Keliavome po Aukštadvario apylinkes

Birštono sveikuoliai, pasiūlius Veronikai, nusprendė artimiau susipažinti su Aukštadvario kraštu, pro kurį tiek daug kartų važiuota į Vilnių ir matytas užrašas „Nikronių akmuo“. Dabar šiuo keliu ir pasukome.
Minėtasis akmuo – ledyninės kilmės reliktas, kurio amžius 14000–16 000 metų, senųjų tikėjimų laikais jis buvo garbinamas kaip šventas akmuo. Jo viršuje – įduba, kurioje visad yra stebuklingo vandens, juo gydomos akys. Tikima, kad po akmeniu pakasta – puodynė su Napoleono lobiu. Nuostabus Varnėjaus ežeras ir gražios sodybos.
Aukštadvario regioninis parkas įkurtas 1992 metais, siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu ypač vertingą Aukštadvario kalvyną su ežeringais Verknės ir Strėvos aukštupiais.
Atvykę prie Strėvos kaimo, savo kelionę pradėjome pėsčiųjų taku. Pasirinkome maršrutą „Žaliasis takas“ ir labai stebėjome nuorodas. Žaliasis takas įrengtas Spindžiaus miške, siekiant supažindinti lankytojus su gamtos įvairove. Spindžiaus miškas – parko kraštovaizdžio draustinis ir „NATURA 2000“ teritorijos dalis. Čia saugomas išskirtinis Strėvos aukštupio dubaklonių, miškų, ežerų ir pelkučių kraštovaizdis su gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, gausu augalų ir grybų rūšių – vos pradėjus eiti, žvitriaakė Aldutė pamatė baravyką. Neatsiliko ir kitos… Tako ilgis –7,5 km su 11 stotelių. Stankos ežeras – Šaltinių kalnelis – Strėvos upė – Sengirės kertinė miško buveinė – Orchidėjų kalnelis – Užpelkėjusios Spindžiaus ežero pakrantės, kur vos radome kur išsimaudyti – Vakarų Taiga – mus paklaidinusi garsioji Strėvos įgriuva… Vietos gyventojai ją vadina „Zapadla jama“, įgriuva susidarė prieš 12 000 metų ir vadinama „Velnio duobės“ seserimi… Įgriuvos plotas –1,5 ha, ilgis –150 m, šlaitų aukštis – 20 m.
Puikios nuotaikos, pailsėję, prisirinkę grybų, vykome namo. Taip sekėsi grybauti, kad, matyt, kitąmet reiks registruotis į Grybų čempionatą Varėnos rajone.
Nijolė Juozaitienė
Autorės nuotraukos