Priminimai rugpjūčiui…

Rugpjūčio pradžia karšta, tai žiema ilgai stovi balta – taip sakydavo senoliai. Ar ilgai mėgausimės šiltomis paskutinio vasaros mėnesio dienomis, dar negalime pasakyti. Jei tikėsime sinoptikais, mėnuo permainingas, bus ir liūčių, ir vėsaus oro, ir šiltų dienų.
Tačiau tikrai aišku, kad šis mėnuo kupinas pilnatvės: vieniems dar atostogos ir visi vasaros malonumai prieš akis, kitiems jau prasideda džiaugsmingos derliaus dorojimo dienos, treti paprasčiausiai dievina kvapnųjį rugpjūtį. Žinia, randasi ir bambeklių, virkaujančių apie vasaros pabaigą, trumpėjančias dienas. Nepasiduokite neigiamoms emocijoms ir kopinėkite vasaros medų iki paskutinio lašelio! Tos vasariškos nuotaikos atsargų reikia prisikaupti ir tikram rudeniui, pravers.
Rugpjūčio 1, 31 d. – pilnatis, 8 d. – delčia, 16 d. – jaunatis, 24 d. – priešpilnis.
Geriausios dienos: 6, 7, 11, 13, 19, 25, 26, 28, 30.
Prasčiausios dienos: 1, 3, 4, 8, 15, 16, 22, 23, 24, 31.
Rugpjūčio 10 d. – Šv. Laurynas, 15 d. – Žolinė, 16 d. – Šv. Rokas, Pjūties pabaiga, 24 d. – Šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena.

Sodininkui…
Nors sodo medžių augimas sulėtėjęs, tačiau padėti sekatoriaus ar žirklių į šoną nereikėtų, genėjimas tęsiasi ir vėlai vasarą. Verta apžiūrėti augalus, gal kurie prileidę šakninių atžalų, daugumą jų reikėtų pašalinti, išpjauti vilkūglius, nereikalingas ar apdžiūvusias šakas.
Labai gerai matosi, kaip atrodo jazminų, alyvų, karaganų krūmai – galima juos gražiai formuoti, iškirpti sėklinius žiedynus. Drąsiai genėkite europinius pūkenius, raugerškius, hamamelius. Pasisaugokite dyglių…
Mėnesio pradžioje genėkite kukmedžius, o mėnesio pabaigoje – buksmedžius. Nepagailėkite laiko pagenėti putinus, bruknuoles, rododendrus, Fortūno ožekšnius, kaulenius.
Tik visuomet prisiminkite, kad sekatorių būtina nuolat valyti – taip užkirsite kelią infekcijos pernešimui nuo vieno augalo kitam.
Šis mėnuo – dekoratyvinių augalų dauginimo metas. Vieni mėgsta žaliaisiais auginiais pasidauginti spygliuočių, kiti įsigudrina palengva pasidauginti rododendrų. Sakoma, kad mėnesio pradžioje tik pakišai po stiklainiu šakelę, palaistei ir jau žiūrėk – šaknelės! Orams vėstant tokį jauną augalėlį dar kurį laiką reikia palepinti po ta stikline priedanga.
Nuėmę sode kaulavaisių derlių, skirkite laiko ligų profilaktikai – nupurkškite augalus fungicidais, taip sunaikindami grybinių ligų sukėlėjus. Jei esate prieš purškimą, gerinkite dirvą, naudokite mažai azoto turinčius preparatus, laistykite, mulčiuokite pomedžius.
Jau tikriausiai nebereikėtų priminti, kaip svarbu surinkti krituolius, juos išvežti iš sodo. Paremkite šakas, jei gausus derlius, gali tekti gailėtis radus nulūžusią visą šaką.
Kamienus apriškite lipnia juosta – apsaugosite nuo žiemsprindžio lervų.
Šis mėnuo, kaip žinia, geriausias laikas tiems, kurie nusprendė užveisti naują braškyną. Į gerai išravėtą ir perkastą dirvą įterpkite seno komposto (4 kg į 1 kv.m), po keletą kibirų durpių, gerai prilaistykite. Po savaitės, geriau ūkanotą dieną, jau galite sodinti naujus daigus.
Atsiminkite, kad braškės nemėgsta nei trąšų, nei drėgmės pertekliaus. Nesodinkite jų ir po medžiais.

