„Grybų šventė“… be grybų

Mes, Birštono bočiai, ir vėl susiruošėme į „Grybų šventę“ Varėnoje. Išaušo gražus rugsėjo 9-osios rytas, kai mes, būdami pakilios nuotaikos, rinkomės prie pamėgtojo autobuso „NEOPLAN“, kuriame mūsų jau laukė pareigingas ir nuoširdus vairuotojas, mūsuose vadinamas Tomuku. Gaivus rudeninis rytas gaivino mus, sutelkdamas dar vienos dienos bendrystei.
Riedėdami Varėnos link, aptarėme dienos veiklos programą. Pirmiausia nutarėme dvasiškai pasistiprinti Merkinės piramidėje. Nustebome, kad čia kasmet atsiranda vis kažkas naujo, švento ir unikalaus. Visų pirma, tai kelias, asfaltuotas iki pat piramidės, akmenų siena – tarsi Lurdo prieigos. Tai 2020 m. čia atvertos Išlaisvinimo kalvos, takai į įžiebtos Vilties žiburį. Lipdami stačiais akmens laiptais įveikiame sunkumus, patiriame palengvėjimą žvelgdami į Vilties švyturį. Kitoje piramidės pusėje mus pasitiko saulėje tviskantis angelas Gabrielis, nešinas dvasinį pažinimą ir džiaugsmą bei globojantis kiekvieną. Prie Pažinimo vartų mūsų laukė šios piramidės įkūrėjas ir dvasinis guru Povilas.
Piramidės viduje Kristaus šlovinimo maldas giedojo jaunimo grupė. Jų susitelkimo maldos mes nepertraukėme ir, Povilo vedami, susitelkėme aplinkos pažinimui. Povilas mums aiškino: „Kupolas – tai statinys, kuris stiprina piramidės energetinį poveikį bei saugo lankytojus nuo gamtos stichijų“. Piramidės viduje laiką skyrėme maldai – meditacijai, apmąstėme, kas mums šiuo metu svarbiausia, malda kreipėmės pagalbos ir paramos. Išėjimą iš piramidės įtvirtinome pabuvimu baltai violetiniame lauke – pažinime, antrajame žaliai geltoname – susikaupime ir trečiame raudoname rate – susiliejime su dvasine palaima. Aplankę piramidę, atsigaivinome energetiniu vandeniu ir įsipylėme jo tolimesnei kelionei. Ne veltui žmonės Piramidę vadina „Širdžių šventove“, nes čia nurimsta širdys, po meditacijos žmogus išlaisvėja, aplink šviesiau, pasaulis gražesnis.
Mes tolome nuo kupolo, miško pakraščiuose jau stoviniavo grybautojai su krepšeliais voveraičių. Senojoje Varėnoje nesustojome, skubėjome į „Grybų šventę“. Gaila, labai gaila, kad pasikeitė per daugelį metų nusistovėjusi šventės programa. Tai jau žinojome ir važiuodami aptarėme, kad laukti šventės atidarymo 16 val. mums jau per ilgu. Nutarėme dalyvauti veikiančioje mugėje, išsidėsčiusioje 1 km ilgio gatvės tęsinyje iki Legendų ir padavimų parko bei pasisvečiuoti šiame parke, pasigėrėti krašto tautodailininkų, amatininkų, ūkininkų, bitininkų, grybininkų (sumenkusiame) kiemeliuose Rajono bendruomenių kiemeliuose „Griekas dzūkų nemylėc“ gėrėjomės jų rudens gėrybių kompozicijomis, skanavome samanės, užkandome lašinukų su svogūnu ir pasisotinome troškintais kopūstais su dešrelėmis, atsigaivinome šaltu alumi ir gira.
Pasigėrėjome fotografijų paroda „Kai grybais lis“ Žinių ir pramogų alėjoje. Jau sėdėdami autobuse, dalindamiesi įspūdžiais bei rodydami nusipirktas lauktuves, pripažinome, kad skurdoka savo produkcija šiųmetė „Grybų šventė“. Tik vienas kitas įsigijome džiovintų baravykų, kadangi 50 gramų dėžutė kaštavo 7 eurus, o spanguolių gausa mugė irgi nepasižymėjo – dar gerai neprinokusių uogų 1 litras kainavo 5 eurus. Prabangios gamtos gėrybės ne mūsų kišenei. Ir tikrai reikės palaukti grybų lietaus… O dabar lauktuvėms vežti teko baronkų rinkes bei įvairius sūrius ir kvapniu kadagiu kvepiančius mėsos gaminius bei rūkytas žuvis. Gėrybių užteko, tik ne tokių, kokių tikėjomės. Tai geros nuotaikos nesugadino ir savo išvyką tęsėme prie nežinomo ežerėlio su užtvara ir užrašu „Privati zona“. Siauručiu takučiu pro ją nupėdinome prie vandens. Iškylavome, tuštindami savo lauknešėlius, gėrėdamiesi gamta ir dalindamiesi įspūdžiais. Jau vakare per „Panoramą“ išgirdome, kad neturtingas buvo grybautojų derlius, dzūkai apgailestavo, jog nuo jų grybai pabėgo, tikėjosi, kad kitąmet tikriausiai sugrįš. Tikėkimės ir mes, kad grybų šiemet dar prisirinksime ir savo miškuose.
Nors neturtinga grybų, bet graži diena buvo Birštono bočiams, puoselėjantiems bičiulystę ir prasmingą gyvenimą. Gyvenimas tęsiasi, ir vėl ruošiamės naujiems susitikimams. Rugsėjo 19 dieną Birštone svečiuosis Kėdainių bočiai, vadovaujami pirmininko Kęstučio Nekrošiaus. Gražiai juos sutiksime, organizuodami Sveikatingumo dieną kurorte, suteikdami žinių apie mūsų miestą, priimdami juos su daina Carito bendruomenės namuose. Spalio d., Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, vėl susibursime su savo bičiuliais iš Jonavos, Stakliškių ir Kauno samariečiais Birštono kultūros centre, dalyvaujant dainininkei Rūtai Morozovaitei, klausysimės bendro koncerto „Rudenėjančiu taku su daina“. Rudens spalvų paletėje ne tik spalvinga gamta, bet ir prasmingas senjorų gyvenimas.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė