Sustojo laikas ir nutrūko kelias…

Širdyje ir mintyse – neišmatuojamas praradimo jausmas. Mes visi dar galėjome būti kartu su Romualda BARTULIENE – išmintingu ir atsakingu, ambicingu ir kartu nuoširdžiu ir gyvenimu besidžiaugiančiu Žmogumi. Mylinčia ir mylima žmona, mama, močiute, įdomia ir spalvinga kūrėja, aktyvia „Gyvenimo“ laikraščio bendradarbe ir miela „Austėjos“ moterų klubo nare.
Miela Romualda, Tu niekada nesirinkai lengvo kelio: dirbai atsakingą, vadovaujantį darbą, buvai kupina naujų idėjų, ieškojai teisingų sprendimų. Ypač buvai reikli sau, nuolat siekei žinių ir gyvenai ieškodama. Taip po kelių dešimtmečių kelias Tave vėl atvedė į Vilniaus universitetą, kuriame buvai baigusi ekonomikos mokslus. Šį kartą tai jau buvo psichologijos studijos. Esame dėkingi, kad įgytomis žiniomis ir naujomis patirtimis Tu mielai dalinaisi ir su „Gyvenimo“ skaitytojais.
Pažinti grožį, džiaugtis gyvenimu kvietė ir kvies taip pat ir Tavo sukurti paveikslai. Dailė, kad ir vėliau pasibeldusi į gyvenimą, Tave nunešė labai aukštai, aukštai.
…Liūdna. Nes laiko žemėje dar tiek daug, ir keliai tokie neišmatuojami, o Tavasis nutrūko taip neįtikėtinai, taip skaudžiai, taip staiga, pačiame brandos žydėjime…
Telydi Tave Amžinybės šviesa, o šeimą ir artimuosius – Dvasios stiprybė.

„Gyvenimo“ redakcijos ir bičiulių austėjiečių vardu – Ramutė Šimukauskaitė