amžiaus jaunuoliai turėtų teisę ir į kitus dalykus, kuriuos mūsų valstybėje galima daryti tik sulaukus 18-os metų amžiaus.
Lietuvos socialdemokratų partija Seime jau užregistravo pataisas, kurios, jeigu bus priimtos, leis Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti žmonėms nuo 16 metų amžiaus.