Aštuonioliktasis Šilavoto Davatkyno pleneras, apjungiantis įvairias meno disciplinas, praėjusį šeštadienį baigėsi jį vainikavusia sukurtų darbų paroda, įspūdžių pasidalinimu ir grupės „CinAmon“ koncertu.
Plenero organizatoriai Viktorija ir Petras – jau antroji Lincevičių karta, puoselėjanti Šilavoto Davatkyno atmintį.
Plenero metu Šilavoto Davatkyne susibūrę įvairių meno sričių kūrėjai tęsia tapytojo 
Alfonso Vilpišausko pradėtą kūrybos tradiciją Šilavoto kaime. Reflektuodami Alfonso Vilpišausko kūrybinį palikimą ir Šilavoto Davatkyno aplinką, jie siekia apmąstyti plenero, kaip laikino menininkų sambūrio, sampratą ir užimamą vietą šiandieniniame Lietuvos meno kontekste. Menininkų plenerų organizavimo tradiciją Šilavoto Davatkyne tęsia tapytojas Petras Lincevičius. 
Tai, kas buvo svarbu menininkų susibūrimo Davatkyne iniciatoriui bei plenerų sumanytojui Alfonsui Vilpišauskui, ne mažiau įdomu ir jo idėjos palaikytojams. Tad, kaip ir ankstesniuose pleneruose, taip ir šiais metais, daug dėmesio buvo skirta vietos ir regiono kultūrinės veiklos pagyvinimui. Siekiant, kad pleneras būtų atviras visuomenei, jo metu buvo organizuoti ir edukaciniai užsiėmimai, skirti vietos bendruomenei. Edukacijose dalyvavusių šilavotiškių keramikos ir tapybos darbeliai taip pat surado savo vietą parodoje.
Šiemet po Davatkyno dangumi kūrė tapytojai Aušra Andziulytė, Šarūnas Baltrukonis, Petras Lincevičius, Akvilė Poškutė, Darius Rakauskas ir Mantas Valentukonis, fotografas kraštietis Remigijus Treigys ir tarpdisciplininio meno atstovas, Eimutis Markūnas, nepraleidęs nė vieno plenero . Taigi tarp plenero dalyvių buvo ir jo senbuviai, ir pirmą kartą Davatkyno auros apsuptyje kūrę jauni menininkai. Beje, labai džiaugęsi ir dėkoję Petrui Lincevičiui už 
pakvietimą. Dėkingi jie ir Davatkyno šeimininkams Lincevičiams, ir visiems visiems, kurie rūpinosi buitimi, organizavo pasivaikščiojimus po Šilavoto apylinkes, padėjo dar geriau pažinti šią unikalią, istorine atmintimi ir nuoširdžiu atsidavimu bei šilta bendryste alsuojančią vietą. Apie ją nuolat primins ir jų kūrybos kraitę papildę čia sukurti darbai.
Plenero prasmingumu džiaugėsi ir jo organizatoriai Petras Lincevičius ir gausios Davatkyno bendruomenės pirmininkė Viktorija Bielevičienė, uždarymo šventės metu pagarsinusi žinią, jog simpoziumo dienomis sukurti kauniškio skulptoriaus Kazimiero Sigito Straigio darbai bus įkurdinti bendruomenės kuriamame parke. Skulptoriaus darbų esama ir pačiame Davatkyne. 
…Kiekvienas pleneras turėjo ir turi savo temą. Aštuonioliktasis atėjo su Dangaus vardu. Kodėl? Plenerų senbuvės, tapytojos Aušros Andziulytės manymu, gal todėl, kad dangus gaubia mus visus, kad įkvepia, kad tiesia ryšį tarp esančiųjų žemėje ir išėjusiųjų. Ir tai, kad, besibaigiant Lauros Budreckytės ir Vyčio Ivinskio koncertinei programai, dangus prabilo lietumi, nė kiek nenuliūdino. Gal tai buvo tiesiog atsisveikinimo ir viltingo būsimo simpoziumo laukimo išraiška?.. 
Ramutė Šimukauskaitė
Autorės ir organizatorių nuotraukos
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).