Daržininkui…
Nors šis mėnuo daržininkams derliaus nuėmimo metas, nesibaigia ir sėjos darbai. Iki mėnesio vidurio dar sėjami ridikėliai, salotos, špinatai, lapiniai burokėliai, daugiamečiai svogūnai. Rudens derliui dar galite pasėti pekininių bastučių.
Jei nukasėte ankstyvąsias bulves, į jų vietą jau laikas berti garstyčių, rapsų – sudygę augalai nustelbs piktžoles, o rudenį, nustojus augti, nereikia jų išrauti, pakaks sukapoti kastuvu, negiliai apkasti. Jei sėsite garstyčias, prieš tai pašalinkite bulvių daigų liekanas, piktžoles. Bulvių daigus geriausia sudeginti. Pavasarį dar kartą perkasus tokioje dirvoje galima sėti daržoves, o antrą kartą bulvių geriau nesodinti.
Daržininkai jau gali atsipūsti ir nuo ravėjimo. Daržovių lapai užklojo didesnę dalį dirvos, nustelbia piktžoles. Tačiau per sausrą laistyti dar būtina.
Nuskinkite paaugusias cukinijas, taip dar augalai spės užmezti ir paauginti naujų vaisių.
Nuolat skinkite šparagines pupeles, kol ankštys minkštos, neperauginkite. O tos, kurios jau pagelto, tegul toliau noksta – bus sėklai.
Jei daržo pomidorų derlius gražus, stenkitės jo nepražudyti ir sunaudokite visą tinkamai. Nepalikite vėsesniems orams nokti darže, o nuskinkite ir baikite nokinti patalpoje. Atvėsus temperatūrai iki 5O C ir esant vėsesniam rūkui, vaisiai greitai pajuoduoja.
Laikas nuimti česnakų derlių, jei pagelto laiškai. Suvėlinus gali sutrūkinėti viršutiniai lukštai, atsiskirs skiltelės, ropelės blogiau laikysis.
Kasame ankstyvąsias morkas, svogūnus. Augančius purioje dirvoje svogūnus lengvai išrausite su laiškais. Susmegusioje dirvoje jau reikės kastuvo. Paskleiskite lysvėje dienai kitai, kad nudžiūtų, jei orai sausi. Arba neškite į vėdinamą patalpą.
Jei žieminiuose šiltnamiuose labai anksti sodinote agurkus, tikriausiai jų derlius jau eina į pabaigą, tai nieko nelaukę mėnesio pabaigoje raukite ir neškite į lauką sudeginti. Vėlyvesni arba „Rodničiok“ dar derės iki rugsėjo. Kad ir neišvaizdūs, susirietę, bet agurkėliai būna skanūs ir traškūs. Skinkite kas antrą dieną.
Nukirpkite šiltnaminių pomidorų viršūnes – taip geriau sunoks paskutiniai vaisiai. Virš gražiai išsivysčiusio paskutinio žiedyno paliekamas tik vienas lapas, išgenimi visi pažastiniai ūgliai.
Pats laikas pjauti ir džiovinti prieskonines žoleles: mairūną, krapus, petražoles, raudonėlius, bazilikus, čiobrelius, dašius ir kitus augalus.
Vėlyvųjų daržovių neapleiskite – tręškite, laistykite, saugokite nuo ligų.

Gėlininkui…
Raganės. Nenustebkite, jei vasaros pradžioje pilnaviduriais žiedais žydėjusios dabar jos pražydės paprastais žiedais. Taip būna. Vystančius žiedus iškirpkite prie pat žemės, sudeginkite. Taip užkirsite kelią vytulio plitimui. Raganės dar gausiai žydės, jei dirva bus apydrėgnė, o šaknų plotas apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių. Stiebai tegul lipa atramomis prieš saulę, jiems tai patinka. Kas porą savaičių tinka raganes palaistyti kompleksinių trąšų tirpalu.
Atidžiai prižiūrėkite rožyną, palaikykite jame tvarką ir švarą – išrinkite nubirusius žiedus, pageltusius ir byrančius lapus. Pasirodžiusias poskiepių atžalas išpjaukite po žeme. Šiuo metu rožėms dar labai tiks kalio ir fosforo trąšos, o azotinių jau nebereikia.
Pagelbėkite stambiažiedžiams jurginams – pririškite prie kuolelių, padėkite išlaikyti sunkius graižus. Jei norite kuo stambesnių žiedų – išskinkite šoninius žiedpumpurius, palikite ant stiebo vieną, vidurinį.
Peržydėjusius surfinijų, petunijų žiedus išskinkite kas dvi – tris dienas. Neleiskite brandinti sėklų serenčiams, pelargonijoms, verbenoms, šalinkite žiedynus. Ilgos vegetacijos gėles, kaip antai, begonijas, fuksijas, pelargonijas, laistykite ir toliau, tręškite.
Pirmoje mėnesio pusėje dar sėjamos našlaitės ir kitos dvimetės gėlės. Kai dienos ne tokios karštos, lengviau bus prižiūrėti jų daigelius. Anksčiau sodintas dvimetes, jeigu jau užaugintas trečias ir ketvirtas lapas, iš daigyno galima perkelti į lysves. Vėliau rudenį ar pavasarį reikia perkelti į gėlyną. Dvimetės pražydės kitų metų birželį.
Antroje rugpjūčio pusėje jau pradėkite sodinti narcizus. Dirva turi būti nerūgšti, puveninga, apydrėgnė. Skubėkite pasodinti ir margutes, nes jų šaknelės gana gyvybingos. Jei išaugs ilgesnės kaip 2–3 cm, nebus gerai, nes yra labai trapios. Kitos svogūninės dar snaudžia, tik reikia patikrinti , ar nėra papuvusių svogūnėlių, perrinkti.
Dar laikas persodinti ir dalyti pavasarį žydinčias daugiametes. Atidžiai žiūrėkite, kad kiekvienas atidalintas keras turėtų pumpurą, iš kurio vystysis augalas, ir dalį šaknies ar šakniastiebio. Padalytus augalus reikia iškart sodinti į nuolatinę vietą. Jei sodinsite į tą pačią vietą, pagerinkite dirvą kompostu. Bet jei yra galimybė, sodinkite į naują vietą – augs geriau, mažiau sirgs.
Nepraeikite pro bijūnus. Net ir nužydėjusius kartą per savaitę gerai palaistykite, jei norite gausaus žydėjimo kitąmet. Jei pastebėsite kokių ligos požymių, verta apipurkšti augalus ar palaistyti žemę aplink kerus „Bordo“ skysčiu. Vario sulfato ir gesintų kalkių tirpalo nesunku pasigaminti ir patiems. Išgenėkite visas pažeistas ir sergančias šakas, nors šiaip sumedėjusių bijūnų, skirtingai nuo žolinių, ir nereikia genėti.

Naudinga žinoti

Sveikatos specialistai mums nuolat primena, kad vasara ir ruduo yra pats geriausias laikas mėgautis sezoniniais šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Daugelio jų tik tam tikrą laiką išryškėja vadinamosios organoleptinės savybės – skonis, tekstūra ir aromatas. Ilgai laikomos kultūros, kaip yra mūsų krašte, praranda dalį savo maistinės vertės bei kokybės, ypač sumažėja vitaminų.
Pasaulio sveikatos organizacijos parengtose rekomendacijose patariama žmogui kasdien suvalgyti nuo 400 iki 1 kg šviežių vaisių ir daržovių. Daržovių tame kiekyje turėtų būti daugiau nei vaisių (4:1). Bet tai rekomendacija, dar reikia atkreipti dėmesį į žmogaus organizmo poreikius. Kadangi daržovės tinka visur ir visada, jas lengvai galima pritaikyti prie kiekvieno valgio, o vaisiai gali būti atskiras užkandis arba priedas prie patiekalų.
Rudenį šviežių gėrybių turime nė kiek ne mažiau kaip vasarą. Šiuo metu bręstančios jos turi daugiausia sukaupusios mums reikalingų ir naudingų medžiagų. Su jomis gauname pakankamai gyvybiškai svarbių skaidulų, užtikrinančių sklandų virškinimą ir žarnyno veiklą, geriausiai įsisaviname maisto medžiagas. Tiesa, jokiu būdu negalima atmesti fermentuotų ir raugintų daržovių naudos – jos padeda organizmui dar geriau įsisavinti naudingąsias medžiagas, skatina stiprinančių imunitetą gerųjų bakterijų gamybą. Labai naudinga valgyti raugintų burokėlių, kopūstų, morkų, salierų šaknų, griežčių, tačiau, anot specialistų, šviežios daržovės ir vaisiai turi dominuoti.
Rugpjūčio mėnesio lyderiai ant stalo turėtų būti pomidorai, agurkai, cukinijos, baklažanai, patisonai, ropiniai kopūstai (kaliaropės), brokoliai, žiediniai kopūstai, arbūzai, šparaginės pupelės, lapiniai salierai, česnakai, svogūnai. Ypač daugiau dėmesio turėtų sulaukti pas mus dar gerai neįvertinti lapiniai salierai ir ropiniai kopūstai. Švieži salierų lapai ir lapkočiai – vienas geriausių pasirinkimų sveikatos stiprinimui. Tai ir geros nuotaikos šaltinis, gero miego garantas, nervų sistemos stiprintojas. Juose yra apsauginių medžiagų, naudingų galvos smegenims ir nervų sistemai. Žali salierų lapai naudingi esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui – jie neutralizuoja rūgštis, valo kraują.
Ropiniai kopūstai (kaliaropės) savo maistingumu gerokai lenkia gūžinius kopūstus, yra ypač naudingi vaikams dėl didelio kiekio kalcio. Turi labai daug vitamino C, todėl dar yra vadinami šiaurės citrinomis. Juose daug vitaminų A, B, B2, PP, mineralinių druskų, magnio, seleno, kobalto, geležies, ląstelienos, gliukozės, fruktozės ir kt. Ši daržovė teigiamai veikia tulžies pūslės, kepenų, virškinamojo trakto veiklą, padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.
Rugpjūčio vaisiai – kriaušės, slyvos, obuoliai, avietės, serbentai.
Visa tai, ką užauginame savo darže ir sode – tikras lobis organizmui. Nešvaistykime jo, valgykime į sveikatą.