Jaunimo politika skleidžia savo sparnus Lietuvoje

Vis dažniau ir dažniau girdime žodžius „Jaunimo politika“. Jaunimas taip pat nori prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo ir tinkamai išnaudoti savo balsą. Kuo toliau, tuo aktyviau 16 metų jaunimas stengiasi įsitraukti į įvairių politinių bei nevyriausybinių organizacijų veiklą, taip rodyti savo iniciatyvą politikos srityje. Tačiau ar to užtenka, kad šešiolikmečiams būtų suteikta teisė balsuoti savivaldos rinkimuose?
Paklaustas apie tai Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Domantas Katelė teigė, jog suteikti balsavimo teisę 16 metų jaunuoliams savivaldos rinkimuose reikia. „Mano nuomone – būtina. Skirtingų šalių patirtys ir moksliniai tyrimai rodo, kad galimybė balsuoti nuo 16 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose skirtingose šalyse atneša nemažus dividendus. Visų pirma, jauni žmonės linkę aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus. Antra, tyrimai leidžia teigti, jog balsavimas yra tiesiogiai susijęs su įpročiu, kuo anksčiau pradedamas formuoti įprotis balsuoti, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus balsuos ir vėlesniuose gyvenimo etapuose. Trečia, Estijos pavyzdys rodo, kad 16 ir 17 metų jauni žmonės balsuoja aktyviau nei 18–25 ir taip pat aktyviau nei 25–34 metų žmonės. Tai reiškia, kad jiems savivaldos problemos yra aktualios.“
Daugelis žmonių jau yra susidarę nuomonę, jog jaunimas, turintis 16 metų, neturėtų balsuoti savivaldos rinkimuose. Yra teigiama, kad jauni žmonės nėra pakankamai subrendę priimti rimtų bei svarbių valstybei rūpimų sprendimų. Paklausus LiJOT prezidento Domanto, kodėl visuomenė dažnai nepasitiki jaunu kandidatu ir rinkėju, jis išreiškė savo nuomonę: „Manau, kad visuomenėje vis dar abejojama ar jaunas žmogus yra pakankamai brandus priimti sprendimus, kurie gali daryti įtaką valstybei. Nors demokratinėje valstybėje mes kaip tik turėtume pasisakyti už tai, kad kaip įmanoma daugiau skirtingų socialinių grupių turėtų savo atstovus parlamente, savivaldybių tarybose ir pan., nes būtent jie geriausiai supranta jų amžiaus asmenims aktualias problemas bei žino geriausius jų sprendimo būdus. Antra, Lietuvos visuomenėje yra pakankamai gaji diskriminacija pagal amžių. Tad daugeliu atvejų jauni kandidatai ir rinkėjai yra vertinami, kaip nepakankamai gabūs, išsilavinę, protingi, kad galėtų priimti tokius sprendimus. Vis dėlto šalys, kurios yra suteikusios galimybę balsuoti rinkimuose asmenims nuo 16 metų, jau iš to pelno dividendus – jų visuomenė tampa politiškai aktyvesne, pilietiškesne, kritiškesne, o jauni žmonės – atsparūs, neabejingi ir smalsūs.“
Niekam ne paslaptis, kad jaunas žmogus daro nemažą įtaką visuomenei, atneša naujų perspektyvų bei suteikia progą į pasaulį pažvelgti naujomis akimis. Taigi pats leidimas balsuoti nuo 16 metų jau daro nemažą įtaką rinkėjų aktyvumui. Užklausus Domanto Katelės apie rinkėjų įtaką, pašnekovas pasidalino savo nuomone apie tai, jog leidimas balsuoti nuo ankstyvesnio amžiaus tikrai darytų nemažą įtaką jaunimui: „Kaip minėjau anksčiau, tai leistų jaunam žmogui suformuoti įprotį balsuoti. Antra, priėmus sprendimą leisti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti asmenims nuo 16 metų, švietimo sistema taip pat turėtų pasistiebti. Toks procesas leistų užauginti dar pilietiškesnes ir aktyvesnes kartas, kurios suprastų balsavimo rinkimuose svarbą.“
Domanto nuomone, teisė balsuoti nuo jaunesnio amžiaus ne tik darytų didelę įtaką jaunimui, bet ir skatintų jaunus žmones turėti savo nuomonę. „Manau, kad daugiau jaunų žmonių pasidomės, ką konkreti politinė jėga daro Seime, savivaldoje ar Vyriausybėje. Daugiau jaunuolių patikrins pareigas einančio mero atliktų darbų sąrašą, kuris leis priimti sprendimą, ar jis vertas pasitikėjimo. Tikiuosi, kad atsiras daugiau diskusijų mokyklose apie savivaldybės funkcijas, politines jėgas, problemų sprendimo būdus ir pan.“
„LiJOT prezidentas neabejoja, kad dalyvavimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nuo 16 metų skatintų jaunus žmones daugiau domėtis politika. Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, rinkimai sutraukia labai daug dėmesio viešojoje erdvėje. Tad pareiga atvykti balsuoti ir atsakingai pasirinkti tikrai būtų juntama: „Vis dėlto tyrimai rodo, kad bene svarbiausiu faktoriumi dėl jauno žmogaus pasirinkimo eiti prie balsadėžės, ar ne, lieka artima aplinka – šeima, draugai, tačiau esu tikras, kad rastųsi daugiau jaunų žmonių, kurie ieškotų politikų ir partijų, kurios būtų pasiruošusios spręsti jiems aktualias problemas“, – teigia Domantas Katelė.
Gabija Paškevičiūtė