Nauji mokslo metai be streso – įmanoma, bet iššūkių bus

Jau peržengėme rudens slenkstį, mokiniai ir mokytojai sugrįžo į mokyklas. Ar viskas numatyta, suplanuota, kad nauji mokslo metai mokyklose prasidėtų be streso, o klasėse vyrautų kūrybiška darbo atmosfera? Tradiciniame Rugsėjo 1-osios interviu Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas pasakoja apie tai, kaip pasiruošta naujiems mokslo metams, kokių pokyčių ir iššūkių jie atneš švietimo bendruomenei.

Specialistų poreikis – ne vien mokyklų problema

Prieš naujus mokslo metus Prienų rajono švietimo bendruomenė surengė pikniką Prienų vasaros estradoje.

– Per vasarą visos mokyklos pasiremontavo patalpas, skelbti konkursai į laisvas švietimo įstaigų vadovų pareigybes įvyko, konkursus laimėjo tinkami specialistai, tad mokslo metai turėtų prasidėti sklandžiai. Tikėtina, kad bus užpildytos ir laisvos mokytojų vietos. Kai kurios mokyklos trūkstamų mokytojų atranką vykdė pačioje rugpjūčio pabaigoje, į visas pareigybes buvo pretendentų, o į švietimo pagalbos specialistų, mokytojų padėjėjų vietas – ir po keletą kandidatų, – teigė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas.
Anot vedėjo, susirūpinimas kyla dėl tikrųjų pagalbos mokiniui specialistų – specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų – trūkumo. Šiuo metu Prienų rajono mokyklos įdarbintų ir logopedų, ir specialiųjų pedagogų. R.Zailskas prognozuoja, kad šių specialistų poreikis ateityje dar labiau augs, nes daugėja mokinių, kuriems reikia specialiosios pagalbos. Be to, ir valstybės politika orientuota į pagalbos kiekvienam mokiniui teikimą mokykloje. Todėl ugdymo įstaigos jau dabar konkuruoja dėl pagalbos specialistų, perviliodamos juos iš gretimų savivaldybių.
– Tokiu būdu sudaroma galimybė specialistams „migruoti“ ten, kur pasiūlys didesnį atlyginimą, – Švietimo ir sporto skyriaus vadovas sako, kad vyraujanti praktika nesprendžia problemos iš esmės. – Savivaldybė finansuoja pagalbos specialistų pareigybes, tačiau jų neruošia, poreikio planavimas, trūkstamų specialistų rengimas – valstybės rūpestis.

Kodėl mokytojo profesija nepatraukli jaunimui?
Nors šiemet pedagoginės krypties specialybėse ir jaučiamas studentų pagausėjimas, pedagogo darbas nėra jaunimo prioritetas. Rimvydo Zailsko žiniomis, iš daugiau nei šimto šiemetinių rajono abiturientų vos trys svarstė rinktis pedagogines specialybes, tačiau, anot jo, galutiniame rezultate dar nereiškia, kad, baigę universitetus, jie ateis dirbti į mokyklas.
– Esant tokiai sudėtingai situacijai, dalis esamų mokytojų ryžtasi persikvalifikuoti, įsigyti gretutinę specialybę ir užsitikrinti sau darbo vietą, – pastebi pašnekovas. – Mokytojo darbas darosi vis sudėtingesnis, daugiau pastangų reikia įdėti norint kokybiškai vesti pamokas, o atlygis nėra adekvatus dideliam darbo krūviui. Todėl eiti į klasę žinant, kiek teks savęs atiduoti: fiziškai ir psichologiškai, už tą atlygį, koks yra dabar, altruistų randasi vis mažiau, jaunimas pasirenka lengvesnį kelią, kur tą patį atlyginimą gali uždirbti su mažesnėmis pastangomis.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo teigimu, dirbti nelengva, juolab kad švietimo sistemoje vyksta nuolatinė kaita, su kuria mokykla siekia suspėti.
– Jeigu paimtume įtraukiojo ugdymo pavyzdį, tai anksčiau klasėje mokytojas su visais 30-čia mokinių dirbo bendrai, šiuo metu per 45 minutes reikia skirti dėmesį kiekvienai iš trisdešimties individualybių. Reikia pažinti kiekvieną mokinį, atsižvelgti į jo poreikius, įtraukiant ir mokinius, turinčius autizmo spektro ar kitokių sutrikimų, ir gabiuosius, – R.Zailskas pasakoja apie mokytojo darbo pamokoje specifiką.

