Darbas su stipria komanda padeda rasti geriausius sprendimus

Po rinkimų į savivaldą prabėgo keli mėnesiai, tad įdomu sužinoti, kaip Prienų rajono mero Alvydo Vaicekausko politinio pasitikėjimo komandoje pritapo nauja jos narė – viena iš dviejų vicemerių Laimutė JANČIUKIENĖ, vyriausiosios specialistės pareigas Švietimo ir sporto skyriuje iškeitusi į politiko duoną. L.Jančiukienė džiaugiasi, kad, merui pakvietus, prisijungė prie stiprios komandos. Kadangi su naujuoju LR Savivaldos įstatymu atsirado daug pasikeitimų Savivaldybės darbo organizavime, pasak jos, visi komandos nariai stengiasi kartu tartis ir bendradarbiauti, kad būtų priimti geriausi sprendimai rajono gyventojams.
– Meras man patikėjo koordinuoti Savivaldybės ir jos įstaigų vykdomą socialinę veiklą, teikti jam informaciją apie socialinės srities sprendimų, socialinių būstų priežiūros politikos įgyvendinimą. Analizuoju, kaip plėtojama visuomenės sveikatos priežiūra, įgyvendinamos prevencinės sveikatos ir sveikos gyvensenos programos, formuojama jaunimo politika, vykdomos jaunimo užimtumo programos. Taip pat koordinuoju Savivaldybės administracijos veiklą informacinių technologijų ir civilinės saugos organizavimo srityje. Todėl iš tikrųjų pirmaisiais mėnesiais teko daug gilintis į šių veiklų teisinį reglamentavimą, darbo organizavimą ir bendrauti su šių sričių profesionalais – Savivaldybės darbuotojais. Esu visiems dėkinga už nuoširdų bendradarbiavimą ir pagalbą.
– Taigi kokia yra vicemero darbo specifika – ar jis labiau politikas, ar priskirtų kuruoti sričių ekspertas?
– Ir viena, ir kita. Tačiau turbūt nėra nei vieno žmogaus, kuris puikiai išmano visas sritis. Tam yra atskirų sričių profesionalai. Politikai turi išklausyti visų nuomones, jomis remtis ir priimti aktualius ir reikalingus sprendimus. Gyventojai į Savivaldybę kreipiasi įvairiais klausimais. Aktualiausi išlieka kelių priežiūros, eismo saugomo bei viešosios tvarkos pažeidimų klausimai. Stengiamės, kiek leidžia Savivaldybės kompetencija, visiems padėti surasti geriausius ir optimaliausius sprendimus.
– Vyksta sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma, vienas iš jos tikslų – optimizuoti išlaidas sveikatos sistemai. Kokie sprendimų projektai, iniciatyvos, darbai yra Savivaldybės darbotvarkėje, siekiant išsaugoti esamas paslaugas kuo arčiau gyvenamosios vietos, pagerinti jų kokybę?
– Aktualu rajone sukurti sveikatos priežiūros paslaugų bazinį paketą, integruojant pirminės ir antrinės grandies ambulatorines, dienos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įtraukiant Visuomenės sveikatos biuro specialistus į veiklas. Savivaldybė siekia optimizuoti stacionarines aktyvaus gydymo paslaugas, mažinant jų vartojimą ir transformuojant jas į kokybiškas bei saugias ambulatorinės ir dienos sveikatos priežiūros paslaugas. Kitos aktualijos – centralizuoti greitosios medicinos pagalbos organizavimą, kad gyventojai gyvybei gelbėti ir saugoti skirtas paslaugas gautų laiku ir kokybiškas. Taip pat sukurti ilgalaikės priežiūros modelį ir tinklą Savivaldybėje, o Psichikos sveikatos centre – Dienos centrą, kuriame pacientams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos.
Todėl, siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, Prienų rajono savivaldybėje ketinama steigti Savivaldybės sveikatos centrą, tiesa, jis veiktų ne kaip atskiras juridinis vienetas. Būtinos Savivaldybės sveikatos centro paslaugos būtų užtikrinamos bendradarbiavimo sutarčių tarp atskirų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, susijungusių į vieną tinklą, pagrindu. Artimiausiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje bus teikiamas svarstyti atitinkamas sprendimo projektas.
– Įvyko konkursai užimti Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro ir Prienų ligoninės direktorių pareigoms. Kokie jo rezultatai?
–Šioms įstaigoms ir toliau vadovaus dabartiniai jų vadovai – Artūras Ivanauskas ir Jūratė Milaknienė, turintys ilgametę vadovaujamojo darbo patirtį asmens sveikatos priežiūros ir gydymo srityje. Jų įdirbis leidžia mūsų Savivaldybei siekti užsibrėžtų strateginių tikslų, gerinant rajono gyventojų sveikatą, mažinant jos netolygumus.
– Aukšti gyventojų sergamumo rodikliai įpareigoja labiau rūpintis visuomenės sveikata, aktyviau vykdyti prevencines programas. Kur šioje srityje matote dar neišnaudotų galimybių, potencialo?
– Tikimės aktyvesnės veiklos iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, viešinant prevencines programas, aktyviau kviečiant pacientus pasitikrinti sveikatą. Dar viena sritis, kuriai reikia didesnio dėmesio, tai paslaugų prieinamumo gerinimas. Labai svarbu sudaryti galimybes gyventojams pasiekti gydymo įstaigas ar reikalingus specialistus.
– Koordinuojate Savivaldybės ir jos įstaigų vykdomą socialinę veiklą – ši sritis itin plati. Kokiems klausimams ir sprendimams šiuo metu skiriate didžiausią dėmesį?
– Kalbant apie socialines paslaugas mūsų Savivaldybėje, galiu teigti, kad trūksta trumpalaikės socialinės globos paslaugų, socialinės rizikos suaugusiems asmenims dar neišvystytas socialinės priežiūros (pagalbos namuose) ir dienos socialinės globos paslaugų vaikams su negalia teikimo modelis. Neteikiamos apgyvendinimo paslaugos asmenims su proto ar psichine negalia ir apsaugoto būsto paslaugos. Didele problema išlieka socialinių paslaugų teikimas šeimoms, kurioms pradėta atvejo vadyba. Dažniausiai – tai socialiai pasyvios, nepakankamai pajamų turinčios, skurdžiai gyvenančios šeimos, kurios negali savo vaikams užtikrinti priimtino laisvalaikio. Neretai šios problemos perduodamos iš kartos į kartą. Įvertinus socialinių paslaugų infrastruktūrą ir teikiamas socialines paslaugas, išryškėjo, kad vis dar neturime galimybių teikti kompleksinę pagalbą socialinės rizikos šeimoms ir užtikrinti vaikų iš socialinės rizikos šeimų užimtumą.
– Dalis žmonių, taip pat ir jaunų, yra tarsi „užstrigę“ socialinės paramos sistemoje, yra priklausomi nuo pašalpų. Ar, Jūsų nuomone, jau išnaudotos visos įmanomos jų motyvavimo ir sugrąžinimo į darbo rinką priemonės?
– Taip, galima sakyti, „užstrigę“ ir dėl įvairių priežasčių. Tai lemia ir įstatyminės bazės trūkumai. Pagal Socialinės paramos įstatymą įmanoma susirinkti minimalios algos dydžio sumą įvairiais būdais, gaunant kompensacijas, socialinę piniginę paramą, lengvatas (dažnai šie asmenys dirba nelegaliai arba su paslaugų kvitais). Tai dalį žmonių demotyvuoja dirbti.
Dažnai asmenys yra ilgą laiką priklausomi nuo pašalpų, randa pasiteisinimų nedirbti. Įsisenėjus tokiems įpročiams, rezultatyvi gali būti tik intensyvi (1-2 kartus per savaitę ir trunkanti nuo 6 mėnesių iki 1,5 – 2 metų) motyvavimo, skatinimo, informavimo, tarpininkavimo, psichologo ir teisininko, socialinio darbo paslaugų bazė. Savivaldybė, dalyvaudama projekte, 2020–2022 metais turėjo pakankamai lėšų, išteklių teikti didelės apimties įvairias paslaugas, todėl ir rezultatai buvo geri – užimtumui (darbui ir mokymuisi) buvo motyvuota 32 procentai iš visų paslaugų gavėjų. 2023 m. skirta triskart mažesnė lėšų suma paslaugoms, todėl ir rezultato nepasiekiame.
Manau, kad yra išbandyta tinkamų motyvavimo ir sugrąžinimo į darbo rinką priemonių, tačiau, mažėjant skiriamų lėšų, menksta ir paslaugų teikimo apimtys.
– Šeimoms, susiduriančioms su socialine rizika, teikiama nemažai paslaugų, taip pat ir namuose, jose nuolat lankosi specialistai, bet vis dar girdime apie priklausomybes, vaikų nepriežiūros atvejus, smurtą. Ką, Jūsų manymu, pakeis nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojęs apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis?
– Seimas pritarė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui. Jame įtvirtinta nauja prevencinė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Jį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai, gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Šiuo orderiu smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje; nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, su jais nebendrauti, neieškoti ryšių.
Šiuo metu Lietuvoje jau išduota apie 2000 tokių orderių. Prienų rajono savivaldybėje išduoti trys orderiai. Manome, jog įstatymas buvo labai reikalingas, tik šiuo metu susiduriame su šio įstatymo įgyvendinimo ypatumais, kurie liečia savivaldybių funkcijas, t.y. su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančių asmenų apgyvendinimu, maitinimu bei kitais jų socialiniais poreikiais.
– Kokia Savivaldybės politika dėl socialinio būsto plėtros? Kas daroma, kad laukiančiųjų socialinio būsto eilė sutrumpėtų?
– Šiuo metu socialinio būsto eilėje yra užregistruoti 134 gyventojai. Artimiausiu metu iš pretendentų gauti socialinį būstą bus išbraukta apie 20 asmenų, nes jie nedeklaravo savo pajamų.
Šiuo metu stengiamės patikrinti visus socialinius būstus, kurių nuomos sutartys yra sudarytos, kuriuose piliečiai negyvena. Tokių atvejų pasitaiko, jau trys piliečiai perduoti į teismą dėl sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo. Atsilaisvinus šiems būstams, eilė šiek tiek sutrumpės. Socialinio būsto pirkimui esame suplanavę 62 tūkst. Eur. Išlieka didelė problema dėl socialinių būsto pasiūlos, sudėtinga Prienuose rasti laisvų parduodamų būstų.
– Gyventojai nori gyventi saugioje aplinkoje. Savivaldybė taipogi suinteresuota išlaikyti saugios teritorijos įvaizdį. Kas dėl to daroma?
– Savivaldybėje įsteigtos viešosios tvarkos specialistų pareigybės, pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi atliekų tvarkymo, švaros ir tvarkos viešosiose erdvėse reikalavimų, Kelių eismo taisyklių, atlieka prevencinį darbą, daug dėmesio skiria apleistų, nenušienautų sklypų problemai, gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų šalinimui. Nuolat diegiama vis daugiau vaizdo stebėjimo kamerų, tai didina gyventojų saugumo jausmą, leidžia identifikuoti pažeidėjus, juos sudrausminti, o, esant reikalui, taikyti administracines nuobaudas, vykdyti pažeidimų prevenciją.
Gaisrinės saugos srityje, pasitelkus į pagalbą seniūnus, socialinių paslaugų įstaigų darbuotojus, platinamos gaisrinės saugos rekomendacijos, įsigyjami ir rizikos grupėms priklausančių asmenų būstuose sumontuojami autonominiai dūmų signalizatoriai. Prisideda ir neabejingi visuomenės problemoms gyventojai, kurie nuolat informuoja Savivaldybę apie pastebėtas problemas. Mes jiems dėkingi už pilietiškumą ir veiklą, padedant užtikrinti visų mūsų saugumą.
– Esate sukaupusi nemažą darbo su ugdymo įstaigomis ir jaunimu patirtį. Galbūt turite receptą, kuris padėtų bent iš dalies išspręsti jaunimo užimtumo ir savirealizacijos periferijoje problemas, nukreipti jaunų žmonių energiją visuomenei naudingai, savanoriškai veiklai?
– Manau, kad kasmet jaunimo užimtumo ir savirealizacijos galimybių daugėja. Žinoma, tobulumui ir perspektyvoms ribų niekada nebus, tačiau didesnis, sistemingesnis ir tikslingesnis atsirandančių veiklų bei renginių viešinimas ir aktyvesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas žymiai efektyviau prisidėtų prie mito, jog jaunimui trūksta veiklos, griovimo ir tenkintų dar didesnį ir įvairesnį poreikį. Susikūrusi jaunimo erdvė „Prienas“ galėtų teikti jaunimui išvažiuojamąsias paslaugas į seniūnijas, taip atliepdama ir nutolusių kaimiškų teritorijų jaunimo poreikius.
– Į Savivaldybės tarybą patekote su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Prienų skyriaus narių sąrašu bei programa. Kokį svarbiausią rinkėjams deklaruotą pažadą sieksite išpildyti per ketverių metų kadenciją?
– Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje pažymėta, jog labai svarbu atsakingai planuoti ir organizuoti socialines paslaugas. Man patikėtos pareigos tikrai leis tai daryti ir įgyvendinti šį tikslą pasitelkiant nevyriausybines organizacijas. Suprantama, kad mūsų dienomis pagrindinė atsakomybė už piliečių gerovę priklauso valstybei, tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos galėtų ją papildyti, teikdamos kai kurias paslaugas.
Labai norėčiau, kad Prienų kraštas taptų geriausia vieta gyventi, dirbti, ilsėtis ir investuoti.
– Ačiū už pokalbį.
Dalė Lazauskienė