Apie didelę šventę, kurios visi labai laukė

Prieš porą mėnesių, pradėjus ruoštis šventei „Draugystės kiemelis“, mūsų Neįgaliųjų dienos grupės lankytojams teko šimtus kartų pakartoti: taip, tai bus didelė šventė, susirinks šimtas žmonių, ir mes visi dainuosime. Visas Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro (Vytenio g. 6) kiemelis dainuos.
Taip ir nutiko liepos 5-ąją. Suvažiavo, sugužėjo svečiai iš Jonavos, Kalvarijos, Varėnos socialinių paslaugų centrų, Nemajūnų dienos centro, Kėdainių neįgaliųjų draugijos, Prienų globos namų. Labai smagu buvo visus sutikti ir kiemelyje įkurdinti. Gražiai pasipuošę, „pluksneles“ pasikedenę, susėdo visi „Draugystės kiemelio“ dalyviai į savo kiemelius. O čia ir vedėja Svetlana Žadeikienė, dzūkų tarmės puoselėtoja iš Alytaus, beateinanti. Tai dzūkiškai ji ir prabilo, pakviesdama Centro direktorę Aureliją Urbonienę atidaryti šventę. Na, o tada jau ir prasidėjo.
Pirmieji save parodė Centro choras „Šarma“ ir mūsų Neįgaliųjų dienos grupės lankytojai su vadove Rasa Urboniene.
Į improvizuotą sceną lipo Kėdainių neįgaliųjų draugijos atlikėjai. Įdomus, nevienalytis ir gausus dalyvių jų pasirodymas sudomino ne vieną.
Jau buvome atkreipę dėmesį į svečius iš Kalvarijos, o scenoje jie buvo laisvi, laimingi ir drąsūs. Lyg sakyte sakė: „Patikėkit – gyvenimas yra gražus.“ Neapsieita ir be dovanų iš Kalvarijos.
Prienų globos namų gyventojai, lydimi direktorės Ingos Barkauskienės, ir paveikslą padovanojo, ir puikiai pasirodė. Tarp jų buvo balsingas dainininkas, kuris abejingų nepaliko. Pertraukėlė, galimybė susipažinti, pabendrauti, kartu nusifotografuoti.
Renginį tęsė raudonai pasidabinę Jonavos socialinių paslaugų centro dainorėliai ir muzikantai. Vėl kviečiama direktorė dovanų pasiimti. Dosnūs tie mūsų sveteliai. Palapinė pastatyta šventei – pilna vaišių.
Varėnos rajono socialinių paslaugų centro paslaugų gavėja skaito savo eiles. Prisistato Nemajūnų dienos centras.
Va, va, ta akimirka, kai Svetlana pakviečia visus į ratą ir bandom susiskaičiuoti: šimtas mūsų ar ne. Ir net truputį daugiau nei šimtas. Labai smagu, kad mūsų gretas papildė ir socialinės darbuotojos, dirbančios su šeimomis, Centro paslaugų gavėjai, gaunantys paslaugas į namus ir net iš gatvės žiūrovai užsuko.
Ir suskambo šimtabalsė St. Povilaičio daina: Kur gimėm, kur augom, kur žemė šventa/ Sustokime, sesės ir broliai/ Užtraukime dainą, kurią kažkada/ Dainuodavo mūsų senoliai.
Toks gerumas ir šiluma širdis užplūdo: gal pavargę, gal ko ir nesupratę, bet visi ten esantys pajuto: „Mes visi kartu tokie stiprūs, tokie gražūs“. Atrodė, kad visas Centro kiemelis šypsosi viena didele šypsena, o širdys plaka draugystės ritmu.
Šventė buvo puiki. Ačiū visiems, įveikusiems atstumus, sunkumus ir atvykusiems pas mus. Na, o kad įspūdžiai nepasimirštų, užimtumo specialistė Rasa Urbonienė pasižadėjo sukurti filmuką ir su visais pasidalinti.
Taip gražiai, draugystės vėliava nešini, paminėjome Lietuvos valstybės įkūrėjo kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.
Asta Graužinienė
Prienų r. socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė