Patyčios keičia jaunimo gyvenimus

Pakirpti sparnai

Niekam ne paslaptis, kad patyčios neigiamai veikia ne tik vaikų, bet ir suaugusių žmonių pasąmonę. Tyrimo rezultatais patyčias patiria net 71 proc. moksleivių. Tai patvirtina, jog patyčių problema yra tikrai didelė.
Patiriamos patyčios gali emociškai sužaloti jauno žmogaus gyvenimą, jis gali nebepasitikėti kitais žmonėmis, gyventi nuolatinėje baimėje, kad iš jo pradės juoktis. Taip jaunimas gali užsiskleisti savyje bei bijoti reikšti savo mintis ir idėjas.

Apie tai, kokią neigiamą įtaką jaunimui gali daryti patyčios, mintimis dalinasi kompanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė TAMULIONYTĖ:
– Patyčios visada turi tik neigiamas pasekmes. Turbūt nereikia nieko įtikinėti, kad jos stipriai paveikia žmogų, tampantį patyčių taikiniu. Jeigu tai tęsiasi ilgesnį laiką, patyčios gali paveikti pasitikėjimą savimi ir aplinka, sukelti emocinių sutrikimų, paskatinti savižalą ar suicidines mintis. Ir čia tos neigiamos pasekmės nesibaigia – žalą patiria ir kiti, savo aplinkoje stebintys patyčias, netgi jas palaikantys ir inicijuojantys. Klasėse, kur juntamos patyčios, įsivyrauja baimės atmosfera, tuomet kiekvienam sunkiau išreikšti save, suprastėja ir mokymosi rezultatai. Jeigu nuolat turiu galvoti, ar šiandien netapsiu kita „auka“, daug sunkiau susikaupti ties tuo, ką noriu daryti, kaip noriu būti. Tos pasekmės turi ir finansinę išraišką. Štai Švedija (organizacijos „Friends“ duomenimis) yra paskaičiavusi, kad per vienerius metus patiriamų patyčių žala per artimiausius 30 metų šaliai atsieis 17,5 milijardo Švedijos kronų (apie 1,5 milijardo eurų). Taigi, jeigu nebūtų patyčių, gyventume ne tik ramiau, bet ir turtingiau.
– Ką turėtume daryti, kad sumažintumėme patyčių?
– Žinoma, neužtenka paprasto atsakymo – nesityčioti. Patyčios yra ne vien vienas kito įžeidinėjimas. Žmogus gali jausti patyčias ir tuomet, kai jis yra atskiriamas nuo grupės draugų ar kolegų arba kai jam yra sakoma neteisinga informacija, kad jį specialiai suklaidintų. Stenkimės būti tolerantiški visiems, gerbkime vieni kitus bei skleiskime pozityvumą. Kiekvieną kartą prieš įžeisdamas kitą prisiminkite, kad užtenka vienos šypsenos ar vieno gero žodžio, jog pagerintumėte kitam žmogui dieną. Taip pat ir tai, jog užtenka vieno pikto įžeidimo, kad sugriautumėte žmogaus pasitikėjimą savimi visam gyvenimui.
– Kodėl kai kurie žmonės tokie nepakantūs ir kokia yra pagrindinė patyčių priežastis?
– Patyčios visada turi daugiau nei vieną priežastį. Visų pirma, patyčios egzistuoja dėl to, kad kažkas turi motyvacijos tyčiotis. Galbūt, dėl socialinių įgūdžių stokos, prastų pavyzdžių ir aplinkos, gal dėl noro išsikovoti autoritetą tarp bendraamžių, o gal dėl poreikio išveikti sunkias patirtis. Bet vien individualios motyvacijos nepakanka, patyčioms būtini stebėtojai. Vaikų, kurie kartais elgiasi nekonstruktyviai, yra visur, bet tikrai ne visose aplinkose turime vienodą patyčių kiekį. Jeigu draugų grupė, klasė ar mokykla patyčių nepalaikys, jos tiesiog nebegalės vykti.
– Ar patyčių tema dažna ir kalbantis su skambinančiais į „Vaikų liniją?
– „Vaikų linijoje“ apie patyčias iš vaikų ir paauglių girdime neretai – metai iš metų ši tema išlieka dažniausiai pasikartojančių temų dešimtuke. Esame anoniminė emocinės paramos tarnyba. Nevykstame į namus ar mokyklą tarpininkauti sprendžiant problemas, mūsų pagalba vyksta nuotoliu, pokalbio su besikreipiančiu vaiku ar paaugliu metu. O kuo gali padėti pokalbis? Du svarbūs dalykai, kaip siekiame padėti: išgyventi sunkius jausmus ir priimti reikalingus sprendimus. Visų pirma, patyčių taikiniu tapęs vaikas išgyvena stiprias emocijas, gali labai bijoti, nerimauti, pykti, jaustis bejėgiškai. Ypač sunku ištverti tokią situaciją, jei jautiesi vienišas. Kartais labai reikia, kad kažkas išgirstų, suprastų, kaip tai svarbu, tiesiog pabūtų kartu, nes tai kiek nuramina. Pokalbiu stengiamės priminti skriaudžiamam vaikui: nenusipelnei tokio neteisingo elgesio ir neturi kentėti vienas. Antra, patyčias patiriančius norime paskatinti ieškoti išeičių. Kiek nurimus, atsiranda jėgų pagalvoti – o ką aš galiu padaryti, kad tai pasibaigtų? Su vaiku kartu aptariame, kokių veiksmų galima būtų imtis. Galbūt šalia yra patikimas žmogus, kuris galėtų išklausyti ir padėti? Stengiamės per pokalbį padėti suprasti, kad reikia pagalbos, kur ir kaip jos ieškoti.
Labai svarbu išlikti tolerantiškiems ir gerbiantiems vieni kitus, nes niekada negali žinoti, kokius sunkumus patiria kitas žmogus.
Patyčių žalą puikiai supranta bei pastebi ir mokyklos darbuotojai, todėl vengiant patyčių ir puoselėjant toleranciją vienas kitam, daugelyje mokyklų gyvuoja akcija „Savaitė be patyčių“. Akcijos pagrindinis tikslas – keisti visuomenės nuostatas iš palankių patyčioms į nepalankias. Taip skatindami draugiškumą ir toleranciją visiems.
Gabija Paškevičiūtė

Rubrikoje Koks tu ir aš - tokia Lietuva. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *