Įžvelgti prasmę kasdienybės tėkmėje…

Meilė stalo tenisui J.V.Janulį lydi visą gyvenimą.

Surasti gyvenimo prasmę yra tas pats, kas ir paparčio žiedą: ir viena, ir kita yra mūsų rankose. Nuo paties žmogaus priklauso, su kokiomis vertybėmis, patirtimis bus susijęs jo individualus pasaulio pažinimo kelias, ar šiose paieškose jis suras savąjį pašaukimą, stimulą kurti, subrandins gyvenimišką išmintį ir paliks ką nors vertingo kitiems.

Medikas ir visuomenininkas – visam gyvenimui

Su P.Stanevičiumi ir N.Juozaitiene koncerto metu.

Birštone gerbiamam Jurgiui Valentinui JANULIUI liepos 4-ąją sukako 80 metų. Žvelgdamas atgal nuo metų kalvos, jis patikina, jog savąją gyvenimo prasmę surado mediko pašaukime. Nusipelnęs Lietuvos gydytojas, buvęs ilgametis Birštono miesto ambulatorijos vyr. gydytojas beveik keturis dešimtmečius rūpinosi savo pacientų sveikata, jiems teikiamų paslaugų kokybės ir įstaigos materialinės bazės gerinimu. Buvo ne šiaip gydytojas ir įstaigos vadovas, o apdovanotasis charizma: jame derėjo ne tik empatija ir atjauta pacientams, bet ir pasitikėjimas savo jėgomis, gebėjimas priimti sprendimus ir atsakomybė už rezultatus. Jo autoritetas tarnavo ne tik tam, kad galėtų padėti žmonėms, susidūrusiems su pavojumi

Su žmona Gražina ir anūkėliais Ignu bei Joriu, kurie senelius džiugina savo laimėjimais moksle ir mene.

sveikatai ar net gyvybei. Gydytojas vadovavo Birštono Raudonojo Kryžiaus draugijai, daug pastangų skyrė jos projektų įgyvendinimui, tarptautinių ryšių su partneriais puoselėjimui, bendruomenės narių sveikatinimui bei mėgstamos sporto šakos – stalo teniso – populiarinimui kurorte.

Pacientams – viskas, kas geriausia
Jurgis Valentinas Janulis gimė 1943 metais Troškūnų miestelyje (db. Anykščių rajonas). Savo pusbrolio, Fiziologijos katedros dėstytojo doc. Alvydo Janulio, paskatintas, dar tarnybos sovietinėje kariuomenėje paskutiniais metais lankė paruošiamuosius kursus, po kurių įstojo į Kauno medicinos institutą. Prienų – Birštono krašte jis atsidūrė 1971 m., baigęs studijas. Įgijęs

J.Janulio vardo stalo teniso turnyro organizatorė Janulių šeima: tėvas, sūnūs ir vaikaičiai.

gydytojo terapeuto kvalifikaciją, kartu su žmona Gražina, stomatologe, pagal paskyrimą savo darbinę karjerą pradėjo Stakliškėse. Maždaug dešimt metų dirbo miestelyje, čia pasiaugino sūnus Dainių ir Valentiną.
J.V.Janulis apie praeito amžiaus aštunto dešimtmečio diplomuotų gydytojų misiją kaime pasakoja kaip apie nuotykį, kuris jauniems žmonėms nestokojo išbandymų. Jaunai šeimai buvo paskirtas medinis, malkomis apšildomas namelis be patogumų, vandenį nešiojo iš šulinio, šildėsi kūrendami pečiukus, žiemą tekdavo prasikasti takus. Pirmus metus jam buvo priskirtas arklininkas, kuris dieną ar naktį jaunąjį daktarėlį su vežimu ar rogėmis pavėžėdavo į plačiai po apylinkes išsibarsčiusius vienkiemius, pas sunegalavusius pacientus. Stakliškės, Užuguostis, Vyšniūnai, Medžionys… Kraštas atokus, gydytojas

Į paskaitą ir koncertą Stakliškėse pasimatyti su buvusiu šios ambulatorijos vyr. gydytoju susirinko nemažas būrys vietos gyventojų.

vienas, o jo aptarnaujamoje teritorijoje – trys felčeriniai punktai, apie penki tūkstančiai gyventojų, kuriuos ištikdavo įvairios situacijos. Šiandien medikams neįsivaizduojamas dalykas, o anais laikais gydytojui ir medicinos sesutei Janinai yra tekę pėsčiomis įveikti netrumpus atstumus, kartą ėjo 6 kilometrus iki Trečionių, kad paskiepytų pradinukus…
Jurgis Valentinas Janulis iki šiol nepamiršta daug streso jam kainavusių sudėtingų atvejų, kai reikėjo vadovautis šaltu protu, veikti greitai, pasikliaunant savo žiniomis ir sėkme. Vienąkart iš miegų prikeltas gydytojas avarijos ištiktam vyrui sėkmingai, 29 siūlėmis, prisiuvo skalpą, o skyrus dideles dozes antibiotikų, jis prigijo be komplikacijų. Kitą kartą vakarinės žūklės, nesėkmingo metimo metu, jo bičiuliui kabliukas įsikirto į akies voką. Gydytojas tiksliu judesiu ištraukė kabliuką ir turimomis priemonėmis sustabdė kraujavimą. Bičiuliui taip ir neprireikė kreiptis į akių gydytojus Kaune.

Jurgis – su tėvelių dovanotu akordeonu.

Gydytojas negali pamiršti ir vienos buvusios savo pacientės, mokinukės, kurią netikėtai ištiko stafilokokinis šokas. Po darbo į pacientės namus atvykusiam medikui teko keliskart ją gaivinti, daryti išorinį širdies masažą ir skubiai organizuoti pervežimą į Kauno klinikas. Mergaitė ligoninėje buvo gydoma du mėnesius ir išgyveno… Patyręs, kokia plona yra riba tarp gyvenimo ir mirties, J.V.Janulis, ir vėliau, rūpindamasis savo pacientais, laikėsi nuostatos asmeniškai pasirūpinti, tarpininkauti, kad rimtus ligonius kuo skubiau priimtų gydytojai specialistai, jiems būtų atliktos operacijos.

Kaip buvo pastatytos ambulatorijos
Jurgis Valentinas Janulis, jau apšilęs kojas Stakliškėse, pradėjo kelti klausimą dėl naujos ambulatorijos statybos. Vienąsyk Midaus gamyklos direktoriui Aleksandrui Sinkevičiui, savo nuolatiniam pacientui, jis išsakė tai, kas buvo mintyse: „Gėda Stakliškių miesteliui, nors jame gaminamą midų skanauja Anglijos karalienė, tačiau gyventojų medicininiam aptarnavimui nesudarome gerų sąlygų.“ Abu kartu šį klausimą jie nekart kėlė Vilniuje ir galiausiai išsirūpino, kad Stakliškėse būtų statomas naujas ambulatorijos pastatas, pirmasis Lietuvoje, finansuojamas tarpkolūkinėmis lėšomis.

Jaunasis daktaras su mažuoju pacientu.

Kai kaimiškoji ambulatorija su vaistinės patalpomis jau buvo pastatyta, Birštono vykdomojo komiteto pirmininkas Antanas Serafinas Zenkevičius 1982-aisiais J.V.Janulį pakvietė dirbti kurorte.
Anot gydytojo, ambulatorija, kuriai pradėjo vadovauti, veikė pastate, esančiame šalia dabartinės J.Basanavičiaus aikštės (dabar rekonstruotas gyvenamasis namas), buvo be patogumų. Personalui teko skaldyti malkas, kūrenti krosnis, semti vandenį iš šulinio, naudotis lauko tualetu. Bet J.V.Janulio galvoje brendo mintis „pramušti“ modernios ambulatorijos pastato statybas ir Birštone. Jis neslepia, kad „reikalus tvarkyti“ padėjo aukštas pareigas sostinėje ėjęs studijų laikų pažįstamas, su kuriuo teko gyventi viename bendrabučio kambaryje.
Tokiu būdu per pusantrų metų Birštone savivaldybės lėšomis iškilo nauja ambulatorija. Vyr. gydytojas ištesėjo viešai duotą pažadą – buvo suformuotas profesionalus gydytojų ir slaugytojų kolektyvas, sveikatos priežiūros įstaiga aprūpinta tam laikmečiui pažangiu ultragarso aparatu, kita medicinine įranga, veikė procedūrinis – fizioterapijos, stomatologijos kabinetai, įkurta moderni centralizuota tyrimų laboratorija, gautas naujas greitosios medicinos pagalbos automobilis. Buvo išlaikomi kaimo medicinos punktai Nemajūnuose, Siponyse, Birštono vienkiemyje, medicinos kabinetas mokykloje, atliekamos profilaktinės programos. Vyr. gydytojo pakviesta reanimatologų komanda kurorto mokykloje ir didžiausiose įmonėse organizavo pirmosios medicininės pagalbos mokymus. Ir nereikėjo prisigalvoti jokių sveikatos reformų, kad pacientai sveikatos priežiūros paslaugas gautų laiku ir arčiau namų. Visgi ir tuomet kai kurie tuometiniai pacientai rodydavo didelį nepasitenkinimą, jei prie kabineto tekdavo palūkuriuoti porą valandų. Bet, pasak gydytojo, juos priimdavo tą pačią dieną, o šiuo metu, esant pažangesnei medicinai, vizito pas specialistus ar specializuotų tyrimų tenka laukti ir po kelis mėnesius…

Dešimtmetį rengė stalo teniso turnyrus
Po ambulatorijos pertvarkymo Jurgis Valentinas Janulis 1997–2008 m. dirbo viešosios įstaigos Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiuoju gydytoju. Iki 2007 m. ėjo Birštono savivaldybės gydytojo pareigas. 2008 metais pasitraukęs į užtarnautą poilsį, gydytojas atsidėjo sportinei ir visuomeninei veiklai.

Vyr. gydytojas su Birštono ambulatorijos darbuotojais apie 1986 m.

