Istorinės ar išsiilgtos vienybės valandos?

Neištvėrusi žingeidumo ir metusi visus reikalus sėdau praėjusį sekmadienį su saviškiu prie televizoriaus – žiūrėsiu ir aš! Na, ne kasdien tokia proga su amerikonais susikauti. Šiaip, nors ir labai myliu tą krepšinį, antrąja religija jo nelaikau ir nesigadinu sau sveikatos – stengiuosi išsisukti nuo audringų emocijų, bereikalingo nervų karo – kam to reikia mano tai amžiuje. Aišku, akies krašteliu per svarbias varžybas paseku kas vyksta, kita akimi kokį serialą žiūriu. Vis būna ramiau.
Šį kartą įsitaisiau patogiai, lengvi užkandžiai ir gaivinantys gėrimai ant stalo, kaip ir priklauso rimtiems sirgaliams. Smagi ir netikėtai tokia pergalinga varžybų pradžia įsiūbuoja geras emocijas, telefonas pypsi nuo žinučių, vieni kitų klausinėjam, ar žiūri, džiaugiamės, sveikinam. Žinutės atlekia iš tolybių, nes sekmadienis gera diena visiems stebėti varžybas, net ir laiko skirtumas nieko nereiškia. Siunčiu iš to gerumo oro bučkius ištikimam sirgalių būreliui, nusibeldusiam iki Filipinų į pasaulio čempionatą – kas, jei ne jie palaikytų dabar mūsiškiams gerą nuotaiką. O tautinės atributikos ženklai… jie tokie ryškūs ir džiuginantys širdį toje didžiulėje žiūrovų jūroje! Jaučiu, kaip pakili nuotaika apima visą mane, lyg būčiau ar dalyvaučiau kažkokioje ypatingai svarbioje misijoje. „Vyrai, taip ir toliau, vyrai, šaunuoliai!“, – šnabždu ir spaudžiu kumščius. Maniškis kažkaip irgi matau susilaiko nuo replikų po kokio nesėkmingo metimo, akivaizdžiai pakylėtos nuotaikos. Na, antroje varžybų pusėje neslėpsiu – kraujospūdis šoktelėjo gerokai, mat varžovai, apie kuriuos sakoma, kad pusę jų gal net nežino, kas ir kur ta Lietuva, su kuria žaidžia, susiėme rimtai. Bet… valio! Pergalė! „Istorinės varžybos!“ – tuoj visi komentatoriai pakrikštija įvykį ir jau visai nesvarbu, kas laukia žaidėjų ateityje. Dabar yra mūsų pergalė prieš didelės ir galingos valstybės sporto žvaigždes. Dabar Lietuvos vardas tariamas ir kartojamas tolimiausiuose pasaulio kampeliuose ir tuo negali nesididžiuoti.
Bet ne tam čia ta visa ilga ir sentimentali pasaka… Taip vadinamos „istorinės varžybos“, kelios vieningai ir sutelktai prie televizorių praleistos valandos, užplūdusi pasididžiavimo savo šalimi emocijų jūra – kas tai? Ar tiktai ne taip išsiilgta vienybės valanda? Tos pačios vienybės, kuri leido mums kovose tapti laisva ir nepriklausoma šalimi? Tos pačios, kai žinai esąs lietuvis ir tai užvis svarbiausia gyvenime – tavo vaikai, tavo žemė, kalba, tauta ir jos ateitis.
Vienybės ilgesys… Jis jau darosi nepakeliamas, žeidžiantis, skausmingas, kaip ir klausimas – ką turime daryti, kad tas jausmas pasikartotų, neišblėstų nuo menkiausių negandų, nepasitikėjimo, nuo melo ir intrigų? Ką turime daryti kiekvienas iš mūsų – senas ir jaunas, kairysis ir dešinysis, kad ji, ta vienybė, jungtų mus ne tik tas kelias šlovės valandas prie televizorių ekranų?
Jūsų Augustina

