Sustojame tiesos įamžinimo akimirkai

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio 150 m. gimimo sukaktis

Dr. R. Zajančkauskienė
Birštono muziejaus struktūrinio padalinio vadovė

Birželio 11-ąją Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, monsinjoras dekanas Jonas Dalinevičius ir broliai kunigystėje, Birštono merė Nijole Dirginčienė, gausus birštoniečių ir miesto šventės svečių būrys iškilmingai atidengė Atminties išsaugojimo lentą, skirtą Palaimintajam Teofiliui Matulioniui.
Ši kukli granito lenta su išlietu vyskupo herbu ir šūkiu „Per crucem ad astra“ ant senosios klebonijos sienos nuo šiol miesto svečiams gaivins atmintį apie PALAIMINTĄJĮ TEOFILIŲ MATULIONĮ. 150 metų gimimo sukaktis tapo akstinu suteikti pačiam statiniui, kaip muziejinei vertybei, įvardijimą. Didelė garbė būti Palaimintojo miestu, kuriame gyvendamas jis principingai valdė Kaišiadorių vyskupiją 1956–1958 metais.
Birštono jaunimui padedant, buvo nudengta memorialinė lenta, o vysk. Jonas Ivanauskas ją pašventino. Tardama žodį susirinkusiesiems Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pasidžiaugė puikia iniciatyva, dėkojo jos įgyvendintojams – Birštono muziejui.
Muziejininkai nuoširdžiai dėkojo Birštono klebonui mons. J.Dalinevičiui, parėmusiai šį sumanymą Savivaldybės administracijai, projekto įgyvendinimą vykdžiusios UAB „Akmens šalis“ direktoriui Juozui Rudalevičiui, herbo autoriui skulptoriui Benui Narbutui ir visiems muziejaus lankytojams, prisidėjusiems įrengiant brangaus žmogaus Atminimo ženklą!
Birštono Gyvojo Rožinio draugijos nariai pakvietė pasivaišinti gira ir spurgomis, kurias drauge birštonietės gamino su jau metus gyvenančia ukrainiečių šeima. Ačiū jiems. Savo metu vyskupo T. Matulionio šeimininkė seselė Angelė Misiūnaitė jomis pradžiugindavo sulaukusi svečių. Atminties lentos atidengimo iškilmė baigėsi, skambant Birštono senjorų organizacijos „Bočiai“ choro dainoms. Šventė tęsėsi, lankantis muziejaus parodose.
Tapybos parodą, skirtą palaimintojo Teofiliaus Matulionio 150 gimimo metinėms, ir Tarptautinę ekslibriso konkursą-parodą „Palaimintajam Teofiliui Matulioniui – 150“, kurio kuratorė Kauno Dailės gimnazijos mokytoja Jolanta Galdikaitė. Šiai parodai atrinkti 53 grafikos darbai, sukurti 13–18 metų moksleivių iš Panevėžio, Ukmergės, Kauno ir Olštyno (Lenkija) meno mokyklų. Lankytojus prašome suteikti vieną savo balą labiausiai patikusiam darbui ir tokiu būdu išrinksite konkursinės parodos tris laureatus, kuriuos planuojame apdovanoti uždarant parodą.
Tapybos parodoje eksponuojama nuo klasiko Vytauto Ciplijausko iki šių laikų kūrėjų, kuriems nutapyti palaimintojo Teofiliaus portretą buvo nemenkas iššūkis. Buvo siekiama surengti vien tapybos parodą, tačiau, keramikei pasiūlius savo darbą, dedikuotą pal. Matulioniui, nusprendėme praturtinti ekspoziciją seniai nerodytais brangiais eksponatais – II laipsnio relikvijomis – Palaimintojo arnoto ir stulos detalėmis, kurios po palaikų ekshumacijos buvo konservuotos ir padovanotos Sakraliniam muziejui 2002 metais. Dvasininko pašaukimas Palaimintajam buvo brangi Viešpaties dovana. Jis Pirmajame Ganytojiškame laiške Kaišiadoryse rašė: „Kunigas – tai Bažnyčios gyvoji arterija“. Kristaus mokslo ir malonių pagrindinė Bažnyčios kaip Kristaus kūno arterija“. Jis 20 metų prieš II Vatikano Susirinkimą išryškino Bažnyčios esminę tiesą, kurią ap. Paulius laiškuose pirmiesiems krikščionims buvo nagrinėjęs.
Dailininkų darbų tematika – platesnė: Vaidotas Šukys per ąžuolo simbolizmą akcentuoja palaimintojo stiprybę, kurios šaknys glūdi šeimoje, tėviškės sodyboje. Keramikė Vilija Kinderavičiūtė, sukūrusi gigantišką ir žėruojantį dangaus spalvomis rožančių, primena pal. T. Matulionio gyvenime maldos svarbą. Gražina Murelytė- Ajauskienė savo darbu akcentuoja palaimintojo drąsią poziciją mirties atžvilgiu. Vaizduodama Šv. Pranciškų, laikantį kaukolę, drąsiai žvelgia į žemiškojo gyvenimo realiją. Arkivyskupas Teofilius gyveno su dideliu nuolankumu net kalinimo vietose ir dėkojo už kiekvieną sutiktą aušrą, už kiekvieną žvaigždėtą naktį. Jis dėkojo Viešpačiui už tai, kad teko kentėti dėl Kristaus. Tai tapybos darbe užrašo Marija Osuchovska. Šį darbą ji kūrė 2014 metais čia, muziejuje, ir padovanojo. Dailininkė, kuri iškeliavo į amžinuosius namus prieš gerą mėnesį Varšuvoje yra sakiusi, jog šie vyskupo kankinio žodžiai padėkos Dievui žodžiai giliai palietė jos širdį.
Parodoje dominuoja palaimintojo portretai. Vienas, sukurtas tarpukariu, kitas – žymaus tapytojo V. Ciplijausko 1992 m. O dauguma portretų – nutapyti visiškai neseniai, kai vyskupas buvo skelbiamas palaimintuoju 2017 m.
Iš paveikslų žvelgia vyskupas, kurį ilgi ir sunkūs metai kalėjimuose ir lageriuose, namų areštas alino, tačiau, anot Popiežiaus kardinolo Andželo Amato – tvirto ir drąsaus Evangelijos liudytojo – nepalaužė. Palaimintasis stojo šios audringos jūros akistaton, būdamas ramus ir tvirtos dvasios, kupinas vilties ir nepalaužiamo tikėjimo būsima laisve.
Parodos eksponatai pasiskolinti trumpam eksponavimui. Vilniuje kunigo Kęstučio Dvarecko prašymu Andrius Zakarauskas su bičiuliu fotografu Visvaldu Morkevičiumi sukūrė portretą, kuriame susipina keletas prasmių. Į vieną vaizdą yra apjungtas ir portretas, ir fotografija su vandenyno bangų purslavimu, kuris žymi nerimą, žmogaus būvį toli už jūrų marių. Dar yra tvorų elementas ir besikeičiančio dangaus peizažo fonas. Šiame darbe yra patalpinta palaimintojo T. Matulionio I laipsnio relikvija, prie kurios tikintieji nuolat meldžiasi.
Žvelgiant į kankinystės išvagotą palaimintojo Teofiliaus Matulionio veidą, prisimena parodos dalyvio dailininko Andriaus Zakarausko skaityta mintis: „Portretui, kuris skirtas Bažnyčiai, labai svarbus dėmesys ir meilė. Ir visai nesvarbu, kokia jo meninė kokybė, profesionalo ar mėgėjo jis pieštas. Abu vienodai savo giliu patyrimu, išgyvenimu gali sukurti visuotinai įmelstą kūrinį.“
Parodoje rodoma keletas darbų, kuriuose palaimintojo atvaizdą sukūrė nebažnytinės dailės lauke gerai žinomi menininkai: Patricija Jurkšaitytė, Andrius Zakarauskas, Vidmantas Jažauskas. Įdomu, kad dailininkės P. Jurkšaitytės nutapytas pal. Teofiliaus Matulionio atvaizdas pasirodė esantis toks sėkmingas, kad bažnyčiose galima pamatyti jo devocinių paveikslėlių.
Aplankykite ekspoziciją, kuri eksponuojama muziejuje iki liepos 20 d.
Darbų autoriai: P. JURKŠAITYTĖ, A. ZAKARAUSKAS, V. MORKEVIČIUS, D. SABALIAUSKIENĖ, G. AJAUSKIENĖ, V. ŠUKYS, S. GYLYS, V. KINDERAVIČIŪTĖ, V. JAŽAUSKAS.