Dar reikia augti ir bręsti…

Mielas skaitytojau, tarp Prienų ir Marijampolės pasukus į dešinę pusę, randame Igliauką, kur stovi Šv. Kazimiero bažnyčia, durpynas, ežeras ir gimnazija, pavadinta vaikų poeto A.Matučio vardu. Šiemet buvo minimos 100-osios poeto gimimo metinės.
Šiandieną į Igliauką atvažiuojame nauju keliu, kurio remontas truko beveik 1,5 metų. Darbų sąmata, kiek buvo girdėta viešai, apie 2,7 mln. eurų.
Prasidėjus darbams grupė žmonių bandė „gelbėti“ ąžuolus, bet vaizdu taip, kaip ir Kaune, neišgelbėjo. Darbai reikalauja aukos… be to, patvirtinto projekto jau nebepakeisi. Akivaizdu, kad ir prasmingi darbai nuomonės prasme skaldo bendruomenę. O kiekviena kritinė situacija parodo žmogaus veidą, kartais apnuogina ir sielą. Liudvinavo miestelyje 1932 metais prezidentas A. Smetona pasodino ąžuolą. Jį reikėtų taip pat saugoti nuo konteinerio atliekoms… jei klystu, atsiprašau…
Prisimenat Igliaukos istoriją žvelgiant į naujai padarytą kelią, pagalvoji, kiek daug ir garbių žmonių keliavo šiuo keliu: poetas Anzelmas Matutis, mokytojas Leonardas Lekavičius, mons. Alfonsas Svarinskas, kun.Vitas Urbonas ir kiti Anapilin iškeliavę.
Galėčiau išvardinti ir kelias dešimtis pasižymėjusių gyvųjų, bet gal kitą kartą, nes nežinau, ar jie norėtų šito.
Kiekvienuose namuose, ne paslaptis, yra dūmų. Kad ir kaip bebūtų keista, bet darbininkai man minėjo, kai vyko intensyvūs darbai, kad buvo piktų žmonių, keikiančių ir liejančių juodas emocijas… Galėjome visi keiktis. Reikėjo auksinės kantrybės, nes mes visi tuo metu pavargome. O ką kalbėti apie eismo dalyvių kultūrą… visgi mums dar reikia bręsti ir augti… ir laiko jau nebeatsuksi atgal…
Noriu šiandieną padėkoti Simonui, Dovydui, Petrui, Nerijui, Sigučiui, Donatui ir kitiems vyrams – nuoširdiems darbininkams ir specialistams. Dėkoju ne tik už darbą, bet ir už neįkainojamą patirtį, už sukurtą grožį, už „dzūkišką“ žmogiškumą.
Kas svarbiausia? Ogi tai, kad išliktų keliais einančių žmonių ir nepritrūktų supratimo, kad ir sunkiausias kelias, tai kelias į žmogaus širdį…
Pagarbiai – Remigijus Maceina

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *