Gyva istorijos pamoka: vardan tų, kurie buvo miestelio savasties dalimi…

Rugpjūčio 23-iąją Lietuvoje buvo minima Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo ir Baltijos kelio, Juodojo kaspino diena. Įvykiai, kuriuos skiria 50 metų, pakeitė ir Balbieriškio žmonių gyvenimą, todėl simboliška, kad šių datų paminėjimas sutapo su miestelyje surengta gyvosios istorijos, žmoniškumo pamoka. Jos dalyviais tapo visi, praėjusį trečiadienį pakviesti į iškilmes Balbieriškio miestelyje, kur S.Nėries gatvėje, prie 24-uoju numeriu pažymėto pastato – buvusios žydų sinagogos – vietos bendruomenės iniciatyva buvo pastatytas ir atidengtas memorialinis paminklas su įrašu apie šioje vietoje veikusius maldos namus.

Vietos bendruomenės aktyvo iniciatyvą parėmė J.Bunkos fondas
Paminklinio ženklo atidengimo iškilmės subūrė lietuvių ir žydų tautybių žmones, vietos gyventojus, iš kitų miestų ar šalių atvykusius svečius, mokinius ir mokytojus, valstybinių įstaigų, istorinės atminties institucijų darbuotojus, verslininkus, politikus ir net ambasadorius. Šiandieninių geopolitinių iššūkių akivaizdoje kiekvieno iš jų dalyvavimas yra svarbus, nes atskleidžia visuomenėje vyraujantį tolerancijos lygį Lietuvoje gyvenančių kitataučių, jų kultūrinio ir religinio paveldo atžvilgiu.
Patiems balbieriškiečiams žodis tolerancija yra virtęs kūnu, jis įprasminamas realiais darbais. Miestelyje ir mokykloje veikia du Tolerancijos ugdymo centrai, vienam vadovauja istorikas Vitas Rymantas Sidaravičius, kitam – mokyklos direktoriaus pavaduotoja Reda Valančienė. Renkama medžiaga apie miestelyje šalia etninių lietuvių gyvenusius žydus ir jų likimus, bendradarbiaujant su savivaldybe, seniūnija, kultūros ir laisvalaikio centru, kitomis įstaigomis ir organizacijomis, nuosekliai įamžinamas šios tautybės žmonių atminimas, prisimenamos tradicijos.
Todėl ir 1937-1941 metais Balbieriškyje veikusių žydų maldos namų pastato (dabar veikia svečių namai „Loreta“) paženklinimas paminkliniu akmeniu vietos bendruomenei buvo savaime suprantamas dalykas. Atidengti šį paminklą teko garbė J. Bunkos labdaros ir paramos fondo vykdančiajam direktoriui Eugenijui Bunkai, merui Alvydui Vaicekauskui, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky ir vienam iš paminklo pastatymo iniciatorių Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktoriui Stasiui Valančiui.
Renginio metu direktorius S.Valančius nuoširdžiai dėkojo Lietuvoje veikiančiam Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondui (Geros valios fondui) už šį memorialinį ženklą. Jis atidengtas šalia dviejų gatvių sankirtos ir gerai matomas pro šalį einantiems bei važiuojantiems. S.Valančius, cituodamas poetą Justiną Marcinkevičių, vylėsi, kad paminklas bylos apie čia gyvenančius laisvus ir išdidžius žmonės, kurie „turi savo praeitį, myli ją ir gerbia, iš jos semiasi jėgų ir stiprybės“.

Palankiai įvertino pastangas įamžinti žydų palikimą
Meras A. Vaicekauskas pasidžiaugė mokyklos bendruomenės lyderyste pažymint dar vieną miestelio istorijai išskirtinę vietą, vietos bendruomenės aktyvo, šviesuolių partneryste, įgyvendinant šį sumanymą. Paprasta, bet gilią prasmę turinti paminklo atidengimo ceremonija sujaudino daugelį svečių, kurie jautė pareigą padėkoti visiems, prisidėjusiems prie paminklo atsiradimo: mokyklai, Tolerancijos centrams, J.Bunkos fondui, Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti, renginio rėmėjams, tiems, kurie dirbo, kad žydų bendruomenės istorija išliktų ateinančioms kartoms.
Eugenijaus Bunkos teigimu, analogiškų paminklų su Geros valios fondo parama Lietuvoje pastatyta apie 40, tačiau, anot jo, žinant, kad Lietuvoje savo laiku veikė apie 200 žydų bendruomenių, ateityje reikės įdėti dar daugiau pastangų dėl žydų palikimo įamžinimo.
Renginyje dalyvavusi LR Vyriausybės premjerės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė perskaitė Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės sveikinimo ir padėkos tekstą. Jame išreiškiamas dėkingumas Balbieriškio miestelio žmonėms už iniciatyvą prisiminti ir atkurti valstybės žydiškosios savasties dalį, kuri buvo tragiškai ištrinta, taip pat – ir perspėjimas dėl praeities pamokų ateičiai.
„Praėjus dešimtmečiams, nacizmo ideologiniai nuodai ir aršus antiseminizmas pradėjo atrodyti, kaip košmariškas sapnas, kuris neturi pasikartoti. Nuoširdžiai kartojome: niekada daugiau. Tačiau nauji neapykantos ir žudynių pavidalai Ukrainoje rodo, kad kasdien turime kovoti už laisvę ir už tai, kad išnyktų imlus neapykantos virusas, puoselėti sąžiningą santykį su savo istorija, net ir skaudžia, ir nepatogia. Tik tada iš jos semsimės stiprybės, gyvensime nejausdami nuoskaudos,“ – teigė premjerė I.Šimonytė.

