Dariaus ir Girėno skrydžio 90-mečiui

Lietuva mini transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tragiško skrydžio 90-metį. Ta proga jau vyko aviacijos šventė Kauno Dariaus ir Girėno aerodrome. Vytogaloje ir Lietuvos aviacijos muziejuje surengtos pažintinės ekskursijos, menančios Dariaus gyvenimą Kaune, per Lietuvą keliauja parodos. Viena jų – fotografijų paroda „Vardan tos Lietuvos!“ antradienį aviacijos gerbėjus pakvietė į Prienų krašto muziejaus kiemelį.
Parodą pristatė jos kuratorė, Istorinės Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė-Plentienė. Eidama nuo vienos fotografijos prie kitos ji papasakojo apie abiejų lakūnų gyvenimo vingius, tragiškai pasibaigusį skrydį per Atlantą, laidotuves Lietuvoje, įamžinimą ir kita. Savo skrydį lakūnai skyrė Laisvai Lietuvai, įamžinę tai savo Testamente. Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.

Spalvinga Dariaus biografija
S. Dariaus tikroji pavardė – Jucevičius-Darašius. Jis gimė 1896 m. sausio 9 d. Rubiškėje (dabar – Dariaus kaimas), Klaipėdos rajone. Mirus tėvui, motina ištekėjo antrą kartą ir 1907 m. šeima emigravo į Ameriką. 1913 m. Steponas įstojo į Harisono vidurinę technikos mokyklą, mokslus tęsė Lanės aukštesniojoje technikos mokykloje. Buvo stropus, tvarkingas mokinys, geras sūnus. Paauglystėje žaidė beisbolą, regbį, futbolą, krepšinį, boksavosi. Žavėjosi brolių Vilberio ir Orvilio Raitų  sparnuotomis mašinomis – lėktuvais, pats pradėjo daryti jų modeliukus. Dažnai lankydavosi Raitų parduotuvėje, kur buvo įdarbintas pasiuntiniu. Pirmajame pasauliniame kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris. Stodamas į kariuomenę, pasikeitė pavardę – tapo Dariumi. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Į Lietuvą grįžo norėdamas prisidėti prie valstybės atkūrimo. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje. 1924 m. Kaune vedė Jaunutę Škėmaitę, 1925 m. susilaukė dukters Nijolės. Nuo 1927 m. Darius jau aviacijos kapitonas. Aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneris, teisėjavo varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą. Nerūkė, nevartojo alkoholio. Jo šūkis buvo „Sveikame kūne – sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą, vadovavo jo statybai Kaune. 1927 m. Dariaus pastangomis įkurtas Lietuvos aeroklubas. Tais pačiais metais išvyko į Ameriką, pakeliui stebėjo pirmojo perskridusio Atlantą lakūno Čarlzo Lindbergo sutikimą Paryžiuje. Nuo pat sugrįžimo į JAV Darius svajojo skristi į Lietuvą. 1927 m., suradęs bendramintį Stasį Girėną (Stanislovą Tomą Girskį, Girčių), kartu rengė Amerikos lietuvių aviacijos šventes. 1932 m. nusipirko šešiavietį lėktuvą „Bellanca“ ir parengė jį skrydžiui per Šiaurės Atlantą. Oranžine spalva nudažytą lėktuvą pavadinto „Lituanica“.

Tylusis Stasys Girėnas
Stasys Girėnas (iki 1931 m. Stanislovas Girskis), gimė 1893 m. spalio 4 d. Vytogaloje, Kaltinėnų valsčiuje, ir buvo jauniausias iš šešiolikos vaikų. Išgyveno tik keturi. 1904 m. mirė tėvas, 1908 m. neteko ir motinos.  1910 m. su broliu Petru išvyko į JAV, kur jau gyveno vyriausiasis brolis Jonas ir dvi pusseserės.  Trejetą metų pasimokęs pradžios mokykloje dirbo pasiuntiniu spaustuvėje, išmoko spaustuvininko amato. Įsigijo dviratį, motociklą, vėliau ir motorinį laivelį, talpinantį 12 žmonių. Juo plukdydavo pageidaujančius po Mičigano ežerą. Greitai jo dėmesį atkreipė pati moderniausia susisiekimo priemonė – lėktuvai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. bandė stoti savanoriu į JAV kariuomenės aviacijos dalinį, bet dėl silpnos sveikatos jo nepriėmė. Pakeitęs lietuvišką pavardę į Stanley Girch, spalio mėn. nuvyko į Misūrio valstiją ir 17 mėnesių tarnavo mechaniku lakūnų mokyklos eskadrilėje Teksaso valstijoje. Čia ne kartą buvo paskraidintas ir galutinai nusprendė tapti lakūnu. Sugrįžęs į Čikagą, kurį laiką dirbo spaustuvėse, vėliau įsigijo automobilį ir dirbo vairuotoju. 1921 m. su kitais lietuviais įsteigė taksi bendrovę, kurioje dirbo kasininku. Dėl krizės ir išaugusios konkurencijos bendrovė 1929 m. bankrutavo. Dirbdamas laisvalaikiu lankė oreivystės mokyklą, kurią baigė su pagyrimu. 1931 m. laimėjo Amerikos legiono aviacijos kuopos prizą už tiksliausią nutūpimą, sustabdžius lėktuvo variklį. Tais pačiais metais gavo transporto piloto klasės licenciją, suteikiančią teisę vežioti keleivius ir prekes iki 3500 svarų svorio. Įsigijęs nuosavą naują PARKS firmos lėktuvą, per trejus metus jis išmokė skraidyti 52 pilotus, tarp jų – tris lietuvius. Buvo kuklus, rimtas, darbštus, taupus, mažai šnekus, geraširdis, savo tikslų siekiantis.
1927 m. susipažino su S. Dariumi ir pradėjo ruoštis įveikti Atlanto vandenyną. 1931 m. abu, užsukę į vieno laikraščio redakciją, prasitarė, kad nori skristi į Lietuvą. Stanislovo Girskio pavardė redaktoriui pasirodė nelietuviška ir neskambanti duete „Darius ir Girskis“, todėl pasiūlė pasivadinti Girėnu.

Skrydis į Lietuvą ir jo reikšmė
 1933 m. liepos 15 d. Darius ir Girėnas lėktuvu „Lituanica“ iš Niujorko išskrido į Kauną. Perskridę Atlanto vandenyną, žuvo prie Soldino. Po mirties lakūnų kūnai buvo balzamuoti, 1937 m. lapkričio 1 d. perkelti į mauzoliejų Kauno senosiose kapinėse. 1940 m. palaikai pakartotiniam balzamavimui perkelti į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Iki 1944 m. buvo saugomi Medicinos fakulteto koplyčioje. 1964 m. perlaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Pasaulinėje aviacijos istorijoje šis skrydis reikšmingas tuo, kad lakūnai nenusileidę ore išbuvo 37 val. 12 min., nuskrido 6411 km. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas. Beje, skrista blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų. Ir skrista tiksliau, negu kitų tautų lakūnų, aprūpintų visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Lietuvių skrydis – antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu.
P.S. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlanto vandenyną po dvejų metų pakartojo kitas lietuvis – Čikagoje gimęs Feliksas Vaitkus. Tačiau šis transatlantinis lakūnas Lietuvoje netapo legenda, kaip S.Darius ir St. Girėnas.
Onutė Valkauskienė
Autorės nuotrauka