Žmogus, kelionėmis garsinęs Lietuvą ( I )

Česlovas iškauskas

Šis pasakojimas – apie žymų lietuvių keliautoją ir savo Tėvynės garsintoją. Straipsnis buvo patalpintas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (2022, Kaunas, leidykla „Obuolys“).

Namas, kuriame gimė Matas Šalčius, 2015 m. B. Šetkaus nuotr.

Jeigu jūsų paklausčiau, kuo susiję Čiudiškių kaimas ir Guajaramerino (Guayaramerin) miestelis, tik patraukytumėte pečiais ir pasukiotumėte pirštą smilkiny. Kažkur toli toli, už maždaug 12 tūkstančių kilometrų nuo šio Lietuvos kaimo, pasimetęs kalnuotame Bolivijos ir Brazilijos pasienyje, yra šis ilgos (apie 2300 km) ir vingrios Mamorės upės, įtekančios į Amazonę, į dvi dalis perskirtas miestas, kuriame vos 40 tūkstančių gyventojų. Upėje yra Suareso sala, kuri nuo senų laikų tapusi brazilų ir boliviečių ginčo vieta. Savo miesto dalį brazilai vadina kiek kitaip – Guajara Mirim (Guajara-Mirim). Dabar, kai vėlų rudenį rašau šias eilutes, o Pietų Amerikoje įsibėgėja vasara, šioje Bolivijos vietovėje kaitina iki 32 laipsnių.
Apie Čiudiškių kaimą dabartiniame Prienų rajone rašyti paprasčiau. Anksčiau įėjo į Marijampolės apskritį, Klebiškio valsčių. Šiandien priklauso Prienų r. savivaldybei Išlaužo seniūnijai, yra įsikūręs vos už 7 km nuo šio miestelio. Kaime vos 120 gyventojų, nors prieš 100 ir daugiau metų jų buvę palei 200. Garsus Čiudiškių piliakalniu, prie jo prisišliejusiais žuvingais Išlaužo tvenkiniais. Kaimą kerta ilga Mato Šalčiaus vardu pavadinta gatvė.
Štai ir prasitariau. Iš tikrųjų, šitame jokiais stebuklais negarsėjančiame Čiudiškių kaime gimė nepaprastai įdomus žmogus, kaip niekas kitas XX a. pradžioje garsinęs Lietuvą pasaulyje ir bandęs keisti provincialų lietuvių emigracijos pobūdį, ją vienydamas ir burdamas Tėvynės labui. Tai iš tiesų pasaulinio garso žmogus, kurio kelionių takais ir keliais jau šiomis dienomis keliavo ištisos ekspedicijos. Bet rašyti apie M. Šalčių nepaprastai sunku – tokia daugialypė, kartu patraukli ir prieštaringa, sudėtinga ir patriotiška ši asmenybė.
* * *
2020 m. gegužės 26-ąją sukako 80 metų, kai Lietuva neteko garsaus žurnalisto, keliautojo, visuomenės veikėjo ir savo krašto garsintojo Mato Šalčiaus. Jis gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, dabartiniame Prienų rajone, 7 km Kauno link, netoli Išlaužo, o mirė toli nuo Tėvynės – šiaurės rytų Bolivijoje. 2019 m. gegužės 17 d. Prienuose įvyko tarptautinė konferencija, kurios pavadinimas parinktas pagal kažkada laiškuose artimiesiems žymaus keliautojo parašytus žodžius: „Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą“. Šiame straipsnyje remtasi humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Benedikto Šetkaus konferencijoje skaitytu pranešimu, kuriame naudotasi ir M. Šalčiaus dienoraščiu, ir jo rašytais laiškais, kitais dokumentais.

„Aš pašvenčiau visas savo jėgas šalies švietimui ir laisvei“
Kaip yra pasakęs Antanas Poška, „Mato Šalčiaus asmenybė netelpa į jokius rėmus ir formas“. Todėl nėra lengva apie Matą Šalčių pasakyti glaustai, tad apie jį būtų galima kalbėti ilgai ir giliai. Išskirkime tik keletą jo asmenybės ir veiklos bruožų.
Pradžioje – keletas štrichų jo jaunystei. savo tėvo vaikystės metus prisiminė iki 2015 m. buvusi gyva jo duktė Raminta Šalčiūtė-Savickienė:
„Mano tėvelis gimė 1890 m. rugsėjo 20-ąją Čiudiškių kaime, Prienų rajone, apsišvietusių ūkininkų Pranės ir Juozo Šalčių daugiavaikėje šeimoje. Tarp devynių vaikų Matas buvo ketvirtas. Vaikystėje nepasižymėjo stipria sveikata, bet iš kitų savo bendraamžių išsiskyrė guviu mąstymu ir rimtumu. Matyt, ne veltui jo senelis savo sūnui įžvalgiai patarė – iš to vaiko artojo tikrai nebus, verčiau ruošk jį mokslams… Taigi tėvas nuo mažens jį ir ėmė šviesti. Pradžiamokslio teko semtis iš motulės maldaknygių, paskui atsirado ir elementorius. Netrukus tėvai gabų vaiką išleido į privačią pradžios mokyklą pas poną Marozą. Po trejų metų mano tėvukas – jau Marijampolės gimnazijos auklėtinis.
Besimokant gimnazijoje, visą Rusijos imperiją po nesėkmingo karo su Japonija pradėjo drebinti revoliucijos bangos. Apie 1905-uosius į Marijampolę dalyvauti mitinge buvo atvykęs net garsusis revoliucionierius Levas Trockis. Pastarajam kalbant rusiškai nekantri minia paprašė, kad kas nors išverstų į lietuvių kalbą. Tačiau vertėjų neatsirado. Tuomet staiga ant pakylos išdygęs M. Šalčius viską išsprendė. Po šio mitingo, pasak R. Šalčiūtės, tėvas suorganizavo streiką Kvietiškių dvare, kviesdamas vietos gyventojus kovoti su carizmu. Už šias akcijas penkiolikmečiui Matui dvi savaites teko praleisti Marijampolės kalėjime, be to, jis buvo pašalintas ir iš gimnazijos…
Bus daugiau