Priminimai rugsėjui…

Rugys, Rudugys, Rujos, Paukšlėkys, Šilinis, Grybaulia, Želmeninis, Vėsulis, Varninis (pas Kuršius), September lotyniškai, tai tas pats lietuviškai įprastas rugsėjis, rugių sėjos metas, devintasis metų ir pirmasis rudens mėnuo. Pasak senolių, saulėtas rugsėjis kitiems metams duoną ruošia ir snieguotą žiemą pranašauja. Verta šį mėnesį ir į dangų dažniau akis pakelti – krintančios žvaigždės perspėja apie artėjančias liūtis. Jei gervės skrenda žemai ir greitai, be klykavimo, taip pat nieko gero, orai tik blogės. O jei vakarop debesys išsisklaido, ar rūkas leidžiasi žemyn ir laikosi prie žemės – lauk sauso ir giedro oro, o tai reiškia – toliau planuok darbus sode ir darže. Atokvėpio šį mėnesį tikrai dar neverta tikėtis.
Rugsėjo 7 d. – delčia, 15 d. – jaunatis, 22 d. priešpilnis, 29 d. – pilnatis;
Geriausios dienos: 5, 6, 9, 20, 21, 24, 25, 28, 30;
Prasčiausios dienos: 4, 12, 13, 14, 19, 22, 29;
Rugsėjo 8 d. – Švč. Mergelės Marijos Gimimas, Šilinės, 21 d. – šv. Matas, Alutinis, Koštuvės, 23 d. – Rudens lygiadienis, 29 d. – šv. Mykolas, Dagos, Vėjų diena.

Sodininkui…
Veja. Po ilgai laukto ir gausaus lietaus dabar pats metas pasirūpinti per sausrą suvargusia veja ir ją atnaujinti. Į tuščius ir išretėjusius tarpus berkite žolių mišinio, užberkite persijoto komposto ar durpių, sulyginkite grėbliu. Po poros savaičių veja pradės atželti, tačiau pjauti ją galėsite tik po gero mėnesio.
Šį mėnesį reikia pradėti ruošti veją žiemojimui. Pirmiausia įvertinkite, ar po ja susidaręs didelis veltinis. Jei praskyrę veją matote rudą ar geltoną veltinį, jį būtina pašalinti. Tuomet šaknys lengviau kvėpuos, veja augs graži, o pavasarį išvengsite sniego pelėsio. Taigi aeruokite arba skarifikuokite veją. Skarifikavimas, tai – dirvos įpjovimas apie 1 cm į gylį ir senų žolių, lapų iškėlimas į paviršių. Tai galima atlikti specialiu aparatu arba skarifikavimo grėbliu.
Jei vejos plotas nedidelis, o ir veltinis dar nelabai susisukęs, užteks ir paprasto pašukavimo grėbliu. Visus šiuos darbus geriausia atlikti, kai dirvos paviršius sausas, antraip tik apsivels įrankiai.
Rudenį keičiasi ir vejos tręšimas – rinkitės daug mikro ir makro elementų, taip pat apie 15 proc. azoto turinčias trąšas. Specialistai pataria naudoti ir sieros apie 24 proc. trąšose. Šis elementas atliks dezinfekcinę funkciją, ypač nuo sniego pelėsio. Rudeninėmis trąšomis veją reikėtų tręšti iki lapkričio pabaigos.
Veją rudenį pjaukite kiek žemiau ir sausu oru. Trumpiau nupjovus, saulė greičiau įšildys ir stiprins augimą. Pasistenkite, kad žoliapjovės peiliai būtų aštrūs, antraip veją tik išpešiosite. Žiemai ją palikite apie 4 cm aukščio.
Vaismedžiai. Rudenį vaismedžių pomedžius būtina išravėti, purenti, mulčiuoti. Tręškite rudeninėmis trąšomis su didesniu kalio ir fosforo kiekiu. Neblogai būtų paskleisti ir mulčo. Iki mėnesio vidurio sausu oru genėkite, žaizdas užtepkite sodo tepalu. Ūglius išpjaukite iki pat šakų, nepalikite net stuobrelių. Žaizdas užtepkite. Nugnybkite ir jaunų obelaičių, kriaušių ūglių viršūnėles – jie geriau sumedės, pasiruoš žiemai. Išgenėję iš karto išneškite ir sutvarkykite šakas, išgrėbstykite lapus, nepalikite galimybės žiemą čia įsikurti graužikams. Po darbų būtinai dezinfekuokite įrankius. Mėnesio pabaigoje jau galite baltinti kamienus.
Ruošiatės sode įkurdinti keletą naujų vaismedžių? Rugsėjo vidurys ir pabaiga labiausiai tam tinkantis metas. Belieka tik priminti, kad pirmiausia turite pasiruošti duobes. Iš karto įkaskite ir kuolą, kuris turės būti medeliui iš pietinės pusės. Prastą žemę išvežkite, viršutinio grunto dalį kartu su velėna suberkite į duobės dugną, kitą dalį sumaišykite su kompostu ir durpėmis. Kuo dirvožemis derlingesnis, tuo duobė gali būti mažesnė. Tačiau vieno metro parametrų pakaks ir pačioje nederlingiausioje dirvoje. Įsigytą sodinuką gerai sudrėkinkite. Jei sodinimą kuriam laikui atidėsite, uždenkite šaknis šlapiu smėliu.
Sodindami šaknis gražiai paskleiskite jų augimo kryptimi, tarpus užpilkite puria žeme. Šaknų kaklelį palikite kelis centimetrus virš žemės. Pasodintą medelį būtinai pririškite prie kuolo, kuris neturi siekti medelio vainiklapio. Teks naujuosius sodinukus ir gausiai palaistyti.
Atsiminkite, kad labai svarbu iš anksto numatyti naujiems sodo gyventojams tinkamą vietą. Kriaušės, pavyzdžiui, mėgsta saulėtą vietą, gilesnę dirvą, geriau veši pietryčių pusėje. Obelys gali augti ir šiaurinėje pusėje. Tarp aukštesnių medžių palikite 10 m tarpą, tarp vidutinių – apie 5–6, o tarp žemų užtenka ir 3 – 4 metrų.
Beje, nenusiminkite, jei tikrai esate numatę įsigyti naujų sodinukų, bet rugsėjį tam neturite laiko, gali pasisekti tą padaryti ir vėliau. Sodinti galima likus 1,5 mėnesio iki sušąlant dirvai.
Įsidėmėkite! Jeigu sodinti vaismedžius reikia tokiame pačiame gylyje kaip jie augo vazonuose, neužkasant skiepijimo vietos, tai vaiskrūmius būtina sodinti giliau nei augo – išleis daugiau papildomų šaknų.

