Ir savame krašte yra ką pamatyti…

Šią karštą vasarą ištaikėme vėsesnę popietę, kad nuvyktume į Raižius ir susipažintume su Alytaus rajono Raižių musulmonų bendruomenės veikla bei jos pirmininku Ipolitu Makulavičiumi.

XIV amžiuje Vytautas Didysis totorius atvežė iš Krymo. Raižiuose jie sėkmingai įsikūrė, pasistatė maldos namus, 1889 metais buvo pastatyta dabartinė mečetė. Prieš II Pasaulinį karą Raižiai buvo musulmonų centras Lietuvoje, o mečetė veikė visą sovietmetį.
I. Makulavičius mus pasitiko prie 2010 m., minint Žalgirio mūšio 500 metines, pastatyto paminklo Vytautui Didžiajam (skulptorius J.Jagėla), ir kad pradėjo pasakoti… Klausėmės didelės erudicijos žmogaus ir su meile jo tariamos išminties. Apsilankėme prie Saulės laikrodžių – vienas jų rodo vietos laiką, o kitas – Žalgirio mūšio vietos Lenkijoje laiką. Mečetėje, apsisiautę galvas šaliais ir nusiavę kojas, susėdome klausytis charizmatiškojo Ipolito, kuris moka užimti net ir vaikus (mūsų Tautvydas labai jam pagelbėjo), nemažai išgirdome apie mums kitokį tikėjimą… Lankėmės ir moteriškoje mečetės pusėje…
Po tikrai labai dvasingo pasibuvimo, kuris visai neprailgo, ėjome į visoje Lietuvoje gerai žinomo totorių pyrago „Šimtalapis“ degustaciją. Sunku buvo atsisveikinti…
Prisipirkę lauktuvėms šimtalapio, užsukome į Butrimonis.
Butrimonių miestelį puošia dar XIV–XV a. trijų kelių sankryžoje pradėjusi formuotis trikampė aikštė – labai reta Lietuvoje, kuri lėmė ir iš vieno centro einantį radialinį miestelio kūrimosi planą. Dabar – tai urbanistikos paminklas, o aikštė vaizduojama Butrimonių herbe.
Pirmoji Butrimonių bažnyčia buvo dvaro koplyčia. Dabartinė istorinė, romantizmo stiliaus elementų turinti, akmenų ir mūro bažnyčia buvo statoma net 20 metų, iki 1926 m., bet liko taip ir nepastatytas antrasis bokštas… Išganytojo bažnyčia stovi šalia kelio, kas Lietuvos bažnyčioms nebūdinga – jos paprastai stovi miestelio centre…
Nusifotografavę prie garsiojo akrilo kolbos formos, kurios viduryje sukasi didžiulis vandens sūkurys, fontano, pastatyto 2019 m., apžiūrėjome Lietuvos krepšinio 100-mečio proga pastatytą paminklą „Krepšinio motinai“, skirtą vienai iš moterų krepšinio pradininkių pasaulyje – Sendai Valvrojenski Berenson Abbott (skulpt. N. Erminas), kuri gimė Butrimonyse, žydų šeimoje, ir dar būdama vaikas išvyko į Ameriką… Skulptūra vaizduoja maždaug 7 metų mergaitę, laikančią kamuolį.
Išvyka dalyviams paliko puikių įspūdžių: „Tokios mini išvykos po gimtąjį kraštą – nepakartojamos“. Kaip sako mūsų vairuotojas Tomas, „be keliauninkų – nebūtų reikalo ir važiuoti“. Jam pritaria organizatoriai, džiaugdamiesi, kad atsiranda žingeidžių keliauninkų.
Rugsėjo pradžioje vyksime į Čepkelių raistą, o mėnesio pabaigoje aplankysime Vilniaus kraštą. Vyksime sekmadieniais, kad visi dirbantieji galėtų prisijungti…
Nijolė Juozaitienė