Išreiškė viltį, kad skaudūs įvykiai nepasikartos
Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstain sveikinimo kalboje pastebėjo, jog atidengtas memorialinis ženklas liudija vietinės bendruomenės stiprią dvasią ir atminties galią. Juk, anot jos, Balbieriškis buvo kadaise klestinčios bendruomenės namai, o čia stovėjusi sinagoga buvo ne tik maldai skirtas pastatas, bet ir aktyvios bei stiprios žydų bendruomenės širdis ir siela, intelektualinių mainų centras, kuriame kūrė žinomi mokslininkai, filosofai, menininkai. Tačiau visa tai tragiškai nutraukė Holokaustas. Tad, ambasadorės įsitikinimu, pastatytas paminklas, tarsi amžinoji liepsna, saugos žydų atminimą ir palikimą, įkvėps kurti visuomenę, kurioje puoselėjama įvairovė, taps taikos, vienybės ir supratimo simboliu.
JAV ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Tamir Waser dėkojo už pakvietimą apsilankyti Balbieriškyje šia iškilminga proga. Jis prisiminė aplinkybes, kuriomis Balbieriškis, didžiosioms galioms perbraižant valstybių sienas, pereidinėjo iš vienų rankų į kitas. Taip susikūrė daugiakultūris miestas, kuriame taikiai sugyveno lietuviai, lenkai, vokiečiai, žydai, jie kartu dirbo, savo vaikus leido į tas pačias mokyklas. 19 a. viduryje 70 proc. miestelio gyventojų sudarė žydai, tačiau II Pasaulinis karas su sovietine okupacija šį santykį pakeitė.
Tamir Waser sakė, kad šis renginys – tai priminimas dabartinei ir būsimoms kartoms apie tai, kas miestelyje vyko ir ko netekome, apie holokausto žiaurumus ir tai, kodėl „niekada daugiau“ sąvoka yra tokia svarbi šiomis dienomis.
Vokietijos ambasados Lietuvoje kultūros skyriaus vedėja Anja Luther padėkojo balbieriškiečiams už saugomą atmintį ir išreiškė viltį, kad skaudūs praeities įvykiai daugiau niekados nepasikartos.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky visos žydų bendruomenės, kuri Lietuvoje buria apie 5 – 6 tūkst. žmonių, vardu išreiškė padėką paminklo pastatymo iniciatoriams, renginio organizatoriams, už supratimą dėkojo verslininkei Loretai Launikonienei, kurios privačioje valdoje šis atminties ženklas įkurdintas. Ji išskirtinai pasidžiaugė ir Balbieriškio jaunimo, jaunųjų muzikantų dalyvavimu šiame renginyje, tuo, kaip pagrindinės mokyklos šokių kolektyvo „Ringutis“ šokėjai perteikė žydiškosios kultūros tradicijas. Pokalbyje su vaikais Faina Kukliansky juos kvietė prisiminti tai, ką liudija šis paminklinis akmuo: apie miestelyje gyvenusius žydų tautybės žmones, apie vaikus, kurie kiekvieną penktadienio vakarą su tėvais ateidavo į šį pastatą ir melsdavosi, ir kodėl staiga jų nebeliko… Mažieji puikiai išlaikė pilietiškumo išbandymą, paklausti, kas yra žydas, atsakė, kad jis visų pirma yra Žmogus.
Kauno žydų bendruomenės vardu kalbėjęs pirmininkas Gercas Žakas šiltai atsiliepė apie draugystę su balbieriškiečiais, apsilankymus miestelyje. 2017 m. bendruomenės nariai dalyvavo iškilmėse, kurių metu miestelio skvere Prienų rajono savivaldybės lėšomis buvo atidengta atminimo lenta žydų tautybės savanoriui, dviejų Vyčio Kryžių kavalieriui Volfui Kaganui (1900–1941), ir Balbieriškyje gyvenusiai žydų bendruomenei. Jis buvo paprastas batsiuvys, kuris 1919–1920 metais kariavo už Lietuvą, – priminė G.Žakas, kviesdamas ir toliau puoselėti žydų paveldą. Jis pabrėžė, kad prie daugybės projektų žydų tematika finansavimo darbų prisidėjo ir Vyriausybės priimtas sprendimas žydų tautybės žmonėms skirti kompensacijas už turėtą nekilnojamąjį turtą, kas paskatino aukoti atminties ženklais besirūpinančiam Geros valios fondui.
Svarbius akcentus paminėjo ir LR Seimo Istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė bei Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo pavaduotoja, Švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė.
P.Kuzmickienė ragino permąstyti istoriją, suprasti jos tragiškumą ir baisumą bei kurti savo tapatybę, švietėjos Meilės Lukšienės žodžiais tariant, be melo, pataikavimo, pažiūrų mainymo, žiaurumo, atžarumo už save menkesniems ir nesavarankiško galvojimo.
„Ačiū už tai, kad jums rūpi istorija ir ją pasakojate gyvai,“ – viešnia atskirai padėkojo ir į renginį atvykusiems Tolerancijos centrų atstovams iš Kauno, Ariogalos, Kalvarijos, Marijampolės, taipogi Prienų krašto muziejininkams.
I.Vilkienė akcentavo tokių memorialinių vietų švietėjišką galią, palankiai įvertino Prienų rajono savivaldybės, vietos bendruomenių iniciatyvas rugpjūčio 23-iąją rajone minėti Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, Baltijos kelio dieną, o 25-ąją prisiminti Prienų krašto žydų žūties metines.
LR Seimo nario Andriaus Kupčinsko vardu renginio dalyvius pasveikino jo patarėjas Jovydas Juocevičius, palinkėjęs, jog istorinė atmintis miestelyje būtų puoselėjama ir toliau.

