O už kiekvieną pažeidimą yra numatyta atsakomybė. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, padarytas pakartotinai – baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
ARATC nuotr. Maisto atliekų konteinerių ištuštinimui neištraukiantiems gyventojams bus išsiųsti pranešimai dėl atsakomybės už atliekų nerūšiavimą.
Tokių baudų gali sulaukti gyventojai, turintys, bet nesinaudojantys maisto atliekų konteineriais, tai yra nerūšiuojantys maisto atliekų, nors tą daryti jie privalo.
Alytaus regione individualių namų gyventojams yra išdalinta beveik 10 tūkst. 700 konteinerių atliekoms. Daugiau kaip trečdalis jų per pirmąjį šių metų pusmetį nė karto nebuvo ištraukti ištuštinimui.
„Matydami tokius duomenis, darome išvadą, kad šie gyventojai nesilaiko savivaldybės patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių, nerūšiuoja maisto bei virtuvės atliekų, tad artimiausiu metu jiems bus išsiųsti pranešimai su priminimu apie pareigą rūšiuoti atliekas ir atsakomybe apie šios pareigos nevykdymą“, – sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Romualdas Dimša.
Daugiau kaip 4 tūkst. pranešimų bus išsiųsta gyventojams, kurie per šių metų pirmąjį pusmetį nė karto neištraukė ištuštinimui maisto atliekų konteinerio.
Pasak R. Dimšos, šie pranešimai – tai geranoriški įspėjimai gyventojams, tikintis, kad juos gavę sureaguos ir prieš juos neteks imtis griežtesnių, teisės aktuose numatytų priemonių, nepalikti netuštintų konteinerių su neišrūšiuotomis atliekomis.
Birštono savivaldybėje individualius konteinerius maisto ir virtuvės atliekoms turi 351 gyventojas. Per pirmą šių metų pusmetį jų ištuštinimui nė karto neištraukė 167, o per visus praėjusius metus – 151.
Prienų rajono savivaldybės gyventojams išdalinti 1459 individualūs konteineriai maisto atliekoms. Šiemet iki liepos 1 d. ištuštinimui nė karto nebuvo ištrauktas 581, per visus praėjusius metus – 487.
Nekyla abejonių, kad gyventojai, nesinaudojantys šiais konteineriais, nerūšiuoja maisto bei virtuvės atliekų ir meta jas į mišrių atliekų konteinerius. Dėl to išauga mišrių atliekų kiekis, o kartu ir jų tvarkymo kaštai, kuriuos turi padengti visi gyventojai.
Daugelis maisto atliekų nerūšiuojančių gyventojų teisinasi, kad jie viską suvalgo ir maisto atliekų neturi. Tačiau konteineris yra skirtas ne tik nesuvalgyto maisto likučiams, bet ir kitoms maisto bei virtuvės atliekoms, tarp jų ir toms, kurių negalima kompostuoti namų sąlygomis: žuvies ir mėsos kaulams, nuopjovoms, popieriniams rankšluosčiams ir servetėlėms, riebaluotam popieriui. Neturint galimybės kompostuoti, į jį reikia mesti ir kitas biologiškai skaidžias atliekas: vaisių ir daržovių likučius, lupenas, žieves, kavos ir arbatos tirščius, kiaušinių lukštus, kambarinius augalus, nedidelius kiekius sodo ir daržo atliekų.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras ragina gyventojus, turinčius maisto atliekų konteinerius, jais naudotis, neužkrauti savo nerūšiavimu sukurtų išlaidų aplinkiniams ir nelaukti griežtų sankcijų už konteinerių netuštinimą, atliekų nerūšiavimą.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro inf.
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“