Daržininkui…
Dar viena lysvė. Jei šiemet pritrūkote daržovėms šiek tiek vietos, pats laikas pradėti ruošti naują vietą nedirbamoje dirvoje ar ražienoje. Jei nutarsite iškasti tranšėjas šiltlysvėms, imkitės nedelsdami darbo, nes galėsite sumesti į jas nugenėtas vaismedžių šakas su lapais, supuvusius vaisius, nukritusius lapus, užberti juos šiaudais, vejos žole. Ir šiaudus, ir vejos žolę sluoksniuokite su švaria sodo žeme. Joje neturi būti piktžolių šaknų liekanų. Tam tiks ir naminis kompostas.
O gal patiks dar viena pakelta lysvė. Jeigu tokios apskritai dar neturite, paimkite keletą lentų, sukalkite rėmą ir dėkite į jį viską, kas anksčiau paminėta. Per žiemą turinys sukris, tad pavasarį beliks užpilti šiek tiek žemės ir jau galėsite sėti ankstyvąsias daržoves
Jeigu galite išleisti kažkiek pinigų tam reikalui, dabar prekyboje didelis pasirinkimas įvairių formų ir medžiagų gatavų bortelių pakeltoms lysvėms. Galima jas įrengiant kartu paįvairinti sodybos ar sodo dizainą. Pasidairykite. Apie tokių lysvių privalumus jau tiek daug prikalbėta ir prirašyta, kad tiesiog verta pamėginti patiems.
Ir derlius, ir sėja. Praeitą mėnesį raginome pasisėti greitai augančių daržovių – ridikėlių, špinatų, salotų, gražgarsčių ir ypač prieskoninių augalų. Jei jų prisiauginote sočiai, tai reikėtų pasidžiovinti, jei ne, dar iki 15 dienos sėkite petražoles, krapus, raudonėlius, čiobrelius, peletrūnus. Žemė drėgna, jei dienos išliks šiltesnės, tai spės paūgėti. Rugsėjį sodiname braškes, daugiamečius prieskoninius žolynus, rabarbarus, truputėlį česnakų ankstyvam pavasario derliui. Dar verta patręšti vėlyvuosius žiedinius kopūstus, porus.
Imkite agurkų, arbūzų, cukinijų, paprikų, krienų, topinambų, vėlyvesnių svogūnų, brokolių derlių. Skinkite ir gerai išdžiovinkite pupeles, išgliaudykite. Mėnesio pabaigoje raukite burokėlius, morkas. Išrautų morkų, burokėlių, gumbinių salierų, pastarnokų lapus nupjaukite iki pat gumbų, iš karto, nedžiovindami, dėkite į dėžes, sluoksniuokite su sausu upės smėliu. Lapus meskite į kompostą. Sandėliavimui atrinkite tik sveikus šakniavaisius. Šį mėnesį reikia užbaigti ir bulviakasį. Likus porai savaičių iki kasimo nupjaukite bulvienojus, sudeginkite. Sėklines bulves iškart sandėliuokite atskirai.
Po pirmos ar antros naktinės šalnos imkite vėlyvųjų veislių kopūstų derlių. Tokios šalnos gali užklupti mėnesio pabaigoje, o gal tik spalio mėnesį.
Nuėmę derlių sukaskite ar suarkite dirvą, daržus galite patręšti galvijų mėšlu. Tuščius šiltnamius valykite ir dezinfekuokite.
Atsiminkite! Tik nuskinti moliūgai yra paliekami subręsti – neskubėkite jų sunaudoti. Tuo labiau yra veislių, kurių derlių galima išlaikyti beveik metus. Tokia yra kvapiojo moliūgo veislė „Muskade de Provence“. Dažniausiai didelio moliūgo iš karto nesuvalgome. Yra gera išeitis – likusias jo dalis galima iškepti orkaitėje, po to sutrinti į košelę, sudėti porcijomis į maišelius ir padėti į šaldymo kamerą. Ištraukę iš jos galėsite greitai paruošti trintą sriubą.

Gėlininkui…
Rugsėjo žydėjimas. Kai jau visi apverkėme išėjusią vasarą, pats laikas pasidairyti ir įsitikinti, ar neišsižadame jos gerokai per anksti? Rugpjūčio – rugsėjo virsmas gėlyne neturėtų būti staigus ir labai pastebimas, nes dar visu grožiu džiugina besitęsiantis vasariškas žydėjimas. Iki šalnų dar įvairiausiomis spalvomis liepsnos jurginų krūmai, savo grožį toliau demonstruos kardeliai, rudbekijos, skleisis astrūnai. Antrą kartą sužydi ir įvairios daugiametės pavasarinės gėlės. Jas į visumą sujungia miglinių šeimos augalai – miskantai, soros, melveniai, suoruoliai.
O jei atidžiai apžiūrėję savo valdas nutarsite, kad šiuo metu žiedų jūsų valdose vis dėlto stinga, galėsite tai ištaisyti – tiesiog reiks pasirūpinti ir įsiveisti ilgiau žydinčių rudenį augalų. Kitų žydėjimą galima tiesiog pratęsti. Štai birželio pabaigoje ar liepos pradžioje patrumpinę kai kurių flioksų stiebų viršūnes, dabar galėtumėte pasimėgauti jų vėlyvesniu žydėjimu. Apsaugokite nuo lietaus pertekliaus levandas, vilkputes (šilokus). Pastarieji yra ne tik dabar madingi ir populiarūs, jie išties labai gražiai atrodo gėlynuose, labai atsparūs sausroms, pirmosioms šalnoms. Ir nors žiedai pakankamai kuklūs, šilokų lapų žaluma jaukiu kilimų uždengia gėlyno plotą, žavi graži jų kerelių forma. Papildomų žiedų kartais sulaukiame ežiuolių, rudbekijų žiedynstiebių pažastyse.
Norėdami paįvairinti rugsėjo žydėjimą nepagailėkite vietos vėlyviams – jų violetas tarsi gaivus upelis nuvilnys tinkamai juos susodinus. O iki pat šalnų žydinčios nasturtės savo energizuojančiu oranžu ir jo atmainomis sudarys nepakartojamą spalvinį derinį su panašaus atspalvio jurginų žiedais.
Kambarinių augalų atostogos baigiasi – naktys vėsesnės, drėgnesnės. Iki šalnų dar gali pakentėti vazoninės rožės, japoniniai ožekšniai, oleandrai, aukubos. Iki pavojingai vėsių (mažiau nei 5 laipsniai C) naktų lauke laikome pelargonijas, bugenvilijas, agavas, brugmansijas, lantanas, fuksijas, mirtas, didžialapes hortenzijas, cimbidžius. Pastariesiems vėsus ir drėgnas oras tik į naudą – cimbidžiai geriau krauna žiedinius pumpurus. Kai jau naktimis tik 5 O C, neškime vazonus į patalpą.
Kinrožes, dracenas, pasifloras ir kitas vėsai jautresnes gėles jau dabar nieko nelaukdami neškime į namus ir pratinkime prie sausesnio oro sąlygų.
Dar gana gražiai žydi gumbinės begonijos. Bet ir jas reikia perkelti po stogeliu, nes ilgai nedžiūstantys lietaus lašai joms nepatinka. Į pastogę jau prašosi ir kaktusai, kiti sukulentai.
Prieš parnešdami vazonus į patalpą labai gerai juos apžiūrėkite – gal tarp lapų ar kitoje jų pusėje slepiasi baltasparniai, voratinklinės erkutės ar amarai. Galima net nuplauti po dušu.
Jei pastebėjote miltligės pažeistų lapų, nedelsiant juos išskinkite, laikykite vazonėlį sausoje ir saulėtoje vietoje.
Užmeskite akį ir į balkoninių gėlių būklę – išskinkite peržydėjusius žiedynus, lovelius patraukite į saulėtesnę vietą. Neperlaistykite. Tręškite tik intensyviai žydinčius ir augančius augalus.
Apsidairykite ir įvertinkite kambaryje likusių augalų būklę. Neperlaistykite jų, perkelkite į saulėtesnę vietą, kažkuriuos gal jau reikia apgenėti ar persodinti.
Rugsėjo 23-iąją – Rudens lygiadienis. Nori nenori su vasaros džiaugsmais išties reiks atsisveikinti ir patiems jau susitaikyti su rudeniškomis nuotaikomis. Tad tarp daugybės darbų ir darbelių raskime laiko ir sau malonioms akimirkoms – poilsiui gamtoje savo išpuoselėtame sode ir gėlyne. Gražaus ir spalvingo rudens!

Kai žemėn dunksi obuoliai

Nors šiemet obuolių metai, tačiau didelės sausros paveikė ir jie kaip niekad anksti krenta žemėn, greitai genda. Tačiau stenkimės kuo daugiau šitos gėrybės išgelbėti ir sunaudoti maistui. Obuolys ne veltui išliaupsintas dietologų: jo naudingų savybių nesurašysi ir į jaučio odą. Geriausia, kad ant jūsų stalo šiuo metu nuolat puikuotųsi vaza su šviežiais iš savo sodo ar iš kaimo parsivežtais kvepiančiais raudonskruosčiais. Nors vienas ar du suvalgyti obuoliai kasdien – tai nepamainomas vertingų medžiagų šaltinis. Tačiau ir kepti, virti ar kitaip paruošti jie nepraranda daugelio gerųjų savybių, arba yra net naudingesni sergantiems virškinimo ligomis. Obuoliais galite gardinti sriubas, įvairius užkandžius, patiekti keptus garnyrui prie paukštienos. Varijuokite, kurkite savo receptus.

Obuolių ir salierų salotos su padažu
Reikės: 3 didesnių obuolių, 5 salierų lapkočių, ryšulėlio salotų, 100 g baltojo čelderio, 100 g graikinių riešutų, 1 stiklinės obuolių sulčių, 100 ml natūralaus jogurto, 100 g lieso majonezo, 1 kiaušinio baltymo, 1 citrinos sulčių.
Pirmiausia obuolių sultimis užpilkite graikinius riešutus, nes jie turės pastovėti apie 20 minučių, kol suminkštės. Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius, supjaustykite stambesniais kubeliais, apšlakstykite citrinos sultimis. Nuplautus ir nusausintus salierų lapkočius supjaustykite griežinėliais. Sumaišykite su obuoliais, tarkuotu čelderiu ir išgriebtais ir nuvarvintais riešutais.
Padažui: dubenėlyje gerai išsukite jogurtą su majonezu. Pasūdykite pagal skonį, berkite juodųjų pipirų. Su trupučiu citrinos sulčių išplakite kiaušinio baltymą ir įmaišykite į padažą. Po to atsargiai dėkite padažą ant jau paruoštų salotų, išmaišykite. Lapinėmis salotomis išklokite lėkšteles, dėkite ant jų gražiais kauburėliais paruoštas obuolių ir salierų salotas. Labai sotu ir gaivu, tiks pusryčiams.

Obuolinės spurgos
Reikės: 300 g obuolių, 2–3 šaukštų cukraus, 500 g miltų, 30 g sviesto, 2 kaimiškų ( jei turite) ar kitokių kiaušinių, 0, 5 l pieno, 25 g mielių, druskos, aliejaus kepimui, trupučio miltinio cukraus apibarstymui.
Pirmiausia pasiruoškite mieles – šiltame pieno šlakelyje jas ištirpinkite ir sumaišykite su šaukštu miltų. Obuolius stambiai sutarkuokite.Pakilusias mieles sumaišykite su druska, cukrumi, išplaktais kiaušiniais, ištirpintu sviestu. Suberkite miltus, sudėkite obuolius, uždenkite ir palikite šiltai pakilti.
Įkaitinkite puode aliejų ir leiskite su šaukštu tešlą. Apkepkite abi spurgų puses iki gražaus rudumo. Išgriebtas nusausinkite ant popierinio rankšluosčio, apibarstykite cukraus pudra.

Žemaitiška kepta obuolienė
Kokius 8–10 vidutinio dydžio obuolius nulupkite, supjaustykite skiltelėmis ir kepkite keptuvėje su trupučiu sviesto. Pabarstykite cukrumi, o kai suminkštės, supilkite pusę stiklinės grietinės, maišydami pavirkite, kol pasidarys putėsis. Labai gardus desertas.

Apgaulingos uogos

Šiuo metu sirpsta įvairių dekoratyvinių krūmų ir medžių uogos ir vaisiai. Akį traukia labai ryškūs ožekšniai, dyglainės, lenktašakniai, gulstieji kauleniai, įvairių veislių dekoratyvinės obelys, šermukšniai, aronijos, gudobelės, putinai.
Vienų derlius vaistingas ir skubame jį susirinkti, kitų, deja, nuodingas. Spalvingos uogos labai traukia mažuosius, o prisiragavę tokių jie gali greitai apsinuodyti. Labai svarbu vaikams parodyti ir išaiškinti, kokie augalai pavojingi, kokių uogų negalima visai liesti ir ragauti. Bet kaip žinia – uždraustas vaisius ypač vilioja. Todėl jei jūsų sode žaidžia ir lankosi mažieji, nuodingus vaisius geriau iš karto visai nuskinti.
Labai pavojingi yra juodžolių, žinginių, kaulenių, pakalnučių, kukmedžių, sedulų, ligustrų, meškyčių vaisiai. Dar kitaip nuodingosios uogos vadinamos vilko uogomis. Šios toksiškos uogos auga ant dešimčių medžių, krūmų ir daugiamečių žolių. Juose esantys junginiai sudirgina gleivinę, sutrikdo kraujo krešėjimą, virškinimo sistemos darbą, paveikia širdies ritmą, dramatiškai neigiamai paveikia nervų sistemą. Kartais užtenka ir kokių penkių suvalgytų augalinės vilkžolės uogų ir tai gali būti mirtina. Rudenį lengvai apgauna jų ryškiai raudoni ovalūs vaisiai su kauliuku, šiek tiek panašiais į raugerškio kauliukus. Atkreipti reikia dėmesį, kad vaisiai neturi kotelių, o „sėdi“ tiesiai ant šakos. Šio augalo net šviežios sultys sukelia odos nudegimus ir paraudimus, pūsles, opas. Lengvai galima apsinuodyti paragavus ir „varnos akies“ uogos. Tai viena juoda uoga ant storo iki 50 cm užaugusio stiebo ir jau rugpjūtyje prinokusi. Visos šio augalo dalys – nuodingos. Saugotis reikia paprasto sausmedžio vaisių, belladonos, snieguolės, trapaus šaltalankio ir kitų jums gerai nepažįstamų augalų vaisių ir uogų. Dabar internete galite susirasti aiškias šių augalų nuotraukas, aprašymus, išmokti juos kuo geriau atpažinti.
Atsitikus bėdai, jei suvalgėte jūs ar vaikas nuodingą uogą, visų pirma reikia gerti daug vandens, sukelti vėmimą, išvalyti skrandį. Paguldžius nukentėjusįjį horizontaliai skubiai kvieskite greitąją, nedelskite, toliau duokite gerti vandens.
Ir nesvarbu, jeigu literatūroje radote informacijos apie visų šitų uogų ar vaisių gydomąsias savybes. Taip, mažomis dozėmis jos naudojamos gydymui. Tačiau palikite tai specialistams, pirkite ir naudokite tik vaistinėje paruoštus preparatus.