Žydų paveldo istoriją pasakoja fotografijų parodos
Po oficialiosios renginio dalies susirinkusieji galėjo apžiūrėti prie pastato eksponuojamą fotografijų su išlikusiu žydiškuoju paveldu miestelyje parodą. Istorikas Vitas Rymantas Sidaravičius, perskaitęs pranešimą apie Balbieriškio žydų ir jų maldos namų istoriją, renginį vedusi mokyklos Tolerancijos centro koordinatorė Reda Valančienė pakvietė apsilankyti ir „Loretos“ svečių namuose, kurių fojė, verslininkei L.Launikonienei maloniai sutikus, parengta nuolatinė fotografijų ekspozicija, pasakojanti apie tai, kaip buvo statoma sinagoga, kokius etapus išgyveno pastatas. Renginio dalyviams taipogi buvo surengta ekskursija po miestelį žydiškosios istorijos pėdsakais.

Balbieriškio sinagogos istorija
Balbieriškio miestelio tolerancijos centro vadovo, istoriko Vito Rymanto Sidaravičiaus, kuris surinko nemažai istorinės medžiagos apie žydų gyvenimą Balbieriškyje, teigimu, žydų tautybės žmonės čia apsigyveno dar XVI a. antroje pusėje. Tuo metu miestelis buvo vienas iš 246 Lenkijos–Lietuvos valstybės gyvenviečių, kuriose žydai galėjo laisvai kurtis ir gyventi. Pasak istoriko, daugiau apie žydų gyvenimą Balbieriškyje sužinoma nuo XVIII a. pradžios, kuomet vietos klebonas Stanislovas Piotrovskis už 30 auksinų metinį mokestį išnuomojo žydams bažnyčios turėtą teisę gaminti degtinę ir laikyti smukles. Balbieriškis buvo nedidelis, tad ir smuklių jame būta mažai, o miestelyje apsigyvenę žydai daugiausia vertėsi prekyba ir amatais.
Jau 1740 m. Balbieriškyje veikė žydų sinagoga, nuo 1780 m. ir – žydų kapinės. XVIII a. pab. miestelyje gyveno 350 lietuvių ir apie 500 žydų, XIX a. viduryje miestelyje gyvenusių žydų skaičius išaugo iki 1220. Žydų tautybės žmonės sudarė daugiau nei 70 proc. miestelio gyventojų.
Nuo 1860 iki 1941 m. žydai buvo laidojami kapinėse prie Nemuno.
1870 m. buvo pastatyta antroji medinė sinagoga su beit midrash – maldos ir mokymosi namais, skirtais pastovioms Talmudo ir Toros studijoms.
XIX a. 8-tame dešimtmetyje Balbieriškyje (kaip ir daugelyje Lietuvos vietovių) vyko pagromai prieš žydų parduotuves, buvo išdaužyti ir sinagogos langai.
1920 –1941 m. Balbieriškyje veikė žydų pradžios mokykla. 1935 metais joje mokėsi 79 mokiniai.
1937–1938 m. buvo pastatyta nauja mūrinė dviaukštė sinagoga (architektas Izidorius Kuodis). V.R.Sidaravičius pasakojo, kad sinagogą statė lietuviai, tarp statytojų buvo ir jo tėvas.
Sovietmečiu ši sinagoga buvo paversta Kalinino vardo kolūkio kontora, laisvalaikio centru, o apeigų salė – grūdų sandėliu. Pagrindinis buvusios sinagogos pastatas išliko iki šių dienų. Po 2008 m. atliktos renovacijos buvusios sinagogos vietoje įsikūrė svečių namai.

Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos