Kariauti ar gyventi..? Vardan tos…

Prieš kurį laiką sutikau senai matytą bičiulę. Pasidžiaugėme esančios dar sveikos ir gyvos, pasigyrėme vaikų ir vaikaičių pasiekimais. „0 kaip laikosi taviškis?“, – dar sumojau atsisveikindama paklausti. Atsakymas buvo netikėtas, o liūdesio ir nerimo, šmėstelėjusio draugės akyse, iki šiol nepamirštu. „Kariauja, vis kariauja… nuo ryto iki vakaro. Gaudo naujienas, nervinasi, pavargsta, darosi piktas. Ir aš domiuosi, išgyvenu, bet kažkaip moku atitrūkti, o jis – niekaip“. Supratau, kad galvoje ji turi agresoriaus karą Ukrainoje.
Išties kariaujame kiekvienas savaip. Atslūgus pirmąjam netikėtumui, vieni išmokome kiek galima ramiau priimti informaciją ir prisidėti kaimyninės šalies žmonėms savo išgalėmis tiek, kiek pajėgiame ir sugebame. Kiti panirome į liūdesį ir nerimą dėl neaiškios ateities, treti – į pyktį, ir jau nežinia nei ant ko, nei dėl ko. O kai pagalvoji, mokytis reikėtų iš tų, kurie gyvena šį laiką siaučiant užpuoliko agresijai, dirba ir kovoja, augina vaikus, eina į darbą, sėja, sodina daržus, tiesiog gyvena po karo audros dangumi. Gyvena ne tik šia diena ir valanda, bet tikėdami savo vyrų ir sūnų pergale, padėdami jiems, tikėdami savimi, rytojumi.
O mes dar „kariaujame“: ir visame kame savo kasdienybėje – keikiame ir vanojame valdžią, valdančiuosius ar opoziciją, piktinamės viskuo, kuo tik galima, nors vargiai pajudiname mažąjį rankos pirštelį, kad reikalai pasikeistų. Vanojame kitaip mąstančius ir kalbančius, gyvenančius ne pagal mūsų scenarijų. Nesiklausome, nesikalbame, tik ginčijamės ir pykstame – visi ir ant visų kitų. Užtenka tik užsukti į interneto platybes ir tokių „grožybių“ randi, kad plaukai piestu stojasi. Visi protingi, išmintingi, tik svaido pamokymus ir išminties perlus. Retai rasi klausimą su žodeliu „mes“. Kodėl mes taip elgiamės, kodėl taip ar kitaip padarėme, kodėl mes taip nusprendėme? Visada kalti „jie“, kažkas kiti, nesusipratėliai, vagys, apgavikai, apsimetėliai…
Rytoj mūsų šventė, didelė šventė! Nežinau, ar visi ir ar nuoširdžiai dėsime ranką prie širdies giedodami savo valstybės himną. Gal drovėsimės savo išglebimo, nepasitikėjimo, savęs ir kitų negerbimo? Ar tik atliksime paradinę pareigą, o už minutės ir vėl pasinersime į karą su savo pačių susikurtais „baubais“? Gal ir aš čia dabar draskausi nei iš šio, nei iš to… Juk taip gera dabar, kai vasara, panirti į džiaugsmo valandas, į jos ramybę, į žydėjimo ir brandos fiestą. Kaip niekad, metams bėgant vis labiau pajunti, kad gamta ir jos grožis užvaldo visą tave savo harmonija, amžinybės paslaptimi. Gal tik gėda tą jausmą ir savo sentimentus viešai pripažinti? Gėda pasidžiaugti kito pasiekimais, nuveiktais darbais ar tiesiog kokiu kasdienišku menkniekiu? Ne, nenoriu tokio „karo“… Noriu gyventi, noriu pagal jėgas dirbti ir kurti, noriu, neprarasdama budrumo, jei kiltų pavojus, džiaugtis gyvenimu… VARDAN TOS!
Tad ir visiems gražios šventės ir ramios žydinčios vasaros linkėdama–
Jūsų Augustina

Liepos mėnesio priminimai

Liepa, liepužė, liepelė – medum kvepianti, žydinti, bujojanti, pirmąjį derlių sunokinusi, vienus karščiais ir sausra bauginanti, kitus lietumi ar net liūtimis skandinanti… Tokia ji, mūsų lietuviška vasara – dažnai nenuspėjama, bet miela ir dosni. Ir kaip dažnai mėgstame rypuoti, kad ir kokia ji bebūtų – vis per trumpa, pralekianti kaip vėjas…
O senoliai sakydavo, kad jei dar mėnesio viduryje gegutė kukuoja, vasara bus ilga. Gausiai žydinčios liepos pranašauja lietingą rudenį, uodų spiečiai – gerą orą. Įdomu, ką mums išpranašaus 7 miegantys broliai (liepos 10 d.) – septynias savaites lietaus ar giedrą? Dairykimės į dangų, spėliokime, tačiau svarbiausia – nepamirškime džiaugtis vasara, kokia ji bebūtų!
Liepos 3 d. – pilnatis, 10 d. – delčia, 17 d. – jaunatis, 26 d. – priešpilnis;
. Geriausios dienos: 1, 4, 8, 12, 21, 27, 28, 30, 31;
. Prasčiausios dienos: 3, 6, 10, 11, 17, 20, 22, 25;
. Liepos 10 d. – Šv. 7 kankiniai, 7 miegantys broliai, 16 d. – Švč. Mergelė Marija Škaplierinė, Prapjovos, 26 d. – Šv. Ona, Nokis, Pabaigtuvės.

Sodininkui…
Pavasarį išgenėti krūmai ir medžiai šiuo metu jau yra priauginę daug naujų ūglių. Iki mėnesio vidurio juos būtina praretinti, paliekant tik stipriausius ir esančius tinkamoje padėtyje.
Peržydėjusius lapuočius reikėtų vėl formuoti, tik svarbu atsižvelgti, ant kokių šakų kraunami žiediniai pumpurai. Nugenėti augalai iki rudens turi išauginti naujas šakeles ir pasiruošti žiemojimui, tik tada ir kitais metais sulauksite gausių žiedų. Po genėjimo verta krūmus patręšti kompleksinėmis trąšomis.
Pats laikas suskubti (iki mėnesio vidurio) baigti genėti spygliuočius. Norėdami paskatinti didesnį šakojimąsi, šių metų ūglius trumpinkite iki pusės ar net kiek daugiau.
Šį mėnesį dekoratyvinius krūmus ir kai kuriuos medelius galima dauginti pusiau sumedėjusiais auginiais. Jų galite pasiruošti iš ne visiškai sumedėjusių pirmų metų ūglių. Jei jie labai trumpi, gali turėti ir nedidelę antrų metų ūglio dalį, vadinamą pėdele. Ūglius kirpkite šiltomis dienomis anksti ryte. Vasarą paruoštas gyvašakes sodinkite iš karto, arba galite pamerkti kokioms 14–18 valandų į vandenį. Būtinai iškart pašalinkite apatinius ūglio lapus, nes ta dalis atsidurs substrate. Susmeikite auginius 2–3 cm gyliu (kuo didesni, tuo giliau) ir 3–5 cm atstumu vienas nuo kito, kad nesiliestų.
Margalapiai medeliai ir krūmai yra daug jautresni nei žalialapiai. Saulėkaitoje, ypač geltonlapiai krūmeliai, dažnai apdega, lapeliai pabąla, apdžiūsta. Gelbėkite juos gausiai laistydami, vidurdienio valandomis praverstų sudaryti, jei įmanoma, dirbtinį šešėlį.
Sodų puošmena – hortenzijos – jau krauna žiedus, o pačios ankstyviausios veislės jau pradeda ir žydėti. Labai svarbu, kad joms šiuo metu netrūktų drėgmės ir maisto medžiagų. Po gausaus lietaus nepamirškite nupurtyti šakelių, padėkite joms atsitiesti.
Patyrę sodininkai sako, kad mėnesio viduryje nugnybę pirmamečių ūglių viršūnėles sulauksite daug stambesnių agrastų ir serbentų uogų. Verta pamėginti.
Šiuo metu sparčiai auga pakaitiniai aviečių stiebai (prie pernykščių stiebų pagrindų) ir šaknų atžalos. Neleiskite avietynui sutankėti, palikite tik pačius stipriausius.
Po vaismedžiais ir šiuo metu neturi augti piktžolės – ravėkite. Išsaugosite medeliui maisto medžiagas, nebus kur veistis kenkėjams.
Braškių augintojai turi atsiminti, kaip svarbu nepaskleisti pažeistų uogų puvinio. Papuvusias uogas reikia surinkti ir užkasti kur sodo pakraštyje. Jei jau auga ūsai, būtinai juos skabykite. Pats laikas numatyti ir pradėti ruošti vietą naujam braškynui.
Jau baigia nokti ankstyvosios tręšnės. Jei nenorite dalintis jomis su varnėnais – užmeskite kokį tankų tinklelį, seną dieninę užuolaidą. Padės geriau nei kokia kaliausė.

Daržininkui…
Jau baigiate suvalgyti ankstyvųjų ridikėlių derlių? Nelaikykite tuščios vietos lysvėse, sėkite žieminius ridikus. Mėnesio pradžioje dar galima sėti ir ankstyvųjų morkų. Tikrai spės užaugti, o pabaigoje dar verta paberti salotinių sultenių.
Liepą jau pradedame imti žaliųjų žirnelių, šparaginių pupelių derlių. Mėnesio viduryje jau pjauname brokolius. Jų žiedynai dar turi būti nepražydę, su maždaug 15 cm ilgio žiedstiebiais. Neleiskite peraugti lauko agurkams – kuo anksčiau nuskinsite, tuo greičiau formuosis nauji agurkėliai. Tas pats patarimas tinka ir aguročiams, cukinijoms.
Dar apie žirnelius. Tai – šalčiui atspari kultūra, nelabai mėgstanti vasaros karščių. Todėl juos sėjame anksti pavasarį, kai augimo sąlygos pačios palankiausios, kenkėjai dar neatsibudę. Tačiau daržininkai dalinasi patyrimu, kad verta turėti ir rudeninio derliaus žirnelių. Juos galima sėti nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Patariama rinktis ankstyvąsias veisles, tokias, kaip „Karina ES“, „Kleine Rheinlanderin“, „Norli“, „Zufalo“, „Ambrosia“, „Glorioza“, „Ceresa“. Ankstyvųjų žirnelių derlius pradedamas skinti po 40–60 dienų po sėjos, todėl tikėkimės suspėti iki šalnų jį nuimti. Užklupus ankstyvosioms šalnoms, galima juos apsaugoti užmetus daržo plėvelę.
Esame rašę, kad vegetacijos metu žirnius vertėtų patręšti 2 kartus: prieš pat žydėjimą ir kai užmezga ankštis. Žirniams tinka mikrotrąšos su organiniais papildais, pavyzdžiui, humusas.Tinka ir kompleksinės mineralinės trąšos.
Dar kartą primename, kad jei žirnius užpuolė amarai ar žirnių vaisgraužių vikšrai, nepanikuokite. Pasigaminkite česnakinio antpilo: 300 g trintų česnakų užpilkite 1 kibiru vandens, leiskite nusistovėti, po 10 valandų nukoškite ir šiuo antpilu nupurkškite 1 kartą per savaitę žirnius.
Visada atsiminkite, kad žirniai dievina drėgmę ir nepakenčia sausros. Mėgsta purią ir nepiktžolėtą dirvą.
Antro derliaus sulaukti įsigudrina ir bulvių augintojai – nuėmę ankstyvąsias daržoves, bulves sodina liepą. Užaugti tikrai suspėja, jų nebepuola kolorado vabalai. Tik nepatartina sodinti į buvusią bulvių vietą.

Gėlininkui…
Daugelis augalų jau peržydėjo vasaros pradžioje. Tačiau nepalikite jų likimo valiai – patręškite fosforo trąšomis ir taip pasirūpinsite kitų metų žiedais. Tuos augalus, kurie dar tik krauna pumpurus ar žiedus, reikėtų šiuo metu tręšti universaliomis trąšomis.
Jau baigia nužydėti vilkdalgiai, todėl reikia išpjauti jų stiebus, pašalinti ligotus ir apdžiūvusius lapus. Liepos antra pusė ir rugpjūčio pradžia – pats tinkamiausias laikas dauginti šiuos gražuolius. Vėliau persodinti augalai nespėja iki žiemos gerai įsišaknyti. Dabar, sodindami vasarą, lapus patrumpinkite trečdaliu.
Nuo iškasto kerelio nuvalykite žemes, rankomis ar peiliu išskirstykite į atskiras dalis. Palikite sodmenį su 2–3 pumpurais (lapų kuokštas) ir 10–15 cm ilgio gerai išsivysčiusiomis šaknimis. Sodinkite į gerai perkastą dirvą, nes šaknys skverbiasi giliai. Patręškite žemę perpuvusio mėšlo ar kompostinės žemės pūdiniu (į vieną kv. m įterpti po 10–15 kg), gerai ir ilgalaikės lėtai tirpstančios kompleksinės trąšos. Tokioje žemėje vilkdalgiai galės augti 3–5 metus. Svarbu nepertręšti azotinėmis trąšomis. Ilgesnį laiką nepersodinti vikdalgiai prasčiau žydi, šakniastiebiai įgauna grandinės formą, nelabai šakojasi. Persodinkite negiliai, šakniastiebio nugarėlė turi matytis dirvos paviršiuje, užpilkite juos tik 3–5 cm žemės sluoksniu. Šakniastiebį sukite į pietinę pusę. Duobutėje padarykite kauburėlį, ant jo išdėstykite kerelio šaknyną, smulkias šakneles paskleiskite gilyn. Ilgesnes šaknis vertėtų patrumpinti. Prieš sodindami pamirkykite šakniastiebį kalio permanganato tirpale, po to apdžiovinkite saulėje ir sodinkite. Tos pačios veislės vilkdalgius sodinkite 15–20 cm atstumu, skirtingų – kiek tolėliau vienas nuo kito.
Rožių žydėjimo metas. Ir nesvarbu, kokį rožynėlį turite – vieną kitą krūmelį ar visą plantaciją, nes ir vieno rožės žiedo galite būti užburti. Tačiau net patyrę jų augintojai vasarą turi rūpesčių, kaip apsaugoti šias gražuoles nuo kenkėjų ir ligų, kurios kasmet negailestingai plinta. Patyrusių rožininkų nuomone, jau pavasarį, tik nudengus, svarbu nesuvėlinti purkšti vario preparatais. Nuo gegužės pabaigos kas dvi savaites purkšti pakaitomis preparatais „Score“ ir „Topas“. Kai kurie profesionaliosios chemijos naudotojai purškia „Signum“. Jis gana ilgai apsaugo rožes nuo ligų. Per vasarą rožės juo purškiamos 2–3 kartus. Pirmą kartą purškiant patartina kartu su fungicidais naudoti ir sisteminį insekticidą, kad ir „Actarą“, kuris sunaikina rožinių pjūklelių lervas, esančias ūglių viduje. Vėliau, anot rožininkų, užtenka ir paprasčiausių insekticidų, tokių kaip „Karate Zeon“, „Decis“ ar kitų.
Vasarą kenkėjai drumsčia ir kitų gėlių žydėjimą. Pavyzdžiui, lelijos dažniausiai kenčia nuo grybinių ligų ir puvinio, taip pat įvairių kenkėjų, kaip voratinklinės erkutės, amarų, lelijinio čiuželio, tripsų. Specialistai pataria, kad auginantiems tik vieną kitą lelijų krūmą lapgriaužus vertėtų surinkti rankomis ir sunaikinti. Tačiau turintiems lelijų gausiai, ir pavasarį, ir vasarą kas 10–14 dienų reikėtų nupurkšti insekticidais „Mavrik“ (5 ml – 10 l vandens) arba „Karate Spray“ (500 ml išpurkšti 10 kv. m plote). Šalia patartina sodinti serenčius, nasturtes, šalavijus ir kitus kvapiuosius, kenkėjus atbaidančius augalus. Amarus atbaidyti patariama purškiant lelijas žaliuoju kalio muilo tirpalu (200–300 g 10 l vandens), paskui minėtais preparatais.
Dažnai lelijos nukenčia nuo kurklių, pelių, pelėnų, šliužų. Daugelį jų reikia naikinti mechaniniais būdais arba cheminėmis priemonėmis, kaip antai „Feramol Limacide“ ( 2,5–5 g – 1 kv. m dirvos).
Taigi net tuomet, kai vasara visiems pats atostogų metas, gėlininkui nėra kada ilsėtis ir tik džiaugtis žydėjimu – turi būti budrus ir saugoti savo mylimus augalus.