Jurgis Valentinas stalo tenisą aktyviai žaidė nuo instituto laikų, kuomet tapo kandidatu į sporto meistrus. Dirbdamas nepadėjo raketės į šalį, dalyvavo rajoninėse ir respublikinėse stalo teniso varžybose, dvejetuose ir komandinėse varžybose laimėjo ne vieną prizinę vietą. 2008 metais, remiamas Birštono savivaldybės, Birštono sporto centro, palaikomas sūnų Dainiaus bei Valentino, Birštone surengė pirmąsias Jurgio Janulio taurės stalo teniso varžybas, dešimt metų jos iš visos Lietuvos sukviesdavo pasivaržyti buvusius kolegas medikus, mėgėjus, kuriuos dar jaunystėje draugėn suvedė meilė šiai sporto šakai. Jie susirinkdavo ne vien dėl apdovanojimų, bet ir dėl progos pabendrauti, pasidalinti prisiminimais neoficialioje aplinkoje, pasilinksminti klausantis J.V.Janulio ir jo bičiulių grojamų kūrinių. Paskutinis jubiliejinis turnyras buvo surengtas 2018 metais. Sveikatos problemos ir pandeminis laikotarpis nutraukė šią gražią iniciatyvą, jos tęsėjų neatsirado…

Politikas, savanoris, muzikantas ir… senelis
Jurgis Valentinas Janulis kelias kadencijas buvo renkamas į Birštono savivaldybės tarybą, kaip Savivaldybės atstovas puoselėjo kurorto ryšius su Vokietijos, Prancūzijos, Norvegijos savivaldybėmis, delegacijų sudėtyje vyko pas užsienio partnerius su sportinėmis ir karitatyvinėmis bendradarbiavimo misijomis.
Pradėjęs vadovauti Raudonojo Kryžiaus organizacijos Birštono skyriui, J.V.Janulis atsidėjo savanorystei, projektams, bendruomenės narių mokymams, švietėjiškai veiklai ir labdarai. Socialinės akcijos neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms ir socialinės rizikos šeimų vaikams, pirmosios pagalbos mokymai gimnazijos mokiniams, savanorių mokymai, – šios iniciatyvos prasmingai užpildė jo gyvenimo puslapius.
Jurgiui Valentinui Januliui suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo garbės vardas. Birštono savivaldybė Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jam skyrė apdovanojimą už ilgametę veiklą medicinos srityje, prasmingus darbus Raudonojo Kryžiaus organizacijoje, stalo teniso turnyrų organizavimą ir meilę Birštono krašto žmonėms. Jis ne kartą skatintas Birštono savivaldybės vadovų padėkos raštais už aktyvią visuomeninę ir sportinę veiklą, renginių organizavimą.
Tarp apdovanojimų J.V.Janulis saugo ir jam brangius Kauno medicinos instituto XX laidos bičiulių padėkos raštus už pastovumą ir ištikimybę. Nors kurso draugų gretos ir retėja, susitikimai su jais yra nuoširdūs ir suteikia gerų emocijų.
Šiandien Jurgis Valentinas Janulis turi mažiau visuomeninių įsipareigojimų, tačiau pagaliau gali daugiau laiko praleisti su žmona Gražina, savo artimaisiais, pasidžiaugti vaikaičių mokslo ir meno srities laimėjimais. Senelis turi keturis anūkėlius ir remia jų pastangas gyvenime pasiekti daugiau. Jauniausiam savo anūkėliui jis padovanojo mažą akordeoną, tikėdamasis, kad, kaip ir senelis, jis puoselės meilę muzikai. Kai J.V.Janulis pats buvo penkerių, tėvai jam taip pat nupirko šį instrumentą, tai puikus prisiminimas, kuris jį lydi visą gyvenimą.
Gydytojas, ir pasitraukęs į užtarnautą poilsį, liko ištikimas Hipokrato priesaikai, tik dabar jis žmonių savijautą gerina rengdamas nuotaikingus koncertus ir dalindamas patarimus. Gebantis įtaigiai bendrauti J.V.Janulis nesunkiai randa kelią į žmonių širdis, paprašytas skaito paskaitas bendruomenės nariams sveikatingumo temomis, pasak jo, tai skatina pasidomėti naujausia medicinine literatūra, atšviežinti per ilgą profesinę karjerą sukauptas žinias.
Asmeninį jubiliejų gydytojas pažymės artimų šeimos narių rate, būtinai su akordeonu rankose. Linksmojoje vakarėlio dalyje skambės J.V.Janulio parinktos jaunystės laikų dainos bei prasmingos eilės. Gydytojui baigus profesinę karjerą, muzika tapo nuolatine jo kasdienybės viešnia, ji visuomet šalia – ir kai gera, ir kai liūdna. Akordeonu nuo vaikystės grojantis J.V.Janulis į grupę subūrė tokius pat, kaip jis, eksdaktarus – Petrą Stanevičių (saksofonas), Viktorą Dagilį (solistas) ir su jais koncertuoja įvairiuose susibūrimuose, globos namuose, sanatorijose. Taip ir savo kasdienybę pripildo ryškesnių spalvų, o ir klausytojams atgaivina kadais pamirštus pojūčius bei svajones…
Dalė Lazauskienė