„Keliauk, pažink ir sužydėk“

Birštono sveikos gyvensenos klubo „Šilagėlė“ nariai kartu su draugais buvome išvykę susipažinti su vienu iš Latvijos regionų ir aplankyti garsiuosius „Marso kanjonus“ Lietuvoje.
Anksti ryte išvykę iš Birštono, 11 val. jau pradėjome ekskursiją po įspūdingą Kuldigos miestą, dar vadinamą Latvijos Venecija. Grožėjomės Ventos upėje esančiu plačiausiu Europoje 249 metrų kriokliu. Šalia aukščiausio Latvijoje – 4,2 m – Alekšupytės krioklio įsikūręs Kuldigos istorinis senamiestis. Pasimeldėme 1252 m. statytoje kankinės Šv. Kotrynos bažnyčioje. Senosios Rotušės aikštė, architektūra idealiai tinka filmų statymui, kuo sėkmingai naudojasi netgi Holivudas, atnešdamas į miestą įdomybių ir pinigų… Miestelėnai turi galimybę dalyvauti statistų vaidmenyse.
Vykome į Riežupės smėlio urvus, įlindome į 2 km ilgio smėlio urvų labirintą, esantį  net 8–11 m gylyje po žeme. Čia daugiau nei prieš 100 metų žmonės rankomis kasė  kvarcinį smėlį ir vežė į Rygą, kur buvo gaminamas stiklas. Su puikia gide Ana keliavome urvais, apipintais burtų ir legendų. Baltutėlio smėlio tuneliuose visi buvome pirmą kartą, todėl šiam objektui iš aplankytųjų keliautojai skyrė pirmąją vietą…
Tolimesnis mūsų kelionės miestas – Venspilis, vienas gražiausių ir turtingiausių Latvijos miestų, pirmasis Latvijos kurortas, gavęs „mėlynąją“ vėliavą, miestas – uostas, pastatytas ant Ventos upės kranto, dar vadinamas gėlių ir fontanų sostine. Miesto vizitinė kortelė – daugybė karvučių viešosiose erdvėse. Vienu iš Venspilio simbolių tapo 2002 ir 2012 metais miesto remiamo meno projekto „Karvių paradas“ įgyvendinimo metu sukurtos įvairios karvutės, kuriuos sukūrė įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, menininkai… Mieste galima surasti 29 karvutes, didelį įspūdį paliko Gėlių karvė…
Kadangi gyvenome netoli jūros, tai maudėmės ir džiaugėmės puikiu oru, kuris mus labai lepino. Fontanų irgi daug – labiausiai įspūdingas – „Skėtis“ arba „Kopų pušis“. Buvome sužavėti pasivaikščiojimo Molo promenada, kuri tęsiasi net iki senovinio  švyturio. Privalomai fotografavomės prie Jūreiviškos karvės.
Apžiūrėjome prie Livonijos ordino pilies esančią Rotušę, Kultūros centrą ir kitus įdomius objektus. Įspūdingas ir Venspilio Jūrmalos parkas su senovinių inkarų ekspozicija.
Vakare, palydėję saulę, kritome miegoti, kad anksti ryte vėl galėtume pabėgioti ir išsimaudyti jūroje, įgauti pozityvios energijos visai dienai.
Po pusryčių prasidėjo kelionė į Uosto gatvės promenadą bei turgaus aikštę. Gražus paminklas – duoklė nacionalinei valiutai – latui. 1926 m. Venspilio uoste buvo iškrautos sidabrinės latų monetos, nukaldintos Londone.
Laiveliu „HERCOGS JEKABS“ beveik valandą plaukiojome, grožėdamiesi Ventos upės žiotimis, uosto gatvės promenada su įspūdinga 14 plūdurų kolekcija… Tai puiki galimybė apžvelgti Venspilio miesto ir laisvojo uosto gamybinę veiklą, vienintelį pakeliamą tiltą Latvijoje, plaukiant iki pat jūros vartų.
Dalyvavome kulinarinio paveldo degustacijoje, prisipirkę latviškų lauktuvių, ne tik „Karvučių“, bet ir „Buliukų“, kirtome Lietuvos sieną ir atvykome į Naująją Akmenę, kur patekome į charizmatiškojo gido Ramūno Znuto rankas. Jis parodė Kultūros rūmus, kurie yra įtraukti į Lietuvos kultūros paveldą kaip architektūrinis paminklas ir saugomi valstybės. Tai išraiškingiausias ir unikaliausias N. Akmenės pastatas, pastatytas 1958 m. (architektas V. Naujikas, interjerą kūrė S. Ramunis). Monumentalus, naujai kuriamo cemento fabriko darbininkų miestelio centrą pabrėžiantis pastatas savo aplinkoje iš tiesų buvo tikri rūmai. Pastatą puošė fasade įkomponuotos skulptūros „Šokėjas“ ir „Lietuvaitė“. Priešais pastatą pastatyta socrealizmo skulptūra „Darbininkas“. Mūsų gidas nuo 4 metukų jau lankydavosi renginiuose, tad galėjo daug ką papasakoti. Ir dabar čia vyksta puikūs renginiai ir festivaliai.
Aplankėme Marso kanjonus – Menčių karjerą, kuris veikia ir šiandien, todėl pavieniams asmenims lankytis griežtai draudžiama. 1932 m. čia buvo pradėtos kasti klintys kalkių gamybai ir cukraus pramonei. Dabar dalis iškasto karjero užtvindyta, tyvuliuoja dirbtiniai ežerėliai, kurie skalauja išlikusias klinčių atodangas. Karjeras susiformavo triaso geologinio periodo metu, maždaug prieš 200 milijonų metų. Jis išsiskiria tuo, kad yra pakankamai švarus, beveik be priemaišų. Mus pribloškė vaizdas, primenantis rausvąjį Kolorado kanjoną Amerikoje… Karpėnų ir Šaltiškių karjerus pasilikom kitam kartui…
Viršutinis klinčių sluoksnis – dolomitinis, toliau – molingas. Čia iškasamose klintyse yra iki 6 proc. magnio oksidų, jos netinka naujų standartų kalkėms gaminti, todėl naudojamos asfaltbetonio milteliams ir paukščių lesalų priedams gaminti. Karjere suradome ir nufotografavome lietuviškąją orchidėją.
Mūsų kelionę organizavo firma „Banelituras“, vežė šaunusis vairuotojas Viktoras, lydėjo gidė Irena. Esam dėkingi dviems Nijolėms, kurios sukūrė gerą atmosferą ir rūpinosi mumis. Bene geriausiai kelionę apibūdino Irutė ekspromtu sukurtu dvieiliu: „Nusišypsok, bendrauk ir neliūdėk,/Keliauk, pažink ir sužydėk“.
Birštono sveikuoliai planuoja žygį po Nemuno kilpas, mūsų laukia Čepkelių raistas su savo spanguolėmis, o taip pat kelionės į Iskiją (Italijos sala) bei į Izraelį.
Nijolė Kvietkauskaitė