Balsavimo teisės suteikimas šešiolikmečiams – drąsus žingsnis pilietiškos visuomenės link

Jau ne vienerius metus Lietuvoje kalbama apie jaunimo galimybių išplėtimą dalyvauti valstybės gyvenime, jauniems žmonėms nuo 16 metų suteikiant balsavimo teisę savivaldos rinkimuose. Tačiau kalbos apie rinkėjų amžiaus cenzo mažinimą savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose vis dar kelia visuomenės diskusijas, kurios neretu atveju yra palydimos diskriminacija dėl amžiaus ir tampa savotišku ginču tarp kartų.

Apie tai, kuo valstybei galėtų būti naudingas balsavimo teisės suteikimas jaunuoliams nuo 16 metų, Birštone vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent“ kalbėjo diskusijos moderatorius U. Masi, Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, buvusi LiJOT valdybos narė T. Škutaitė bei LiJOT prezidentas D. Katelė.

Kartų konfliktas vyksta ne tik šiuo vieninteliu klausimu, bet ir kitais jaunimui svarbiais klausimais, aktualiais bendrame pasauliniame kontekste. Festivalio „Būtent“ metu vykusioje diskusijoje „Kam valstybei reikia jaunimo? Juk galite nuspręsti už mus!“ buvo taikliai pastebėta, jog Lietuvoje protesto akcijos, suburiančios jaunimą, beveik visuomet pasitinkamos su mintimi, kad jauni žmonės nežino, ką daro.
Kita vertus, buvusios Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) valdybos narės Teresės Škutaitės teigimu, savotiškas kartų konfliktas yra tiesiog užkoduotas istorijoje, o tam tikrą pašiepimą dėl savo amžiaus jaučia ne tik jaunimas, bet ir vyresnioji karta ir tas pesimistiškas nusistatymas eina ir iš vienos, ir iš kitos pusės, tik ne visuomet jį pastebime.
Visgi jaunas žmogus, norėdamas tinkamai atstovauti savo interesams, turi kur kas mažiau įrankių negu vyresnio amžiaus žmonės, todėl kartais jis tiesiog lieka nematomas ir tinkamai nereprezentuojamas. Jaunimo organizacijų atstovas Umberto Masi, moderavęs diskusiją, „Būtent“ festivalyje kėlė klausimą, ar galimybė balsuoti nuo 16 metų kaip nors galėtų išspręsti jauno žmogaus interesų nematomumo klausimą, juolab, jog, atsiradus tokiai galimybei, politikai tiesiog būtų „priversti“ reaguoti į jaunimo problemas?
Teisę balsuoti savivaldos rinkimuose jaunuoliams nuo 16 metų dar prieš 8-erius metus savo piliečiams suteikė Estija, tokią galimybę įvairių rinkimų lygmeny turi ir Austrija bei Malta ir, kaip pastebi T. Škutaitė, nei vienoje iš šių valstybių neįvyko jokia jaunimo revoliucija. Tačiau, anot buvusios LiJOT valdybos narės, tai galėtų būti drąsus mūsų viešosios politikos žingsnis ar sėkmės istorija, kaip drąsios, atviros naujovėms Lietuvos įvaizdžio dalis.
LiJOT prezidento Domanto Katelės nuomone, „Vote16“ iniciatyva galėtų tapti ir svarbiu pilietiškos visuomenės ugdymo įrankiu, skatinančiu jaunus žmones ateiti prie balsadėžių ir vėlesniuose amžiaus tarpsniuose. „Tyrimai rodo, jog balsavimas yra susijęs su įpročiu, todėl kuo anksčiau tas įprotis bus išugdytas, tuo bus geriau“, – sako LiJOT prezidentas.
T. Škutaitė pastebi, jog dabartinėje situacijoje jaunas žmogus įgyja teisę balsuoti tuo metu, kai jo gyvenimas ima kardinaliai keistis – pabaigęs mokyklą, jis atvyksta gyventi į naują vietą, kurioje jo laukia nauji žmonės, nauji iššūkiai ir atsakomybės, o šalia to kažkur dar vyksta rinkimai. „Tu tikrai turi būti politiškai angažuotas, kad visame tame tu ieškotum balsadėžės“, – teigia buvusi LiJOT valdybos narė. O šešiolikmetis dar mokosi savo mieste, jis aktyviai veikia savo mokykloje, žino savo miesto ar miestelio problemas ir aktualijas, tad ir priimti sprendimą tokioje aplinkoje yra žymiai lengviau.
Iniciatyvai išplėsti balsavimo galimybių ribas, suteikiant jaunuoliams nuo 16 metų balsavimo teisę, pritaria ir Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kurios nuomone, prie balsadėžių ateitų tie jauni žmonės, kurie ir taip domisi viešąja politika ir savo žiniomis, pagal bendrą vidurkį, yra žingsniu prieky. „Turbūt visada atsiras tokių, kurie sakys, kad jaunais žmonėmis labai lengva manipuliuoti, bet tiems, kurie moka tai daryti, lengva manipuliuoti ir žymiai vyresniais. Tai yra pasitikėjimo dalykas, ko visuomenėje apskritai galėtų būti daugiau“, – apie visuomenės nuogąstavimus, suteikus jaunam žmogui balsą, kalbėjo Seimo narė.
Visgi nors apie jaunimo balsavimo galimybių suteikimą vyresnėse klasėse kalbama jau ne vienerius metus, atrandame argumentų, kokią naudą iš to galėtų turėti valstybė ir visuomenė, „Vote 16“ iniciatyva taip ir lieka diskusijų lygmenyje. Nepaisant to, „Būtent“ festivalyje dalyvavę diskusijos dalyviai pastebi, jog jaunimas darosi vis mažiau abejingas tam, kas vyksta aplinkui, aktyviau reaguoja į neteisybės apraiškas, o tai ir yra tikroji demokratija.
Taigi kam valstybei reikia jaunimo? Tam, kad, kaip sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, valstybėje būtų judesys į priekį arba, T. Škutaitės žodžiais tariant, tam, kad turėtume kietą, drąsų aktyvizmą. „Jaunimo reikia tam, kad mes būtume drąsesni, kad valstybė būtų drąsesnė. <…> Gal jauni žmonės turi naivaus idealizmo, gal kartais jie nesupranta, kaip veikia politika ir valstybė, bet jie dar turi energijos ir jėgų keisti“, – sakė Lietuvos jaunimo tarybos prezidentas D. Katelė.
Rimantė Jančauskaitė