Neprofesionalus fotoaparatas tapo atspirties tašku profesionaliai veiklai

Kuriu. Įgyvendinu. Dalinuosi

Nuo kuklių mėgėjiškų nuotraukų ir vaizdo klipų, paviešintų Facebook, iki profesionalo, įamžinančio svarbiausius Lietuvos renginius. Nuo iš tėvų pasiskolinto neprofesionalaus fotoaparato iki kelis tūkstančius eurų kainuojančių kamerų. Iš Prienų krašto kilęs 24-verių metų foto bei videografas Lukas Zagurskas jau penkerius metus mėgaujasi savo svajonių profesija. Nors dar sėdėdamas mokyklos suole nežinojo, kokį profesinį kelią rinktis, dabar Lukas vasaros sezonu nufilmuoja mažiausiai 25 renginius Lietuvoje ir Europos šalyse bei įamžina didžiausius Lietuvos festivalius.

– Kaip prasidėjo Jūsų profesinis kelias?
– Kelionė į Čekiją dar 2015 metais, kurioje viską filmavau, buvo tarsi visko pradžia. Sumontuotą vaizdo įrašą pirmą kartą paviešinau Facebook. Įrašas sulaukė didelio susidomėjimo iš aplinkinių ir gavau tikrai daug paskatinančių žinučių. Tas trumpas, neprofesionalus klipas buvo lyg atspirties taškas dabartinei profesionaliai veiklai. Aplinkiniai sužinojo, jog aš užsiimu tokio tipo kūryba, o man tai tapo supratimu ir paskata, kad noriu tobulėti ir augti šioje srityje.
– Kada suvokėte, jog ši veikla gali būti ne tik hobis, bet ir pagrindinis darbas?
– Suvokiau tik tada, kai nufilmavau pačias pirmas vestuves ir už tai gavau atlyginimą. Tada dar nebuvau visiškai įsitikinęs, ar noriu eiti foto ir videografo keliu, bet po tų vestuvių sulaukiau pasiūlymų įamžinti renginius, šventes ir sukurti keletą reprezentacinių klipų įmonėms.
– Kas labiausiai paskatino eiti pirmyn šiuo profesiniu keliu?
– Pirmyn stūmė mano smalsumas save išbandyti šioje srityje. Pats sau buvau motyvacija, bet artimųjų palaikymas buvo didžiausia paskata augti kaip šios srities profesionalui.
Tai mane labai džiugino ir motyvavo būti dar geresniam, profesionalesniam ir nesustoti kurti. Pradėjau vis aktyviau dalintis nuotraukomis ir vaizdo klipais socialinėse medijose. Man rašydavo nepažįstami žmonės ir klausdavo, kaip aš parenku tokias spalvas, vietas, kokią kamerą naudoju. Ir tada pagalvodavau: oho, mano darbai kitus įkvepia.
– Kiek daugiausia renginių įamžinate per sezoną?
– Kaip aš sakau, vasarą nubunda ne tik gamta, bet ir žmonės, nes gaunu išties daug ir įvairių užsakymų.
Esu sau užsibrėžęs 25 renginių ribą ir stengiuosi jos neviršyti, kadangi tada turiu daugiausia idėjų, įkvėpimo ir noro kažką kurti. Peržengus šią ribą montavimo procesas pasidaro labai techninis, monotoniškas. Tada kūrybiškai jau nebeturiu idėjų ir darbą darau tam, kad atlikčiau.
Maksimalus skaičius buvo pačiais pirmais veiklos metais – 32 renginiai.
– Kokius didžiausius renginius esate įamžinęs?
– Filmavau ir prisidėjau prie vieno didžiausių Lietuvos muzikos festivalių „Granatos Live“ vaizdo klipo kūrimo, taip pat įamžinau Dzūkijos miškuose vykstantį festivalį „Šaknys“.