Kopūstai, kopūstėliai…

Jau galime mėgautis ankstyvųjų kopūstų derliaus patiekalais. Baltagūžiai kopūstai turtingi skaidulinių medžiagų, magnio, vitaminų K ir C. Turi ir baltymų, riebalų, angliavandenių, kalio, kalcio, fosforo, geležies, jodo, fluoro ir kitų mums naudingų medžiagų. Baltagūžiai kopūstai ypač tinka troškinti, gerai dera su morkomis, porais, pupelėmis, salierais, svogūnais. Tai – puikus priedas prie kiaulienos, veršienos, avienos mėsos patiekalų. Skaniausi yra pagardinti kmynais, kiečiais, lauro lapeliais, muskatu, petražolėmis, baltaisiais pipirais, kalendromis, laiškiniais česnakais.

Šviežių kopūstų salotos
Reikės: 300–400 g baltagūžių kopūstų, raudonos paprikos, morkos, 2 agurkų, maltų juodųjų pipirų, šaukšto acto, 3–4 šaukštų aliejaus, krapų, 0,5 šaukštelio druskos.
Supjaustykite kopūstus, pabarstykite druska, pipirais, sumaigykite ranka, apšlakstykite actu (ar citrinos rūgštele) ir palikite 15 min. Smulkiai sutarkuokite morką, šiaudeliais supjaustykite agurką, smulkiai – papriką ir svogūnų laiškus, dėkite į kopūstus, užberkite krapų, užpilkite aliejaus ir viską gerai išmaišykite.

Vištienos ir kopūstų kotletukai
Reikės: 400 g maltos vištienos, 200 g smulkiai pjaustytų kopūstų, vieno svogūno, poros česnako skiltelių, poros kupinų šaukštų smulkintų petražolių, 2 šaukštelių garstyčių, 2 šaukštų grietinės, 100 ml vandens, druskos, juodųjų pipirų, aliejaus.
Į elektrinį smulkintuvą sukrėskite maltą vištieną, sukapotus kopūstus, petražoles, smulkintą česnaką, svogūną, įdėkite šaukštelį garstyčių, įberkite druskos, pipirų ir gerai susmulkinkite. Formuokite dailius mažus kotletukus ir pakepkite juos aliejuje iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.
Atskirai išplakite grietinę su vandeniu, šaukšteliu garstyčių, druska ir pipirais. Apipilkite šiuo padažu kotletukus ir uždengę lengvai patroškinkite apie 10 min.
Kotletukai labai sultingi ir skanūs – patiks ir mažiesiems.

Šviežių kopūstų troškinys
Reikės: šviežio kopūsto galvutės, 2–3 morkų, svogūno, 2 šaukštų grietinės, 2 šaukštų pomidorų pastos, aliejaus, druskos.
Stambiai dalimis supjaustykite kopūstą ir apkepkite aliejuje. Po to toje pačioje keptuvėje pakepinkite stambiai sutarkuotas morkas ir kubeliais supjaustytus svogūnus. Dėkite grietinę, pomidorų pastą, įmaišykite kopūstus, berkite druskos. Kai keptuvės turinys užvirs, įpilkite truputį vandens ir lėtai uždengę patroškinkite apie 15 min.

Šviežio kopūsto lazanija
Reikės: šviežio kopūsto galvos, 0,5 kg maltos mėsos, svogūno, krapų, morkos, druskos, pomidorų padažo, 0,5 l grietinės, aliejaus.
Kopūsto lapus paruoškite kaip balandėliams. Supjaustykite svogūną, krapus, sutarkuokite morką, Į skardą įpilkite truputį aliejaus ir išklokite ją trečdaliu kopūstų lapų. Ant jų dėkite mėsos, svogūnų, žalumynų, morkų. Daržoves aptepkite grietine, trupučiu pomidorų pastos. Sluoksniuokite dar keletą kartų, o viršų apliekite likusia grietine ir kepkite apie 45 min. vidutinio karštumo orkaitėje.

