„Ieškojimų džiaugsmas – atradimų džiaugsmas…“

Įvairi veikla, taip pat ir kūrybinė, nėra baigtinė. Kaip ir žmogaus kelionė gyvenimo ratu, ji kartkartėmis priverčia stabtelti, padaryti pertrauką – kad turėtum jėgų, minčių, idėjų vėl judėti pirmyn. O kūrybingas žmogus rašo juk ir nerašydamas – tiesiog stebėdamas gyvenimą, jusdamas žmogaus ryšį su žeme ir dangumi.
Gražią rudens popietę Prienų KLC jaukioje salėje po ilgesnio nesimatymo ir vėl draugėn susirinko Birštono-Prienų krašto kūrėjų klubo „Gabija“ esami ir nauji nariai. Rašančių žmonių draugijoje mielai dalyvavo ir jos garbės narė, rašytoja, buvusi ilgametė Maironio muziejaus direktorė, kraštietė Aldona Ruseckaitė, žurnalistas Justinas Adomaitis. Kūrėjų susibūrimo šventę vedė LR Seimo nario Andriaus Palionio patarėja Valė Petkevičienė, pakviesdama sugrįžti prie „Gabijos“ klubo įsikūrimo ištakų. Idėją suburti draugėn kuriančius žmones prieš daugelį metų iškėlė ir drauge su visais įgyvendino šviesaus atminimo LR Seimo narys Juozas Palionis. Iniciatyvos tęsti tėčio, žmogaus, kuris pats rašė eiles, aforizmus, sumanymą ir vėl suburti draugėn gabijiečius ėmėsi velionio dukra ir Seimo nario sesuo Edita Palionytė. Į renginį po pertraukos susirinko kūrėjai, rašantys eiles ar prozą, daugelis jų yra išleidę po vieną ar po keletą savo kūrybos knygelių. Bus tęsiamos veiklos, kurios vienija kuriančiųjų bendruomenę, jos nariai – žmonės nuo penkerių iki devyniasdešimties metų amžiaus. Tėčio tradicijas tęsdamas LR Seimo narys Andrius Palionis kartu su Juozo Palionio labdaros ir paramos fondu visuomet globojo gabijiečius, prisidėjo prie knygų leidybos, kitų kūrybinių projektų įgyvendinimo.
Susitikime buvo nemažai kalbėta ir apie būsimos knygos, kuriai pasiūlyti pavadinimą galėjo visi, leidybą. Juk joje suguls daugybės Birštono ir Prienų kuriančių žmonių mintys, darbai. Jos sudarytoja Valė sakė, kad tai bus bendruomenės knyga. Pasak jos, išėjęs Juozas Palionis mums siunčia žinią – tęsti tradiciją, atverti duris į savęs pažinimą, sugrįžti prie ištakų. O Edita ragino visus tapti klubo vadovais, teikti pasiūlymus, idėjas ir kurti vieningą kuriančių kraštiečių bendruomenę.
Nors, anot gerbiamos Valės, Kūrėjas yra tik vienas, o tarp susirinkusiųjų galbūt ne visi yra poetai, tik rašantys žmonės, kilo netikėta mintis, o gal mes, visi rašantieji, esam tiesiog to vieno Kūrėjo vaikai, besimokantys tiesiog kurti. Ir – esantys ieškojimuose, apie kuriuos savo kūryboje dažnai mėgo užsiminti Nemuno krašto žmogus, kūrėjų vienytojas J. Palionis.
Buvusi kūrėjų klubo „Gabija“ vadovė Rasa Zdanevičienė papasakojo apie tai, kaip klubas susikūrė, jo narius, ilgametę veiklą, tradicijas, Juozo Palionio, kaip kūrėjo ir politiko, asmenybę. Jos teigimu, jis visada siekė, kad kraštiečių poetinė versmė gilėtų, platėtų. Klubo nariai mena prasmingus knygų „Gili žodžių versmė“, „Artimi toliai“ pristatymus, į kuriuos susirinkdavo pilnos salės poetinio žodžio mylėtojų. „Aš labai labai laimingas“, – citavo Rasa Juozo Palionio žodžius, ištartus po vienos knygos pristatymo.
Ko gero, ir būdamas Amžinybėje J.Palionis mus, susirinkusiuosius, stebėjo ir laimino, kad tekėtume drauge su kūrybos versme, kad rastume žodžių savo žemei, žmogui, gamtai, vieni kitiems. To vylėsi ir dukra Edita, prisiminusi, kaip tėtis nuolat turėjo savo kūrybos knygelių, jos jį lydėjo visur… Galbūt ir išliko ta dvasia, šviesa, sklidusi iš Juozo Palionio širdies, taip mylėjusios Nemuno krašto žmones, tėviškės žemę. Dainomis virto nemaža dalis jo eilių.
Edita, jo užrašuose suradusi ranka rašytą tėvelio eilėraštį „Šviesa“, jį paskaitė. Ir, rodos, atgimė tai, kas buvo trumpam užgesę, tikimės, kad klubo veikla tęsis. Tylos minute buvo pagerbti visi išėjusieji, kurių žodžiai ir širdžių kalba paliko mums lyg priesakas – rašyti, būti drauge, puoselėti tai, kas jau pasodinta, statyti naujus kūrybos namus – visiems norintiesiems… Juozas Palionis, Antanina Aleknavičienė, Anarsija Adamonienė, Stefanija Juršienė, Antanas Krūvelis… Čia matai Juozą, tvirtomis rankomis apglėbusį Prienų krašto muziejaus įkūrėją Antaniną, Justino Marcinkevičiaus klasiokę Anarsiją, girdi vienos ryžtingai tvirtą balsą, kitą – lotyniškai Rilkę deklamuojant… Eiles švelniai deklamuoja poetė, daugelio knygų autorė Stefutė, o Antanas Krūvelis, ilgametis Užuguosčio mokyklos direktorius, vis skaito tą patį Justiną… O kiek juose visuose šviesos, kad tik jos po kibirkštėlę gebėtume pasiimti pamokai.
– Poeto, rašytojo siela, mokanti prakalbinti ir atsiverti, surasti žodį kiekvienam savo krašto žmogui, – gražiais atsiminimais apie Juozą Palionį pasidalino žurnalistas, knygos „Kaimas gyvas“ bendraautorius Justinas Adomaitis. – Visi atsimena Juozą, kaip ateidavo į namus. Ilgisi tokio žmogaus. Laimė, kad sūnus tęsia tradiciją.
Apie Gabijos šviesą, kuri iš mažos kibirkštėlės pavirsta į didelę liepsną, kalbėjo Valė Petkevičienė, ji pakvietė kiekvieną pasidalinti mintimis apie tai, „kas aš; „kodėl rašau“. Miela, kad ne vienas senbuvis išreiškė norą ir vėl rinktis į pasibuvimus, pasiklausyti bičiulių skaitymų, juk įdomu, apie ką rašo kiti, ką kuria nauji nariai? Jie visi save pristatė, kūrybą išgirsime – juk laukia atsinaujinusios veiklos, žodžių versmių tėkmės…
Ne vienam buvo staigmena išgirsti savo eilėmis dainuojančią Lijaną Sarnickienę, kuri visuomet pagyvina klubo veiklos susibūrimus. Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkės pavaduotoja, aktyvi visuomenininkė, buvusi Birštono mokyklos direktorė, galima sakyti, ir kūrėjų klubo garbės narė Aldona Milda Valatkienė tarsi suaugusi su J. Palionio, Birštono miesto garbės piliečio, asmenybe, kūryba, jo šeimos nariais, savo eilėmis ir prozos tekstais ilgai pasakotų, iš širdies kalbėtų apie drauge nueitą gražų kelią… Apie tai, kiek daug jai reiškia Birštonas, Lietuva, dalyvavimas įvairių nevyriausybinių organizacijų veikloje… Tik šiame susibūrime juk laiko mažoka. Viliamės susitikti su gerbiama Aldona Milda jos asmenybei skirtame renginyje. O galbūt birštoniečiai pasiūlys ir daugiau idėjų.
„Labai pasiilgstu susiėjimų“, – patikino Jurgis Montvila, Prienų himno autorius. Beje, jis ne vienas, drauge – ir dvi sesės Irena Veronika Makauskienė ir Ramutė Onutė Bidvienė, tautodailininkė, savo rankose laikanti šiais metais išleistą knygą „Nersiu, nunersiu“… Moteris, tautodailės parodose dalyvaujanti nuo 1979 metų, sako, kad ši knygelė atspindi jos nueito kuklaus kūrybinio darbo etapą. Jos nėrinių iliustracijų galbūt galės ir būsimoje knygoje atsirasti.
Kiek daug telpa knygoje – visų namuose. Juozo Palionio drauge su Aldona Degutyte ir Romu Mažeika 2009 metais išleistoje kraštotyrinėje knygelėje „Kur tekėjo Šlavanta“ buvo užrašyta 19 a. pabaigos ir 20 a. Pašlavančio kaimo istorija. Pradėdamas tokio pobūdžio knygų ciklą, idėjos autorius pažymėjo, kad į ją sudėta „visa tai, kas buvo, kas liko, ką paliksime po savęs – mūsų krašto lobiai, mūsų visų turtai.“ Ir jis neklydo! Netrukus į gyvenimą išėjo paties J.Palionio ir V.Petkevičienės knyga „Čia Nemunas vingiuoja“ (2012 m.). O prabėgus vos keleriems metams, „pasipylė“ ne vien Prienų krašto kaimų, bet ir mokyklų, bažnyčių istorijos.
Kaip ir dviejuose knygos „Žmonės ir darbai“ tomuose, kitose knygose, išleistose Juozo Palionio, vėliau – J. Palionio labdaros ir paramos fondo, LR Seimo nario Andriaus Palionio dėka, iš jo tarsi perimama ir siunčiama žinia – tęsti tai, kas išliktų žodžiuose, piešiniuose, dailės kūriniuose – kūrybinius projektus, veiklas, darbus, mylint ir gerbiant kiekvieną ir visus Nemuno krašto žmones.
Atnaujinus Birštono-Prienų krašto klubo „Gabija“ veiklą, buvo išrinkta valdyba, aptarti būsimi susitikimai, darbai. O gal ir jūs rašote eiles, prozą, atsiminimus, apybraižas, tik jie sugulę į stalčius? Išdrįskite ir prisijunkite prie klubo narių, atneškite savo šviesos kibirkštėlę į bendrą „Gabijos“ skleidžiamą liepsną – sušilsime drauge…
Palma Pugačiauskaitė