Lobių ieškojimas…

Nepaprastai gražiai apie rugpjūtį viename savo eilėraštyje yra pasakęs poetas Jonas Strielkūnas: „To neturi jauni: tokio didelio, švento rugpjūčio/su kermošiaus vežimais, su MARIJOS DANGUN ĖMIMU, /su tuo vasaros vėju, kurs taip šviesiai vidurdienį pučia, /kad ir tau po skaudžių netekčių pasidaro šviesu…“
Išties, jau artėja Žolinė, tokia mums visiems brangi ir miela šventė, per kurią nuo seno buvo raginama susitikti ir pabūti draugėje su giminaičiais, artimaisiais. Pasišventinę žolynų puokštę ar naujo derliaus krepšelį, dėkodami už gamtos ir Dievo dovanas, lankome vieni kitus, vaišinamės – turime tam laisvą šventinę dieną. Bet kartais tiesiog pamirštame šias tokias reikšmingas senąsias mūsų tradicijas, o laisvadienį paprasčiausiai puolame prie darbų, nelyg jie nulemtų visų ateinančių metų lūkesčius. Įsiminė ir įkrito pastaruoju metu  girdėti Šv. Evangelijos žodžiai apie lobius ir jų ieškotojus. Verta į juos įsiklausyti, įsiminti, išmąstyti. Tikrai, ką taip griebdami ir kaupdami nusinešime į anapus, kad jau negalime nei dienos skirti savo širdies atgaivai, užmiršti darbus, rūpesčius ir tiesiog švęsti – švęsti gyvenimą su savo mylimaisiais, artimaisiais, bendrauti, suteikti jiems džiaugsmo ir meilės? Nenusinešime į tuos Dievo sodus nieko, tikrai. O meilės ir džiaugsmo akimirkos, suteiktos artimiesiems, niekur nedingsta, jos tarsi kvapnus gėlės žiedas išsiskleidžia mūsų širdyse ir sieloje. Kaip svarbu išmokti surasti gyvenime tą patį svarbiausią išminties lobį ir juo vadovautis mūsų kasdienybėje. Nusipirkai prabangų automobilį? Gali juo didžiuotis, puikuotis prieš savo kaimynus, draugus, pats prieš save. Ką tau tai duos? O štai, jeigu tu juo padarysi kažkam paslaugą, pasisiūlysi pavėžėti neturintį automobilio draugą, bičiulį, o gal net nepažįstamąjį, kai jam to tikrai prireikia, štai tada ir įvyksta tas mažas stebuklas – pasitenkinimas ar dėkingumo kupinas žvilgsnis – tarsi tas brangus perlas, sužibęs kriauklėje, tas tikrasis lobis.
Daugybę tokių paprastų pavyzdžių gali rasti mūsų kasdienybėje. Nes jokie turtai, brangenybės ar lobiai patys savaime ar suslėpti neatneša nei laimės, nei džiaugsmo. Jie turi pasitarnauti, nešti naudą ten, kur labiausiai reikalingi. Net laikas, padovanotas kitam pagelbstint, patarnaujant, pradžiuginant – didžiausias turtas, atnešantis abipusę naudą.
Rugpjūtis… pilnatvės ir derliaus metas. Vedini išminties mokomės neskubėti teisti kitą ir niekinti. Mo-komės įžvelgti savo artimajame gražiausius gėrio grūdus, vertinti bičiulystę, meilę, bendrystę. Tai geriausia, kas gali mums nutikti šiame gyvenime.
Derlingo, turtingo ir išmintingo rugpjūčio linkėdama
Jūsų Augustina