Pyragėliai su kopūstais
Reikės: pakuotės sluoksniuotos mielinės tešlos, 200 g kopūstų, 2–3 kiaušinių, svogūno, šaukšto cukraus, druskos, aliejaus.
Atšildytos tešlos lakštus supjaustykite kvadratėliais, susmulkintą svogūną apkepkite aliejuje. Ten pat suberkite supjaustytus kopūstus, pagardinkite druska, cukrumi ir kepkite kol suminkštės. Kiaušinius kietai išvirkite, susmulkinkite ir sudėkite į kopūstus. Įdarą šaukštu dėkite į tešlos kvadratėlius, gerai užspauskite kraštus, sudėkite pyragėlius į skardą. Aptepkite kiaušinio plakiniu, kepkite orkaitėje.

Kai byra rožių žiedlapiai

Žolininkai, liaudies medicinos žinovai ir puoselėtojai pataria vasarą, per patį rožių žydėjimą rinkti byrančius jų žiedlapius. Rudenį ir žiemą puikiai galėsite pasinaudoti jų teikiamomis malonėmis, nes rožių žiedlapiuose yra per 100 biologiškai aktyvių medžiagų. Tai ir gydomasis eterinis aliejus, vitaminai C ir K (padeda gaminti kraujo kūnelius), karoteno, B grupės vitaminų, mineralų ir kt.
Rožių žiedlapiais yra gydomos uždegiminės ligos, žaizdos, nes jie turi antiseptinių savybių. Žiedlapiai normalizuoja virškinamojo trakto veiklą, skatina skrandžio sulčių skyrimąsi, gydo gleivinę, naikina kenksmingąsias bakterijas.
Rožių žiedlapiai renkami anksti rytais, kai oras drėgnas ir švarus, ypač po lietaus ar esant gausiai rasai. Žiedlapiai renkami nuo gerai prasiskleidusių, bet dar nenuvytusių žiedų. Surinktų plauti nereikia. Gydymui naudojami šviežiai surinkti ir džiovinti rožių lapeliai. Iš jų ruošiamos arbatos, nuovirai, antpilai, rožių vanduo, spaudžiamas aliejus, verdamos uogienės, sirupai.
Perspėjimas! Rožių preparatų negalima naudoti nėščioms moterims!
Rožių arbatos gaminamos labai paprastai, šaukštelį žiedlapių užplikinant stikline verdančio vandens ir paliekant prisitraukti. Vėliau perkošiama ir geriama sergant peršalimo ligomis, bronchitu, laringitu. Rožių arbata geriama sergant neuroze ir įvairiomis centrinės nervų sistemos ligomis.
Arbata gerina širdies raumens darbą, stiprina regėjimą. Rožių arbatoje gausu vitaminų, todėl verta gerti stiprinant imunitetą, nusilpusiems ir išsekusiems žmonėms.
Rožių vanduo gaminamas taip pat labai paprastai – susmulkinami 2 šaukštai lapelių, užpilama stikline verdančio vandens ir paliekama valandai nusistovėti. Paskui nukošiama. Dar galima susmulkintus žiedlapius užpilti negazuotu mineraliniu vandeniu, įpilti grynojo alkoholio santykiu 10 :1, sandariai uždaryti ir palikti 4–5 valandas nusistovėti. Po to, supilti į butelį ir sandariai užkimšti. Laba vertinami šio vandens vėsinamieji, uždegiminį procesą stabdantys kompresai. Skaudant galvai, ar esant aukštai kūno temperatūrai kompresai dedami ant smilkinių. Rožių vanduo nepakeičiamas kosmetikoje – valo ir tonizuoja odą, padeda įveikti uždegimą. Gerai turėti užšaldytų rožių vandens kubelių ir jais kelis kartus per dieną trinti veido odą. Jei stipriai prakaituojate taip pat pagelbės rožių vanduo – plaukite kelis kartus per dieną prakaituojančias vietas.
Rožių aliejus, gaminamas iš rožinių ar raudonų rožių žiedlapių, yra garsus savo unikaliomis savybėmis – jis harmonizuoja, suteikia ramybės, pusiausvyros, padeda nuimti emocinę įtampą. Pasigaminti paprasto kvapnaus rožių aliejaus galite 2 šaukštus džiovintų žiedlapių subėrę į stiklinį butelį ir užpylę 500 ml saulėgrąžų ar rapsų aliejaus. Keletą dienų palikite pastovėti, vis pakratykite. Šis aliejus padės atsikratyti nemigos, pagerins darbingumą, širdies raumens darbą ir t.t. Sergantieji bronchine astma daro šio aliejaus inhaliacijas, juo trinami skaudami sąnariai ir raumenys, gydomi nudegimai ir pragulos, odos opos, dantenų ligos, skrandžio ir dvylikapirštės opos ir daugelis kitų negalavimų. Rožių žiedlapiais gydoma daugelis odos ligų: egzema, rožė, žvynelinė, ilgai negyjančios ir pūliuojančios žaizdos. Kai vargina alergija ir išberia odą taip pat padeda rožių žiedlapių kompresai.
Rožių tepalas (100 g sviesto sumaišytas su vienu gramu susmulkintų rožių žiedlapių) padeda gydyti odos opas, pragulas, votis.
Nepatikėsite, kiek dar daug yra žinoma įvairiausių naudingų rožių preparatų panaudojimo atvejų. Štai jei vargina celiulitas, verta sumaišyti 12 lašų eterinio rožių aliejaus su 100 ml alyvuogių aliejaus ir švelniai masažuoti odą. O jei savo kambario sienas retkarčiais pašlakstysite rožių vandeniu – depresijai čia nebebus ką veikti. Tikrai verta išmėginti šios vasaros karalienės burtus.