Naujovės skinasi kelią į mokyklą
Nuo šio rugsėjo mokyklose bus pradėtos įgyvendinti atnaujintos bendrojo ugdymo programos, tačiau, kaip girdime viešoje erdvėje, darbui trūksta ir metodinės medžiagos, ir naujų vadovėlių.
– Taip, visi pripažįsta, vadovėlių nepakanka, jie vėluoja, trūksta laiko pasirengimui. Vadovėlis labai reikalinga mokymosi priemonė, tačiau šiuolaikinėje mokykloje jis lieka tarsi antrame plane, nes yra skaitmeniniai vadovėliai, kitos priemonės, internetinė prieiga informacijai surasti, kita vertus, ne visi mokytojai dar turi ryžto juos naudoti, – sako R.Zailskas, pridurdamas, kad galimybių dirbti ir neturint vadovėlių yra, nors tai yra tam tikras iššūkis. Antai, pasak jo, praėjusiais metais priešmokyklinio ugdymo pedagogams, dirbusiems pagal atnaujintą ugdymo turinį, reikėjo laiko perprasti tam tikrus dalykus, nepaisant to, visi pirmuosius mokslo metus sėkmingai įveikė.
Paprašytas pakomentuoti kitas mokslo metų naujoves, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas sakė, kad didžiausias pokytis ir yra atnaujintas ugdymo turinys bei su juo susiję komponentai. Tiesa, vieno iš jų – mokinių vertinimo – principai mokytojams dar nėra visiškai aiškūs, dėl to įvyko ne vienas nuotolinis pasitarimas su Nacionalinės švietimo agentūros specialistais.
Kita naujovė, anot R.Zailsko, susijusi su brandos egzaminais. 11 – 12 klasėse atsiranda tarpiniai žinių patikrinimai. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas išlieka privalomas, tik nustatytas slenkstinis balas – 5, kurį mokiniai privalo pasiekti.
– Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojamos mokinių lankomumo užtikrinimo tvarkos nevadinčiau nauja, paprasčiausiai ministerija parodė iniciatyvą griežčiau reglamentuoti šią sritį, nes šiuo metu saugikliai įsijungia tik mokiniui praleidus pusę pamokų. Tuomet vaiko atvejis svarstomas Vaiko gerovės komisijoje, išsiaiškinamos nelankomumo priežastys, perduodama Vaiko teisių tarnybai. Prieš dvejus metus Prienų rajone parengtas mokinių lankomumo tvarkos aprašas, mokyklos yra pasitvirtinusios savas tvarkas, todėl ir iki tol rajono mokyklose nebuvo toleruojamas nelankomumas be pateisinamų priežasčių, pavyzdžiui, kai tėvai mokymosi sąskaita vaikus išsiveždavo atostogauti į šiltus kraštus ir pan., – R.Zailskas teigė, kad Vakarų Europos šalyse tokia praktika seniai laikoma ydinga ir tėvams taikomos administracinės baudos.
Ministerijai pranešus, kad nuo kitų metų ketinama įvesti centralizuoto priėmimo į mokyklas sistemą, R.Zailskas pastebi, kad tokiu būdu bandoma spręsti priėmimo į valstybines didmiesčių mokyklas, kuriose trūksta vietų mokiniams, problemas. Jis nemato būtinybės to taikyti Prienų rajono savivaldybėje, kur aktualiau yra užpildyti mokyklas.

Tenka taikytis prie demografinių tendencijų
Pastaruosius dvejus metus mokinių skaičius rajone augo maždaug po 20–25 kasmet, todėl Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas viliasi, kad šiais mokslo metais bendras mokinių skaičius rajone nesumažės. Praeitais mokslo metais rajono ugdymo įstaigose mokėsi 2549 pirmų – dvyliktų klasių mokiniai. Priešmokyklinukų lankė 220, visų jų laukiama ateinant į pirmąsias klases, šį skaičių, anot pašnekovo, gali papildyti ir vaikai, sugrįžę iš užsienio.
Rimvydo Zailsko pastebėjimu, šiais mokslo metais ugdymo įstaigų tinklas rajone išlieka toks pat, tik dėl mokinių trūkumo nuo šios rugsėjo 1-osios uždaromi „Ąžuolo“ progimnazijos N.Ūtos ir „Revuonos“ pagrindinės mokyklos Šilavoto skyriai, jų mokiniai tėvelių pasirinkimu mokysis Prienų, Skriaudžių ar Veiverių mokyklose. Reikalingi sprendimai patvirtinti Savivaldybės taryboje, o skyrių pastatai lieka bendruomenių veiklai, – pridūrė skyriaus vedėjas.
Pasak R.Zailsko, jautriausia vieta – nepilni klasių komplektai. Su šia problema ne pirmus metus susiduria Pakuonio pagrindinė mokykla. Kaip ir pernai, Tarybai tvirtinti parengtas sprendimo projektas, siūloma Savivaldybės lėšomis finansuoti devintos klasės komplektą ir nekomplektuoti šeštos klasės, kurią preliminariai ketina lankyti trys mokiniai – jiems bus pasiūlyta lankyti kitas mokyklas. Vienos klasės komplekto išlaikymas Savivaldybės biudžetui per metus atsieina per 35 tūkst. eurų.
Kitos kraštutinės rajono mokyklos mokslo metus pradeda be pokyčių. Anot Švietimo ir sporto skyriaus vadovo, Veiverių T.Žilinsko gimnazijoje mokinių skaičius yra augantis, ikimokyklinio ugdymo grupės užpildytos, formuojamos papildomos grupės, paralelinės klasės. Stakliškių ir Jiezno gimnazijose yra šiokio tokio nerimo dėl vidurinio ugdymo pakopos. Jeigu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. turės būti formuojama ne mažiau nei po du 11– 12 klasių komplektus, R.Zailskas neslėpė, kad dėl vienokio ar kitokio sprendimo bus diskutuojama ir siekiama susitarimo.