Visgi didžiausias pasiekimas man, kaip kūrėjui, yra asmeninių žmonių renginių filmavimas, nes tuomet įamžinu jų svarbias gyvenimo akimirkas.
– Ar gaunate užsakymų filmuoti renginius užsienyje?
– Dažnai tenka filmuoti lietuvių pamėgtoje Italijoje. Populiariausi regionai – Venecija, Ravelo, Amalfi pakrantė, Komo ežeras. Šią vasarą itin populiarus buvo Toskanos regionas.
– Kas sunkiausia dirbant šį darbą?
– Didžiausias sunkumas man yra laikytis disciplinos. Dirbdamas tokį darbą tiesiog privalai tiksliai susidėlioti savo dienotvarkę – kada dirbsi, ilsėsiesi, užsiimsi kitomis veiklomis.
Iš tiesų, svarbiausia pasverti savo galimybes – kiek tu, kaip kūrėjas, gali sau leisti priimti užsakymų. Jeigu apsiimsi per daug, greitai perdegsi, nenorėsi dirbti, kurti ir montuoti. Tik norėsi viską numesti šalin ir nebegrįžti.
– Kas Jus įkvepia?
– Mane labiausiai įkvepia gamta, vidiniai jausmai, išgyvenimai ir emocija, kurią tuo metu jaučiu. Iš šių jausmų gimsta unikaliausios nuotraukos ir vaizdo įrašai, kurie po kiek laiko mane vėl ir vėl įkvepia.
– Ar norėtumėte, jog ši veikla išliktų Jūsų pagrindine visą gyvenimą?
– Nesu toks žmogus, kuris planuoja ateitį. Bet tikrai žinau – kol man tai teiks džiaugsmą, tol tuo užsiimsiu.
Ne vieną kartą esu susimąstęs, jog norėčiau eiti arčiau kino kūrybos. Galbūt po kelerių metų stosiu į kino industrijos studijų programą ar pasimokyti kursuose užsienyje, kurie pagilins jau turimas žinias. Bet, jeigu nutiktų taip, jog numočiau į šią veiklą, tikrai žinau, kad užsiimčiau kažkuo, kas yra susiję su kūryba.
Pastebėjau, kad gyvenime man labai reikia kūrybos ir meno. Tai geriausiai padeda išlaisvinti susikaupusias mintis, kad ir kokios jos būtų – džiugios ar liūdnos. Tiesiog supratau, kad kūryba yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Ten, kur yra menas, ten turiu būti ir aš.
– Ar yra didelės šios profesijos perspektyvos Lietuvoje?
– Žmonės, rengdami savo šventes ar renginius, nenori akimirkų fiksuoti patys savo mobiliaisiais telefonais. Jie kaip tik nori, kad šį darbą atliktų savo srities profesionalai ir tai būtų įprasminta kokybiškai bei paliktų didelę išliekamąją vertę ateičiai bei prisiminimą. Todėl manau, kad ši profesija yra perspektyvi ir paklausi.
Žmogui, nusprendusiam, jog jis nori fotografuoti, tereikia išsirinkti „nišą“, kurioje galėtų save realizuoti ir siekti rezultato.
– Ką svarbu žinoti būsimam profesionaliam fotografui?
– Nebijoti bandyti, klysti, visada sakyti taip ir stengtis užmegzti kuo daugiau pažinčių.
Reikia priimti įvairius darbo pasiūlymus, nesvarbu, ar tai patinka tau, ar ne, bet iš to pasisemi naudingos praktikos, kuri šiame darbe yra pati svarbiausia. Tik tokiu būdu gali save išgryninti, pažinti savo stipriąsias, silpnąsias puses, pasirinkti kelią, kuriuo nori eiti, kuriame matai save ryškiausiai.
Svarbiausia veiklos pradžioje nelyginti savo darbų su kitų žmonių darbais, kadangi dažniausiai mus įkvepiantys žmonės yra gan patyrę profesionalai.
Kalbėjosi Aira Radvilavičiūtė