Išgėrei kavos? Surink tirščius!

Jeigu kasdien išgeriate po keletą puodelių šio malonaus gėrimo, o šeimoje yra dar ir daugiau jos mėgėjų, tai kavos tirščių atsargos greitai pasipildo. Už jas jums bus dėkingi daržo augintiniai – pomidorai, agurkai, paprikos, net įvairios gėlės.
Kavoje esantys įvairūs subalansuoti elementai teigiamai veikia ne tik žmogaus, bet ir augalų organizmus. Taigi verta dalintis – vienas puodelis sau, kitas, užplikintas ir perkoštas gėrimas – į purkštuvą. Juo, aišku, atvėsintu, drąsiai galite purkšti daržo kultūras ir lauke, ir šiltnamyje. Daugybė kenkėjų tiesiog negali pakęsti kofeino ir kaip mat sprunka tolyn. O vabzdžiai apdulkintojai, atvirkščiai, labai mėgsta kavos aromatą. Nupurkšti augalai kaupia savo nektare šį aromatą. Jį greitai pajunta ir bitės, mieliau lanko tokį augalą.
Kavos tirščiuose, kuriuos mes išmetame, lieka naudingo fosforo, kalio, azoto. Tai – puikiausios augalų trąšos. Gal todėl ir darbe, jei kavos gėrėjų kompanija nemaža, verta padėti indą kavos tirščiams ir įpratinti kolegas juos rinkti?
Kavos tirščius galima tiesiog maišyti su dirvožemiu (netgi santykiu 1:1) ir į jį sodinti augalus. Galima tirščių įberti sodinant tiesiog į duobutes. Paskleiskite retkarčiais kavos tirščius tiesiog gėlyne ar lysvėje – jie patys susigers į dirvą. Tik papurenkite, kad nesusidarytų pluta, nepraleidžianti oro.
Šiuo metu kavos tirščiai labai pravers rožėms, hortenzijoms – ir jų žydėjimui, ir atbaidant kenkėjus. Jei nuolat naudosite kavos tirščius, kurie turi dar ir antimikrobinį poveikį, pasitrauks ir grybinės ligos. Jeigu kartais kokia katytė sumanė įsirengti po gražiu augalu tualetą, kavos tirščiai greitai privers ją ieškotis atokesnės vietos.
Berdami kavos tirščius į kompostą, labai pagerinsite jo kokybę, jame rasis papildomų naudingų medžiagų. Nebijokite, jei dirvoje, naudojant kavą, atsiras daugiau sliekų. Jie tikrai ne mažiau naudingi – tikri dirvos purentojai.
Tačiau nepamirškite, kad visur yra saikas. Pertręšus kavos tirščiais dirvožemį, galima jį užrūgštinti. Bet rododendrai, azalijos ar hortenzijos už tai bus jums dėkingi.