Pasivaikščiojimas po vaikystės miestelį – Veiverius

Seniai buvau savo vaikystės miestelyje Veiveriuose. Pakviesta pasisvečiuoti, nusprendžiau pasivaikščioti po miestelį bei aplankyti ir Slaugos namuose gulinčią tolimą giminaitę. Taigi susiruošiau nuvykti į šį gražų mano jaunystės Suvalkijos miestelį.
Kai seniai būta, viskas pasirodė pasikeitę, išgražėję. Pradėjome nuo Veiverių kapinių, kur ilsisi mano giminaičiai. Gražiai sutvarkytas šis mirusių miestas – kapinės. Šviesu. Iškirsta daug pasenusių medžių. Naujas takas, graži kapinių tvora. Reikia padėkoti kapines tvarkantiems žmonėms.
Pakeliui sustojome už laisvę klasių kovos laikais kritusių žmonių atminimo kalnelyje. Čia irgi apšienauta, tvarkingai sutvarkyta aplinka. Gražu.
Na, o pačiuose Veiveriuose draugė pasiūlė aplankyti išskirtinį vienintelį Lietuvoje, gerb. kunigo Skučo iniciatyva Veiveriuose įrengtą Rimorystės muziejų, kur eksponuojamos įvairios senų laikų karietos, kur tarpukario laikais važinėdavo to laikmečio aristokratai, o vėliau – ir vietos žmonės. Čia daug įvairių su žirgais susijusių eksponatų. Įdomu ir gražu. Pabuvojome ir šalia muziejaus esančioje bažnyčioje, kuri tarsi prikelta naujam gyvenimui. Išgražinta, atnaujinta bažnyčios aplinka ir vidus. Išdažytos išorės ir vidaus sienos, sudėtos naujos, gražios grindys, įvestas apšildymas, naujos ir ąžuolinės lomkos – suolai. Miestelio žmonės džiaugiasi dabartiniu šios bažnyčios klebonu gerb. kunigu, kuris, negailėdamas sveikatos, padedant parapijiečiams, taip gražiai sutvarkė šį tikinčių žmonių traukos centrą.
Pasidžiaugėm atnaujintais Šaulių namais, kuriuose vyksta daug kultūrinių renginių, Dailės mokykla. Miestelyje pristatyta daug gražių namų. Atnaujinamas ir buvęs apleistas Veiverių miestelio parkas.
Paskutinis mūsų mini „ekskursijos“ objektas – buvusi Veiverių ligoninė, kurioje ir aš išvydau šį pasaulį. Čia po vienu stogu yra ir slaugos namai, kuriuose gyvena ligų palaužti šio krašto žmonės. Aplankę mano giminaitę, pasidžiaugėm, kad čia viduj labai švaru, tvarkinga, gražus interjeras, tačiau labai nuvylė, kad čia dar paeinantys žmonės uždaryti patalpoje, kaip kalėjime. Tikriausiai dėl slaugytojų stokos ne dažnai vasarą gali pabūti lauke, pakvėpuoti tyru oru, pasidairyti į aplinkos objektus.
Ir galvoji, ar negalėtų Veiverių seniūnijos valdžia, taip gražiai tvarkanti šį miestelį, bei Prienų rajono savivaldybės vadovai surasti lėšų ir užtverti daug nekainuojančią sietinę tvorą, įrengti suoliukus, vieną kitą stalelį ar pavėsinę, kad šioje užtvertoje buvusios ligoninės aplinkos teritorijoje, ypač vasarą, kai šilta, tie čia gyvenantys ligoniai, kurie neprikaustyti prie lovos ar neįgaliojo vežimėlio, galėtų pabūti tyrame ore, gražioje lauko aplinkoj, o ne laisvalaikį leisti tik nedideliame slaugos namų koridoriuje ar prie televizoriaus ekrano.
Jei randama finansų sveikų žmonių laisvalaikio praleidimui, renovuojant, gražinant Veiveriuose parką (tai – labai sveikintina), tikrai reikėtų rasti lėšų ir slaugos namų teritorijos tvorai bei minimaliam inventoriui įrengti.
Juk nuo patekimo į tokius ilgalaikius gyvenimo namus senatvėje, kai nėra kam rūpintis, kai sušlubuoja sveikata, nėra apsaugotas nė vienas žmogus. Todėl labai norėtųsi paprašyti, gerb. Veiverių seniūnijos ir Prienų rajono savivaldybės vadovų, kad augančiuose, gražėjančiuose Veiveriuose būtų malonu laiką leisti ne tik sveikiems, bet ir Slaugos namuose gyvenantiems, vienišiems, senatvės ir ligų pakirstiems žmonėms.
Pagarbiai – Daina Pikūnienė