Viliasi, kad rajono mokytojai nestreikuos
Daliai Lietuvos mokyklų mokytojų rugsėjo 15 d. ruošiantis streikuoti dėl didelių darbo krūvių ir neadekvataus apmokėjimo, R.Zailskas viliasi, kad Prienų rajono pedagogai į streiką neįsitrauks, juolab kad jis neturi duomenų apie tai, ar kas nors iš pedagogų priklauso alternatyviai A.Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, kuri ir yra streikų iniciatorė.
Pradėti STEAM laboratorijų įrengimo darbai
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas R.Zailskas pasakojo apie tai, kaip sekasi rajono mokyklose įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklų programos priemones integraliajam ugdymui.
– Jau gautas avansinis finansavimas, įvyko viešieji pirkimai, ir šiuo metu vyksta STEAM laboratorijos pastato „Žiburio“ gimnazijoje projektavimo darbai. Gimnazijos dirbtuvių pastato išplanavimas specifinis, erdvės ribotos, todėl jų perprojektavimas ir rekonstrukcija kiek užtruks. Pertvarkytame pastate įsikurs penkių laboratorijų centras: biochemijos, informatikos-robotikos, fizikos-matematikos, technologijų, maisto gaminimo-siuvimo. Šiomis laboratorijomis galės naudotis ne tik „Žiburio“ gimnazistai, bet ir visų rajono ir Birštono mokyklų mokiniai. Skirtomis lėšomis finansuojami ir remonto darbai „Ąžuolo“ progimnazijoje, kur įsikurs multisensorinis kambarys ir mini laboratorija tiksliesiems mokslams, analogiški darbai vyksta ir Veiverių T.Žilinsko gimnazijoje; jau perkamos fizikos laboratorijos „Revuonos“ pagrindinei mokyklai ir T.Žilinsko gimnazijai. Multisensoriniai kambariai ir gamtos mokslų mažosios laboratorijos bus įrengtos dar šiais mokslo metais, – žadėjo R.Zailskas.

Mokiniai mokyklas pasieks laiku
Jo teigimu, mokinių pavėžėjimui taipogi pasirengta. Visi 19-ka mokyklinių autobusiukų suremontuoti, patikrinta techninė jų būklė. Tose vietovėse, kurių autobusiukai neaptarnauja, Pavėžėjimo komisijos sprendimu nuo rugsėjo 1-osios bus atnaujinti keleivinio transporto maršrutai arba pasitelkiami papildomi pavėžėjai. Todėl, anot R.Zailsko, mokiniai į mokyklas bus suvežiojami laiku. O naujų autobusiukų įsigijimui Savivaldybės biudžete šiems metams lėšų nėra suplanuota, naujausias pirkinys – praeitais metais su daline valstybės parama įsigytas autobusiukas Jiezno gimnazijai.

Visi darželiai dirbs įprastine tvarka
Rimvydas Zailskas užsimena, kad netrukus ketinama atnaujinti ir Ikimokyklinio ugdymo programą mokinukų pažangos vertinimui. Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įgyvendinamas palaipsniui – jau nuo 2023 metų rugsėjo 1 d. jis pradedamas taikyti keturmečiams, nuo 2024 metų – trimečiams. Perspektyvoje ikimokyklinis ugdymas taps visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus.
– Nuostata „visuotinis“ reiškia, kad kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei tik to pageidaus jo tėvai, – patikslina R.Zailskas. Jo turimais duomenimis, šiuo metu rajono ikimokyklinės įstaigos talpina visus norinčiuosius.
Jo teigimu, lopšelis-darželis „Saulutė“ yra visiškai užpildytas, „Pasakoje“ ir „Gintarėlyje“ dar yra šiek tiek laisvų vietų. Nuo rugsėjo 1-osios „Gintarėlis“ dirbs įprastine tvarka, nes šiemet planuoti darželio pastato renovacijos darbai atidėti kitiems kalendoriniams mokslo metams dėl užsitęsusių projektavimo darbų.
Baigiant pokalbį, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas patikino, jog deramas dėmesys šiais mokslo metais bus skiriamas ir neformaliajam ugdymui, ir suaugusiųjų švietimui. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas linki kiekvienam pasitikėti savimi, nebijoti nežinomybės ir 2023–2024 mokslo metus paversti savo sėkmės metais.
Dalė Lazauskienė