Seimas pritarė galutiniam žemės valdymo ir Nacionalinės žemės tarnybos pertvarkos procesui

Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Žemės įstatymo ir kartu teikiamų 16 įstatymų pakeitimams, kurie įgyvendina žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo tikslus. Numatytais pakeitimais tikslinamas esamas teisinis reguliavimas, siekiant, kad procesai būtų efektyvesni, mažintų administracinę naštą, būtų šalinami trūkumai, ribojantys tęstinę žemės valdymo ir naudojimo pertvarką.
„Šis įstatymų paketas leis užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą, grąžinti nuosavybę likusiems 3 tūkst. Lietuvos piliečių. Sukurti visi reikalingi kontrolės mechanizmai savivaldybėms, kurioms nuo kitų metų sausio 1 d. perduosime valstybinės žemės valdymą miestuose ir miesteliuose. Visose 60-tyje šalies savivaldybių bus vienodos tvarkos, procedūros, jos bus sparčios, integruotos į informacinę sistemą „Infostatyba“, sutikimai bus išduodami optimaliau. Kartu sukurtas aiškesnis žemės nuomos santykių principas, procesai, susiję su žemės naudojimo klausimais taps skaidresni“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Įsigaliojus pakeitimams, servitutus sandoriais galės nustatyti savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos), ir Valstybinių miškų urėdija, patikėjimo teise valdanti ir naudojanti valstybinius miškus.
Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) suteikiama teisė nustatyti servitutus administraciniu aktu ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams. Pavyzdžiui, kelio servitutą, servitutą – teisę tiesti centralizuotus bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklus.
Griežtinama valstybinės žemės patikėtinių kontrolė, ją vykdys NŽT. Tam numatomi papildomi instrumentai, NŽT galės teikti išvadą dėl sandorių atitikties teisės aktų reikalavimams, pasiūlymus panaikinti, pakeisti sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, kreiptis į teismą, prašyti patikėtinių veiklos ataskaitų, duomenų dėl patikėjimo teise naudojamų valstybinės žemės sklypų.
Savivaldybės išduos visų rūšių sutikimus dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės ir, derinant teritorijų planavimo dokumentus, pritars projekto sprendiniams vienu suderinimu.
Efektyviam valstybinės žemės valdymui planuojama steigti Žemės informacinę sistemą (ŽIS), per kurią visais atvejais būtų rengiami ir teikiami sutikimai, susitarimai ir sutartys, susijusios su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu.
Dar vienas svarbus pakeitimas – pareigūnams, atliekantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, suteikiama teisė duoti privalomuosius nurodymus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo bei netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas ir atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus iš anksto neįspėjus.
Tam, kad valstybinė žemė būtų naudojama efektyviau, suteikiama teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, eksploatuoti. Tokiais atvejais nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turės pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą arba statinio paskirtį.
Žemės sklypai nebus formuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami. Taip pat prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių, išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą.
Siekiant sumažinti apleistų statinių skaičių, suteikiama teisė išsinuomoti jau suformuotus sklypus prie apleistų statinių, nustatant terminą jiems sutvarkyti naudojimui pagal paskirtį.
Nustatyta, kad atlyginimo už galimybę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje nereikės mokėti atnaujinant pastatus, įgyvendinant viešosios infrastruktūros, atsinaujinančių išteklių energetikos projektus, statant ar rekonstruojant statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis.
Siekiant paspartinti restitucijos procesą, savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, suteikiama galimybė nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai bei lygiaverčiu miško plotu.
Savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, kol baigs nuosavybės teisių atkūrimo procesus.
Savivaldybių, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros administracijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą natūra grąžintiną žemę. Po to savivaldybės meras turės priimti sprendimą, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės.
Minėtų įstatymų pakeitimais sprendžiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo, prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarkos nustatymo, matininkų atsakomybės klausimai. Taip pat specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų valstybinės priežiūros (patikrinimo) funkcijų perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Panaikinama galimybė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, kuomet suteiktų valstybinės žemės sklypų nereikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti.
Seimas 2022 m. birželį priėmė Žemės įstatymo pakeitimus, kuriais nuo 2023 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerijai perduotas žemės valdymo ir naudojimo, geodezijos, kartografijos politikos srities formavimas, jai pavaldžia tapo ir NŽT.
Aplinkos ministerijos informacija