Ir po darbų – gražios rankos

Grybai, uogos, visokie rudens darbai… rankas ir nagus išbalinti ir atplauti galima labai paprastomis naminėmis priemonėmis. Štai keletas patarimų.
Vonelė. Stiklinėje šalto vandens ištirpinkite šaukštą jūros druskos, įpilkite pusę šaukštelio jodo ir pusės citrinos sultis. Jei turite žaizdelių, citrinos sulčių nepilkite. Panardinkite rankas 15 minučių. Šią procedūrą kartokite keletą kartų per savaitę.
Kaukės. Puikiai rankas išbalina ir sumikština citrinų, šviežiai virtų bulvių ir kvietinių miltų mišinys. Sumaišykite viską lygiomis dalimis, užtepkite mišinį ant rankų, po 20 min., nuplaukite šiltu vandeniu, patepkite riebiu kremu.
Šiurkščias rankas suminkštins šalpusnių lapų kaukė. Sutrinkite lapus, sumaišykite su pienu, dėkite ant rankų. Labai gerai sudrėkins rankas grūstų gervuogių, putinų uogų, šalpusnių ir rūgpienio ar grietinės lygiomis dalimis pagamintas mišinys.
Drėkinamuoju poveikiu pasižymi šalpusnių, ramunėlių, karčiųjų kiečių antpilo ir bulvių krakmolo mišinys. Imkite po šaukštą žolės ir užpilkite 0,5 stiklinės verdančio vandens. Po 20 min. nukoškite, sumaišykite su 2 šaukštais šio antpilo ir šaukšteliu krakmolo. Tepkite rankas.
Visas kaukes reikia palaikyti apie 20 min., po to nuvalyti drėgnu vatos diskeliu, patepti maitinamuoju kremu.
Įtrūkiai. Po darbų atsiradę įtrūkiai gali sukelti uždegiminius procesus. Tokiais atvejais padės sodos ir jodo vonelės. Dviejose stiklinėse karšto vandens ( 40–42 laipsniai C ) ištirpinkite 2 šaukštelius sodos, įlašinkite 3 lašus jodo. Šioje vonelėje 10–15 min. palaikykie rankas. Tada ant žaizdelių 10 min. palaikykite vatos diskelius, suvilgytus medetkų nuoviru., pabaigoje patepkite jonažolių aliejumi.
Tonikas. Šaukštą šviežių arba džiovintų gudobelių uogų sutrinkite arba sumalkite kavamale, įpilkite šaukštą sutrintų medetkų žiedų sulčių, užpilkite mišinį stikline degtinės. Po pusvalandžio nukoškite. Šis jūsų pasigamintas tonikas gerai valys odą ir turės antiseptinį poveikį.
Nuolat puoselėkite ir prižiūrėkite savo rankeles darbininkes. Tiesiog kartais po darbų ar poilsio sodyboje užtenka jas nuplauti muiluotu vandeniu su šaukšteliu cukraus. Jei po ranka yra citrinos skiltelė, patrinkite ja, tada dar nuplaukite vandeniu be muilo. Vietoj citrinos tiks obuolio žievelė ar rūgštynių kuokštelis. O įbėrę į citrinos sultis druskos tikrai gerai nuvalysite visus nešvarumus.