Imli sąnaudoms, socialiai jautri kainoms

Šią vasarą sukaks treji metai, kai uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ vadovauja direktorius Rimantas IGNATAVIČIUS. Jis neslepia, kad iš privataus verslo perėjus dirbti į vandentvarkos sritį, nauja darbo specifika jam tapo iššūkiu. Nepaisant to, gilindamasis į ją, direktorius atrado, kaip bendrovė galėtų sumažinti veiklos sąnaudas ir padidinti efektyvumą, kuris yra svarbus, siekiant užtikrinti vartotojams tinkamą paslaugų kokybę už priimtiną kainą.

UAB „Prienų vandenys“ organizuoja Atvirų durų dienas įmonėje, kuriose mielai dalyvauja, vandentvarkos problemomis domisi ir moksleiviai, ir verslo atstovai. Direktorius R.Ignatavičius vedė ekskursiją ir Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų nariams (nuotraukoje).

R.Ignatavičius pasakojo, kad bendrovės klientams buvo išnešiojama apie 2 tūkst. popierinių sąskaitų, tam prireikdavo trijų dienų. Todėl mokėjimo lapelių buvo atsisakyta, vietoj jų įvesta vartotojų savitarna, prie kurios gyventojai jau spėjo priprasti. Tiems vartotojams, kurie nesinaudoja skaitmeninėmis technologijomis bei internetu, buvo pagamintos plastikinės kortelės su priskirtu barkodu. Jį nuskaičius „Maxima“ kasose ar „Perlo“ terminaluose, už suteiktas paslaugas galima atsiskaityti ir prekybos centruose, taip pat deklaruoti ir skaitiklių rodmenis.
– Buvome pirmoji vandentvarkos įmonė Lietuvoje, kuri sklandžiai įdiegė šią naujovę. Neseniai Latvijoje vykusiame Baltijos šalių vandentvarkos darbuotojų suvažiavime mūsų sprendimas buvo pristatytas, kaip sektinas pavyzdys, – pasiteisinusia praktika džiaugiasi R.Ignatavičius.
Pasak bendrovės vadovo, kitas uždavinys buvo optimizuoti turimą ūkį. Apsisprendus, kad prižiūrėti ir išlaikyti beveik 3 ha sklypą su jame esančiais pastatais yra netikslinga, jis buvo padalintas į du atskirus sklypus, bendrovės veiklai nereikalingi pastatai netrukus bus pasiūlyti pardavimui aukcione su teise nuomotis žemę. R.Ignatavičius svarsto, kad gautos lėšos galėtų būti panaudotos bendrovės teikiamų paslaugų infrastruktūros plėtrai.
Bendrovėje buvo atsisakyta senos technikos, įsigyta naujos. Nupirktas naujas traktorius, kuriuo įmonės darbuotojai nušienauja rajono vandenviečių, valymo įrengimų teritorijas, kitus žaliuosius plotus, tokiu būdu sutaupoma lėšų, nes anksčiau ši paslauga buvo perkama iš kelininkų. Be to, atsirado galimybė papildomai uždirbti lėšų, nes šienavimo ir žolės mulčiavimo paslaugą užsisako ir gyventojai, ir įmonės. Bendrovė taip pat išnuomoja įvairią techniką bei įrenginius gyventojams ir įmonėms.
UAB „Prienų vandenys“ įsirengė dvi saulės jėgaines, vienos darbai finansuoti projektinėmis, kitos – pačios įmonės lėšomis. Paskaičiuota, kad jos pagamins apie 10 proc. elektros energijos, kuri reikalinga bendrovės veiklai per metus. Mažinant energetines sąnaudas, buvo atlikta visų vandens ir nuotekų siurblių techninė patikra, neatitinkantys reikalavimų pakeisti naujais. Praėjusiais metais atnaujinta pagrindinė nuotekų „arterija“ – perpumpavimo stotis, esanti Prienų miesto Kęstučio gatvėje, šiems darbams įmonė skyrė 180 tūkst. eurų investicijų.
Anot direktoriaus, visame rajone atnaujinami vamzdynai, modernizuojami įrenginiai ir įranga, siekiama mažinti ir tiesioginėje veikloje patiriamus nuostolius, susijusius su nuotekų infiltracija bei nelegaliais prisijungimais prie vandens ir nuotekų tinklų. Pamažu pritraukiama vis daugiau vartotojų, nes UAB „Prienų vandenys“ paslaugų kainai turi įtakos ir esamų vartotojų skaičius, ir parduoto vandens bei nuotekų kiekis.
R.Ignatavičius pastebi, kad Prienų rajonas neturi didelių pramonės, gamybos įmonių ar sveikatingumo įstaigų, kurios amortizuotų paslaugų kainą gyventojams. Didžiausi vandens vartotojai yra Prienų globos namai ir Prienų kūno kultūros ir sporto centro baseinas. Bendrovės sąnaudas, įskaičiuojamas į kainą, didina ir kaimiškose vietovėse esančios vandentvarkos infrastruktūros priežiūra.
Šiuo metu Prienų rajono gyventojai už centralizuotai tiekiamą vandenį moka vidutinę kainą, tačiau, R.Ignatavičiaus teigimu, prognozuojama, kad dar šį rudenį paslauga brangs maždaug 20 proc. Birželį bendrovė naujas bazines geriamojo vandens ir nuotekų kainas teikia tvirtinti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), jos turėtų įsigalioti rudeniop.
– Labiausiai paslaugų kainas lemia pabrangusios elektros energijos sąnaudos. Be elektros neveiktų siurblinės, nebūtų perpumpuojamos nuotekos į Birštono valyklą. Per pastaruosius metus bendrovei 30 proc. išaugo nuotekų sutvarkymo Birštono valymo įrengimuose kaina, 20 proc. didėjo mokestis valstybei už vandenį, o taršos mokestis padvigubėjo. Tuo tarpu atlyginimai bendrovės darbuotojams augo vos 6,7 proc. (šalyje iki 15 proc.). Išlaidas atlyginimams sumažinome optimizavę darbuotojų skaičių, perskirstę darbų apimtis. Nuolat dirbame su skolininkais, primindami jiems apie laiku nesumokėtus mokesčius, – apie įvairius būdus siekiant sumažinti bendrovės patiriamas sąnaudas pasakojo bendrovės vadovas.
Paklaustas, kaip „Prienų vandenų“ įmonę palies Aplinkos ministerijos planai stambinti vandentvarkos įmones, direktorius R.Ignatavičius sakė, kad bendrovės veikloje kol kas niekas nesikeičia. Anot jo, šalies regionams buvo patvirtinti garantiniai vandens tiekėjai, kurie perimtų įsipareigojimus vartotojams iš mažųjų įmonių, jeigu jos susidurtų su finansiniais sunkumais ar nesugebėtų teikti kokybiškų paslaugų. Susiklosčius panašiai situacijai, Prienų rajono vartotojams garantinį vandens tiekimą užtikrintų „Kauno vandenys“. Visgi, anot bendrovės direktoriaus, šalyje panašių precedentų iki šiol nekilo, o politikai vis dar diskutuoja dėl praeitų metų pabaigoje priimtos naujos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos tobulinimo. R.Ignatavičiui taip pat kyla įvairių klausimų, pavyzdžiui, ar, pertvarkius vandentvarkos sektorių, paslaugos gyventojams nebrangs, ar didžiosios įmonės bus pasirengusios investuoti į vandens tiekimo ir nuotekų trasų tvarkymą bei modernizavimą rajonuose.
Dalė Lazauskienė